Žmogaus elgesys - sudėtingas darinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Nors tradiciškai manyta, kad esame racionalios būtybės, gebančios priimti logiškus sprendimus, naujausi tyrimai rodo, kad emocijos, pasąmonė ir instinktai vaidina kur kas didesnį vaidmenį nei manyta anksčiau. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šie elementai sąveikauja ir formuoja mūsų veiksmus, pradedant nuo emocijų įtakos ir baigiant pasąmonės giluminiais sluoksniais.
Emocijų Dominavimas: Protas ar Jausmai?
Deja, dažnai esame mažiau racionalūs, nei norėtume būti. Milijonus metų mus valdo emocijos, kurios yra stipresnės už protą, nes jos gyvena smegenyse kur kas ilgiau. Ekonomistai, psichologai, prekybininkai ir reklamų kūrėjai stengiasi suprasti emocijų įtaką mūsų elgesiui. Animatoriai taip pat susidomėjo šia tema, sukurdami filmą „Išvirkščias pasaulis“, kuris net mažiausiems žiūrovams padeda įsivaizduoti, kaip veikia mūsų smegenys, kaip formuojasi atsiminimai ir kodėl tokia svarbi yra Džiaugsmo, Liūdesio, Pykčio, Pasibjaurėjimo ir Baimės bendrija.
Filme atsispindi, kaip kiekviena emocija valdo mergaitės elgesį. Tyrimai rodo, kad smegenų brendimo laikotarpiu prieškaktinė žievė subręsta vėliausiai. Filme parodyta, kad mergaitė, patyrusi daug sunkumų, turi supykti, kad prisitaikytų prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų.
Smegenų Tyrimai: Atskleidžiami Emocijų Mechanizmai
Augantis mokslininkų susidomėjimas smegenų tyrimais atspindi didėjantį psichinių ir neurodegeneracinių ligų paplitimą pasaulyje. Europoje vyksta „Human Brain Project“, kurio tikslas - sukurti smegenų veiklą paaiškinantį modelį. Didėjantys kompiuterių pajėgumai ir galingi statistiniai metodai padeda mokslininkams įvertinti neuronų veiklą ir skirstyti juos į grupes. Magnetinio rezonanso vaizdinimo (MRI) technologija leidžia išskirti beveik tris šimtus skirtingų regionų žmogaus smegenyse ir įvertinti jų aktyvumą.
Emocijos yra greitas atsakas, priimamas žemesniame lygyje, nelaukiant vyriausiosios valdžios įsikišimo, todėl mes neitin sugebame jas valdyti. Tačiau požiūris į emocijas keičiasi. Klasikiniu požiūriu, svarbiausia yra racionalusis protas, o emocijos yra antraeilės. Naujos technologijos leidžia geriau pažinti įvairias nervų sistemos struktūras, todėl emocijoms suteikiama vis didesnė svarba.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Emocijų Pažinimas ir Valdymas: Kelias į Geresnę Diagnostiką
Įsigali nuomonė, kad emocijos yra lemiamas sprendimų priėmimo veiksnys, todėl svarbu jas pažinti ir valdyti. Tai galėtų pagerinti diagnostikos metodus ir padėti išvengti tragedijų. Daug tyrimų atliekama su baimės atsaku, kai pažeista migdolinio branduolio funkcija. Tuo metu žmogus gali nevaldyti savo pykčio.
Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje, kurią sudaro migdolinis kūnas, hipokampas, pagumburis, juostinis vingis, gumburas, uodžiamasis stormuo ir pertvara. Viena iš dalių, kurioje cirkuliuoja emocijos, yra atminties formavimosi sritis - hipokampas, kuris siunčia signalus į migdolinį branduolį. Sensorinė informacija keliauja į gumburą, o iš ten - į migdolinį kūną, kuris siunčia signalą į periferiją. Pavyzdžiui, išsigąstus, plūsta kraujas į raumenis, kad pasiruoštume bėgti. Emocinis dirgiklis taip pat siunčiamas iš migdolinio kūno į žievę, o iš žievės keliauja vėl į migdolinį kūną, ir tuomet jau reaguojame sąmoningai, priimdami sprendimą.
