Šiuolaikinė visuomenė vis dar narplioja tikruosius skirtumus tarp vyrų ir moterų, o agresija - viena iš sričių, kurioje šie skirtumai ryškūs, tačiau kartu ir apipinti stereotipais. Nors dažnai manoma, kad vyrai yra agresyvesni už moteris, kai kurie tyrimai rodo, kad moterys neretai griebiasi tiek psichologinės, tiek fizinės prievartos. Šiame straipsnyje panagrinėsime vyrų ir moterų agresijos apraiškas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Fiziologiniai ir psichologiniai skirtumai
Tyrimai patvirtina, kad vyrų ir moterų smegenys yra skirtingos. Pavyzdžiui, vyrų smegenys yra vidutiniškai maždaug 10 proc. didesnės nei moterų. Tam tikrose smegenų srityse moterys turi daugiau nervų ląstelių. Šie skirtumai gali lemti skirtingą mąstymą, kalbėseną ir elgesį.
Kalbos skirtumai
Vyrai kalba konkrečiau, aiškiau, o moterys yra kur kas sentimentalesnės, jausmingesnės, todėl jų kalba emocionalesnė. Čia susiduria loginis ir emocinis mąstymas. Vyrai apskritai gali priimti sprendimus be jausmų, o moterys būtinai atsižvelgs į aspektus, keliančius emocijų. Dėl šių skirtybių vyrams ir moterims kartais gali būti sunku susikalbėti. Tačiau tai žinant ir stengiantis suprasti, įmanoma perprasti vienas kito kalbos subtilybes.
Atminties skirtumai
Moters atmintis yra kaip didžiulė spinta, su keliomis dešimtimis lentynų, kuriose viskas turi savo vietą. Moterys tiksliai saugo informaciją apie visus žmones, su kuriais susiduria, ir viską, kas vyksta, - kas kokį maistą mėgsta, gimtadienių datas, mamos prašymai, darbo grafikas ir t. t. Vyrai paprastai prisimena tik tai, kas, jų nuomone, tuo metu svarbu.
Problemų sprendimo skirtumai
Vyrai savo problemas nori išspręsti vieni, nes jaučiasi už jas atsakingi. Moterys jaučiasi nelaimingos, jei nepasidalina savo nesėkmėmis su draugais, nes moterys labiau socialios nei vyrai. Tad moteriai įprasta griebti telefono ragelį ir išsipasakoti draugei. Kita vertus, jei moteris pasakoja savo vyro problemas, tarp jų gali kilti nemažas konfliktas, nes jis gali jaustis pažemintas dėl tokio poelgio.
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
Agresijos formos ir pasireiškimas
Nors tiek vyrai, tiek moterys gali būti agresyvūs, agresija pasireiškia skirtingomis formomis.
Fizinė agresija
Psichologo A. Kuro teigimu, atlikta moksleivių apklausa parodė, kad mergaitės labiau sugeba ir dažniau naudoja psichologinę prievartą, o berniukai jos neįvaldę, todėl jų ginklas - fizinė agresija. Tačiau, anot A. Kuro, viena studentė savo diplominiame darbe neseniai analizavo užsienio tyrimus, kurie rodo, kad fizinė ir psichologinė agresija nepriklauso nuo lyties ir jos paplitimas tarp vyrų ir moterų yra vienodas. Vis dėlto, vyrai yra fiziškai stipresni, todėl jų fizinės agresijos pasekmės dažnai būna labiau matomos.
Psichologinė agresija
Kalbant apie psichologinį smurtą, moteris turi daugiau galimybių paveikti vyro emocijas, jį sutrikdyti, išvesti iš pusiausvyros, kažkuo apkaltindama. Vyrai naudoja kitokius psichologinius „spaudimo“ būdus: ribodami ar kontroliuodami moters finansus, nusišalindami nuo šeimos reikalų ar rodydami perdėtą valdingumą. Nors toks elgesys - akivaizdus psichologinis smurtas, žmonės dažnai tokiu jo nelaiko.