Tiesiai iš gumburo gaunama tik bendra informacija, sukelianti primityvias emocijas, o iš žievės atkeliauja išanalizuota informacija, leidžianti gerai atpažinti ir įvertinti dirgiklį. Trumpojo kelio privalumas - smegenys gali reaguoti žaibiškai. Migdolinį branduolį valdo prieškaktinė žievė. Valdomi emocijų, ne visada galime priimti teisingus sprendimus, tačiau kai prefrontalinė žievė valdo emocijas, priimame teisingus sprendimus, įsijungiant atminties mechanizmams.
Emocijų Sutrikimai: Depresija ir Priešmenstruacinis Sindromas
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete atliekami emocijų formavimosi mechanizmų tyrimai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozes, depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Kai sutrinka emocijų reguliacija, užplūsta apatija, ir dažnai depresija sergantis žmogus pasirenka savižudybę. Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių, todėl ši tema itin aktuali.
Nustatyta, kad beveik 90 proc. moterų prieš menstruacijas užvaldo neigiamos emocijos, o apie 5 proc. kenčia nuo priešmenstruacinio disforinio sutrikimo, kurio pagrindiniai požymiai: gili depresija, neviltis, nerimas ir įtampa, emocinis nestabilumas, nevaldomas pyktis ir susierzinimas.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Tyrimai rodo, kad subjektyvus emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas skiriasi moterims, esančioms priešmenstruacinio sindromo fazėje, kai yra pakilusi progesterono koncentracija, ir moterims, kai progesterono kiekis mažas. Žmogus maždaug po 450 mS identifikuoja, ar stimulai sukelia jam malonius, nemalonius, ar neutralius jausmus, o po 6 sek. vaizdus vertina subjektyviai, balais, įsijungiant emocinei patirčiai iš hipokampo. Žmonės su skirtinga emocine patirtimi skirtingai reaguoja į tuos stimulus.
Neurobiologai atlieka fiziologinius tyrimus, registruodami elektrokardiogramą, odos laidumą ir elektroencefalogramą. Pirmasis - subjektyvusis emocijų komponentas parodo, kaip mes patiriame emocijas, antrasis - fiziologinis atskleidžia, kaip mūsų kūnas reaguoja į emocijas, o trečiasis - raiškos komponentas atspindi, kaip elgiamės, patirdami emocijas. Tyrimai galėtų prisidėti prie psichinių ligų diagnozės. Diagnozuojant depresiją ir tiriant moterų psichinius sutrikimus, verta atsižvelgti ir į jų hormoninius pokyčius, nes hormonų sutrikimas gali daryti įtaką emocinei būsenai.
Empatija: Gebėjimas Užjausti Kitą Žmogų
Tarp daugybės mus valdančių emocijų viena paslaptingiausių - empatija, mūsų sugebėjimas užjausti kitą žmogų. Tai - žmonių sugebėjimas jausti ir suprasti, ką jaučia kitas individas, leidžiantis suprasti, ką galvoja kitas individas ir kokie jo ketinimai. Nauja yra tai, kaip smegenys reprezentuoja šią žmogaus savybę.
Empatija - sudėtinga emocija, apimanti ir būdus valdyti emocijas. Žmogus gali būti empatiškas, matydamas kenčiantį žmogų, tačiau jis gali jausti empatiją, stebėdamas ir džiaugsmą. Empatija turi bazinį lygmenį - reagavimą į kokį nors įvykį, pavyzdžiui, kūdikių verkimas, kai verkia kitas. Tačiau yra dar bent du svarbūs empatijos aspektai: kognityvinis (perspektyvos suvokimas) ir emocinis (noras padėti).
Tyrimai rodo, kad yra kai kurios persidengiančios grandinės, kurios veikia, kai jūs pats jaučiate skausmą ir tada, kai matote kito žmogaus skausmą. Tačiau egzistuoja evoliucinis mechanizmas, leidžiantis nesąmoningai ir žaibiškai diskriminuoti kitus žmones, skirstyti juos į savo ir ne savo grupės narius. Gera žinia, kad galima išmokti įveikti šį evoliucinį mechanizmą, naudojantis socialinio neuromokslo kuriamais metodais. Netgi įgimtas rasizmas gali būti įveiktas, naudojant virtualios tikrovės technologijas.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Šie modernūs metodai gali sušvelninti kultūrų ir net civilizacijų konfiliktus. Socialinis neuromokslas siūlo visuomenei veiksmingus ir išradingus būdus spręsti šias problemas.