Netiesioginė agresija
Psichologas S. Baronas-Cohenas teigia, kad moterys neliečia kito, bet agresiją išreiškia netiesiogiai - apkalbomis, nebendravimu ir kandžiomis pastabomis. Beje, netiesioginei agresijai reikia geresnio gebėjimo skaityti mintis, mat reikia atrasti tokį veikimo būdą, kuris įskaudintų kitą.
Agresija ir socialinė padėtis
Anot A. Kuro, polinkis smurtauti nepriklauso nuo žmogaus socialinės padėties ar išsilavinimo lygio, tačiau šie veiksniai lemia smurto formas. Kuo žmogus primityvesnis, tuo primityvesnė jo pasirinkta smurto forma. Kuo jis inteligentiškesnis, tuo smurto formos rafinuotesnės bei sunkiau pastebimos iš šalies.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
Agresijos priežastys
Agresiją gali lemti įvairūs faktoriai, įskaitant biologinius, psichologinius ir socialinius.
Biologiniai faktoriai
Psichoterapeutės Nijolės Goštautaitės teigimu, vyriško hormono testosterono lygis yra šiek tiek susijęs su agresija, todėl kalbėdami apie agresiją dažniausiai turime omeny vyrus. Tačiau agresija yra sudėtingas reiškinys: kiekvienas žmogus tikriausiai paveldi tam tikrą agresyvumo lygį, tačiau išreiškiame agresiją toli gražu nevienodai. Jos išraiška mažiau priklauso nuo įgimtų dalykų, o labiau nuo aplinkos, auklėjimo ir, be abejo, aplinkoje egzistuojančių stabdančių veiksnių.
Psichologiniai faktoriai
Viena iš agresijos priežasčių gali būti vyriškumo statuso trapumas. Kilus grėsmei šiam statusui, gali tekti jį apginti. Fiziškai agresyvių veiksmų demonstravimas yra įprastas scenarijus, skirtas atkurti vyriškumo statusui po grėsmę keliančių situacijų.
Socialiniai faktoriai
Visuomenės požiūris į smurtą ir lyčių vaidmenis taip pat gali turėti įtakos agresijos pasireiškimui. Kultūroje, kurioje fizinis smurtas ir jėga yra priimtini ir vertinami, tikėtina kad abi lytys dažniau vartos fizinį smurtą. Kai kuriose kultūrose toleruojamas tik vyrų smurtas, o iš moterų tikimasi paklusnumo ir švelnumo.
Naujausi tyrimai
Naujausi Weizmanno mokslo instituto Izraelyje atlikti tyrimai rodo, kad moterų ašarų kvapas ramina vyrus - mažina agresiją. Tyrimas buvo atliktas su 25 vyrų savanorių grupe, kurių buvo paprašyta užuosti „emocines“ ašaras arba fiziologinį tirpalą. Eksperimento rezultatai įspūdingi: vyrams uostant ašaras, agresyvus elgesys kompiuteriniame žaidime su galimybe atkeršyti sumažėjo 43,7 proc. Mokslininkai taip pat nustatė, kad keturi uoslės receptoriai suaktyvėjo tik tada, kai buvo veikiami ašarų, o ne fiziologinio tirpalo. Šie atradimai gali turėti svarbių pasekmių ne tik žmonių elgesio supratimui, bet ir naujų agresijos valdymo metodų kūrimui.
Taip pat skaitykite: Harmonija santykiuose: vyrų požiūris
Smurtas artimoje aplinkoje
Lietuvoje (Eurobarometro duomenimis) kas trečia moteris (31 proc.) nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą (35 proc.). Mūsų šalies įstatymai smurtą artimoje aplinkoje laiko nusikaltimu ir dėl jo žalos priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, kurios vertinamos kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.
Smurto pasekmės
Tyrimai atskleidžia, kad intymaus partnerio smurtas jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje sukelia sunkesnes sveikatos sutrikdymo pasekmes. Jis tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti žinomi rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujo spaudimą ar didelį cholesterolio kiekį. Besitęsianti psichologinė įtampa dėl tiesiogiai patiriamo smurto ar nuolatinio jo stebėjimo (pavyzdžiui, kai vaikai stebi smurtą prieš motiną) gali pasireikšti nespecifiniu lėtiniu skausmu, psichiatrinio pobūdžio simptomais, virškinamojo trakto, ginekologiniais ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais. Nerimą kelia tai, kad 30 proc. atvejų, kai pirmą kartą patiriamas partnerio smurtas, atsitinka nėštumo metu. Jei buvo smurtauta anksčiau, agresija nėštumo metu turi tendenciją stiprėti, sukeldama ypatingą pavojų motinos ir vaisiaus sveikatai. Persileidimai ir negyvi gimę kūdikiai yra dažna šeimoje patiriamo smurto priežastis.
Aukų kaltinimas
Net 45 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pati moteris išprovokuoja smurtą, kai ES tokiai nuomonei pritaria tik 17 proc. Ypač pavojinga, kad klaidinanti ir pažangią tarptautinę praktiką neigianti informacija diegiama socialiniams darbuotojams, kurie turėtų padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims atlikdami veiksmingą prevenciją. Aukų kaltinimas ne tik nepadeda spręsti opios problemos, bet skatina ją slėpti, vengti pagalbos ir iš esmės palaiko smurto ideologiją.
Smurto prevencija
Siekiant veiksmingai kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, būtina formuoti ne agresijos valdymo įgūdžius, o suvokimą, kad smurtas - smurtautojo pasirinkimas, pagrįstas vyro galia ir privilegijomis, kurias suteikia lyčių nelygybe grindžiama visuomenės struktūra.
Pagalba vyrams
Vokietijoje 26000 vyrų kasmet tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis. Ir tai yra 20 procentų iš bendro aukų skaičiaus. Pasaulyje skaičiai irgi rodo panašias tendencijas. Meksikos statistika teigia, kad 25 procentai smurto artimoje aplinkoje aukų yra vyrai. Tačiau visame pasaulyje beveik nėra arba labai menka pagalbos vyrams galimybių pasiūla.
Pagalbos svarba
Vyrams reikia, kad būtų kas juos išklauso. Kad nesijuoktų ir nesakytų, jog turi susitvarkyti patys. Daug skambinančiųjų bijo ką nors keisti. Jie sako: jei aš išeisiu dabar, ji pavers mano gyvenimą pragaru. Daug jų yra tėvai, kurie bijo, kad neteks kontakto su vaikais jei nutrauks smurtinius santykius. Nuo šio suvokimo ir prasideda kelias link gyvenimo be smurto.
Emocinė sveikata ir psichologinė pagalba
Emocinės sveikatos tyrimuose apie psichologinės terapijos poveikį vyrams ir moterims yra aptinkama reikšmingų skirtumų. Įpuolus į emocinę duobę vyrams reikia kitokios pagalbos negu moterims.
Skirtingi poreikiai
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vyrai statistiškai labiau linkę dirbti grupėse, linkę susitelkti į veiksmą ir per veiksmą kurti ryšį ir aiškintis problemas. Anot A., dominuoja požiūris, jog tai yra stereotipas. Tokiu būdu mes nejučia pradedame kaltinti pačius vyrus, kad jie nesikreipia pagalbos, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad paslaugos, kurias mes teikiame, galbūt ne visada yra tinkamos jiems.
Vyrų baimės
Vyro pasirinkimą nesikreipti pagalbos dažnai lemia stereotipinės baimės būti nesuprastam. Tarkime, kolegų, visuomenės nusiteikimas, kad vyrui reikia tokių paslaugų.
Efektyvi pagalba
Jeigu mes pateikiame tai kaip vyriškumo dalį ir kviečiame ateiti, pažiūrėti ir išdrįsti pažiūrėti į savo vidų, kad ateik su bendražygiais, tai puikiai veikia. Tada vyrai psichoterapiją mato iš pozityviosios pusės.
Depresijos pasireiškimas
Vyrams depresija dažniau pasireiškia per agresiją ar destruktyvų elgesį. Dėl to dažnai mes net nepamatome, kad vyrai išgyvena ją.