Kiti Veiksniai, Darantys Įtaką Elgesiui
Klimatas taip pat formuoja mūsų gyvenimo būdą, daro įtaką kultūrai bei kasdienei veiklai. Ohajo universiteto profesorius Bradas Bushmanas teigia, kad metų laikų kaitos nebuvimas ir nuolatinė aukšta oro temperatūra neigiamai veikia žmogaus organizmą, turi neigiamos įtakos gyvenimo tempui bei ateities planų kūrimui, taip pat yra prastėjančios savikontrolės kaltininkas. Vrije universiteto Amsterdame psichologijos profesorius Paulas van Langas tiki, kad naujas mokslininkų modelis teisingai paaiškina agresyvaus elgesio priežastis, teigiantis, kad žmonės daro nusikaltimus ir agresiją prieš kitus naudoja tada, kai jaučiasi emociškai suirzę ir išsekę, o aukšta oro temperatūra sukelia būtent tokius neigiamus simptomus.
Jungo Asmenybės Struktūra: Giluminiai Pasąmonės Sluoksniai
Visa asmenybė, arba psyche, susidaro iš atskirų struktūrų ar sistemų, kurios nors ir yra ganėtinai skirtingos, tačiau įtakoja viena kitą. EGO yra sąmoninga psichikos dalis, kuri atsakinga už suvokimą, mąstymą, jausmus ir atsiminimą. Būtent jos pagalba mes įsisąmoniname save. Ego atlieka selektyvią funkciją, leisdamas įsisąmoninti tik tuos stimulus, kurie mums yra reikšmingi. INDIVIDUALI PASĄMONĖ sudaro tuos dalykus, kurie kažkada buvo sąmoningi, tačiau buvo pamiršti arba išstumti dėl to, kad jie yra nebereikšmingi arba pernelyg skausmingi. Tačiau tarp individualios pasąmonės ir ego vyksta pastovus ryšys. Kompleksas - tai emocijų, prisiminimų, minčių, suvokimų grupė, kuri telkiasi apie tam tikrą idėją ar bendrą temą - komplekso branduolį. Toks kompleksas nėra sąmoningai kontroliuojamas, bet pats gali įtakoti žmogaus elgesį, apspręsdamas kaip žmogus suvokia pasaulį, kaip jis jame elgiasi. KOLEKTYVINĖ PASĄMONĖ yra giliausias ir neprieinamas tiesiogiai psyche sluoksnis, kuriame žmonija kaip rūšis kaupia savo patirtį. Kiekvienas žmogus paveldi šią patirtį, kuri susikaupė per žmonijos evoliuciją ir kuri yra užkoduota kiekvieno mūsų smegenyse.
Ši kolektyvinė patirtis nėra paveldima tiesiogiai, greičiau paveldėjami tik tam tikri potencialumai ir predispozicijos patirti pasaulį šitokiu būdu. Mes turime predispoziciją elgtis ir jaustis tam tikru būdu, kaip jautėsi ir elgėsi tokioje situacijoje visi žmonės. ARCHETIPAI yra universali patirtis kolektyvinėje pasąmonėje, saugoma archetipų pavidalu. Archetipai nėra atsiminimai, kuriuos galime lengvai suvokti, tai greičiau predispozicijos, kurios pasireiškia žmogui susidūrus su atitinkama patirtimi. Persona - tai kaukė, žmogaus viešai rodomas veidas, kurį mes užsidedame prieš kitus. Anima arba animus - moters psyche turi maskulininių aspektų - animus archetipas, o vyro psyche - femininių - anima archetipas. Šešėlis - tai archetipas, kurį sudaro žmogaus ikižmogiškoji patirtis - būtent primityvūs gyvuliški instinktai. Savastis (self) - tai archetipas, kuris siekia visos asmenybės vienybės, visumos ir integracijos. Ekstraversijos ir introversijos nuostatos nulemia mūsų suvokimą ir reakcijas į išorinį pasaulį. Mąstymas ir jausmai yra racionalios funkcijos, o pojūčiai ir intuicija yra iracionalios funkcijos.
Tarp daugybės asmenybės dalių ir struktūrų vyksta nuolatinė sąveika. Opozicija egzistuoja visada ir yra psichinės energijos šaltinis. Kompensacija - tai sąveika tarp psyche struktūrų, kada viena struktūra padeda įveikti kitos struktūros silpnumą. Žmogus vystosi visada, nepriklausomai nuo amžiaus.
Didieji pokyčiai įvyksta vidutiniame amžiuje, kada prasideda antroji gyvenimo pusė. Tuo metu žmogus turi pradėti matyti savyje ne vien tik sąmoningąją savo pusę - jis turi geriau subalansuoti visus asmenybės aspektus, kad pasietų pilnesnį savęs supratimą. Tam reikia išvystyti kiekvieną savo asmenybės aspektą. Toks procesas vadinasi individuacija - tai tapimas žmogumi, apimantis visų sąmoningų ir pasąmoningų asmenybės aspektų išvystymą.
Psichoanalizė: Pasąmonės Įtaka Elgesiui
Psichoanalizė, kaip psichologijos kryptis, gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį, ir remiasi Sigmundo Freudo sukurta teorija. Svarbu suprasti pagrindinius psichoanalizės principus, tokius kaip Id, Ego ir Superego, norint suvokti šios teorijos esmę ir jos raidą.
Šiandieninė psichoanalizė skiriasi nuo tos, kurią sukūrė Freudas, tačiau jas vis dar sieja teiginiai, jog žmogų valdo pasąmonė, jog žmogaus psichikoje veikia tarpusavyje sąveikaujančios jėgos. Taip pat jas sieja tam tikros motyvacinės jėgos - varos, o tiksliau - libidinė (meilės) ir agresyvioji varos, tačiau šiandien psichanalitikai pripažįsta, kad egzistuojanti ir trečia - intersubjektyvioji vara - atsakanti už ryšio su kitais žmonėmis paiešką.
Standartinėje Froido interpretacijoje, asmenybę sudaro trys dalys ir jų tarpusavio sąveika: id, ego ir superego. Id (tai) yra psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant. Ego (aš) yra asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Superego (aukščiau nei aš) yra vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai, kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei realių tikslų.
Instinktai - tai vidinių somatinių sujaudinimo šaltinių psichologinė išraiška, kuri yra sąlygota biologinės prigimties. Gyvenimo instinktai tarnauja individo išlikimui ir rūšies atsinaujinimui - tai alkis, troškulys, seksualinis instinktas ir pan. Mirties - arba dar destruktyvūs - instinktai pasireiškia ne taip aiškiai, todėl apie juos žinoma mažiau. Asmenybės dinamiką sudaro būdai, kaip yra paskirstoma ir išnaudoj energija tarp trijų sistemų. Energijos kiekis yra ribotas, tad visos sistemos varžosi tarpusavyje.
Vaikystės Įtaka Elgesiui Formuoti
Gyvenimo tempui spartėjant ir didėjant vidinei įtampai, daugelis žmonių patiria vidinę įtampą, kurią malšina netinkamu elgesiu. Kuo įtampa didesnė, tuo dažniau mums prireikia ieškoti savipagalbos, taip mūsų asmenybės struktūroje įsitvirtina tinkami/netinkami įpročiai. Į suaugusio gyvenimą ateiname iš savo vaikystės, kurioje imlieji raidos periodai yra labai trumpi ir mes mokomės atpažinti ir reikšti savo emocijas, formuojame savo mąstymą bei elgesio įpročius, mėgdžiodami suaugusiųjų elgesį.
Elgesio įpročiai per laiką formuoja mūsų charakterį, o charakteris tai - žmogaus likimas. Tai, kaip tėvai reaguoja į vaiko ašaras, kaip organizuoja dienotvarkę, kiek joje laiko fiziniam krūviui, miegui, palaikantiems ir į kūrybą orientuotiems pokalbiams, tai nulemia vaiko mąstymo, emocijų valdymo, fizinio aktyvumo ir kitus įpročius. Reguliarus fizinis aktyvumas yra esminis elementas, užtikrinantis žmogaus fizinę ir emocinę sveikatą. Vaikystėje lavinami raumenys ir koordinacija prisideda ne tik prie fizinio vystymosi, bet ir formuoja žmogaus aktyvų gyvenimo būdą ir teigiamą ilgalaikį požiūrį į sportą. Tad tėvų ir pedagogų užduotis būti tinkamais fizinio aktyvumo pavyzdžiais vaikams, patiems įsitraukti ir aktyviai veikti kartu su vaikais nuo ankstyvos vaikystės, kuriant tarpusavio ryšį per bendrus pomėgius.
Svarbu padėti vaikams atpažinti, įvardyti ir sveikai reikšti savo emocijas nuo pat vaikystės. Vaikų fizinis aktyvumas stiprina jų emocinę sveikata. Mokydami vaikus suprasti savo emocijas ir jas įvardyti, padedame jiems labiau pažinti kylančias emocijas. Išmokę jas atpažinti, mokomės atskirti jas nuo veiksmų ir žodžių. Jeigu negalvosime apie tai, kaip jautėsi kitas, kai mes netinkamai pasielgėme, o tik galvosime apie save, tai galime tapti žiauriais, kategoriškais ir kerštingais bei elgtis arti „sveiko“ proto ribos. Svarbu suprasti, kad vaikams būtina jausti emocinį saugumą.
Kokybiškas bendravimas, spartus gyvenimo tempas mus įsuka į darbų sūkurį ir vis mažiau laiko lieka kokybiškam bendravimui su vaikais. Labai svarbu leisti laiką kartu, kuris teikia džiugesį ir kuria geras emocijas, kur vaikų yra ne tik klausomasi, bet ir išgirstama, ką jie nori mums pasakyti. Palaikyti vaiko pasirinktus pomėgius ir prasmingą saviraišką.
Evoliucinė Psichologija: Elgesio Šaknys Žmonijos Istorijoje
Evoliucinė psichologija koncentruojasi į žmonijos evoliuciją, ieškodama paaiškinimų mūsų elgesiui. Ši mokslo šaka ieško mums atpažįstamų elgesio modelių žmogaus evoliucijoje, šiandieninėse gentinėse bendruomenėse, kitose gyvūnų rūšyse, ypač primatuose. Nors ir evoliucija lėmė žmogaus smegenų dalies susiformavimą, kuri atsakinga už loginį mąstymą, veiksmų numatymą ir vertinimą, vis tik pabėgti nuo pirmapradžių smegenyse veikiančių mechanizmų žmonija negali. Dėl šios priežasties žmonės pasineria į priklausomybes, depresiją, stengiasi savo išvaida, turtu ir galia pasirodyti prieš kitus, priima sprendimus patys gerai nesuvokdami kodėl, dėl kurių vėliau gali tik apgailestauti.
Žmogaus, kaip vienalyčio ir nepriklausomo agento, idėja yra mitas, nes mūsų elgesį valdo daugybė pasąmonėje veikiančių mechanizmų, kurių mes net negalime suvokti. Tai paaiškinti siekia evoliucinė psichologija, analizuodama šiuos mechanizmus ir nurodydama, kokį poveikį jie turi žmonių elgesiui.
Gyvenimo Patirties Įtaka: Emocinė Intuicija
Viena iš naudingų žmogaus limbinės sistemos funkcijų yra gyvenimo patirties įsiminimas. Tiek teigiamos, tiek neigiamos. Smegenys saugo neigiamus prisiminimus, kad ateityje laiku parodytų emocinį signalą: „Sustok!“ Tai galima pavadinti emocine intuicija. Smegenys naudoja emocinį bizūną, kad išvengtume tam tikrų veiksmų, ir kai vengiame šių veiksmų, jos mus apdovanoja emocinėmis morkomis. Pakankamai sunku sąmoningai atsispirti šiam procesui.
Žmogaus Valdymo Struktūros: Protas, Instinktai, Emocijos ir Pasąmonė
Vienareikšmiškai apibūdinti, kas yra žmogus, nėra lengva, nes žmonės pernelyg skirtingi. Žmogus labai sudėtinga struktūra, turinti didžiulį vidinį potencialą, kuris dažniausiai lieka nerealizuotas. Su kažkuo susipažindami, pirmiausia atkreipiame dėmesį į žmogaus kūną, kuris jį išskiria iš kitų. Tačiau yra ir kitų, ne mažiau svarbių, bet ne taip gerai matomų - žmogaus psichika.
Kūną galime apibūdinti, kaip vykdomąjį organą, sudėtinę žmogaus modelio dalį, kurią valdo kitos dalys, kartais net konkuruojančios tarpusavyje. Viena iš šių dalių tai Protas, racionalus ir loginis pradmuo. Kita struktūra - Instinktai, genami gyvybės išsaugojimo. Trečia struktūra - Emocijos. Sandėlis kuriame saugoma visa mūsų informacija ir patirtis ir kuriuo pasinaudoja Protas vadinamas Pasąmone. Stipri valia gali numalšinti Emocijų aktyvumą ar nuslopinti bet kokį Instinktą.