Įvadas
Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, nuspalvinanti kasdienius patyrimus ir formuojanti santykius. Tai galinga jėga, motyvuojanti veiksmus ir veikianti psichologinę sveikatą. Nors kasdienybėje didelį dėmesį skiriame produktyvumui, dažnai praleidžiame tai, kas iš tikrųjų vyksta su mumis. Nors gebame paaiškinti daugybę sudėtingų išorinių procesų, atidžiau pažvelgus į savo emocinį pasaulį, jis gali pasirodyti nepažįstamas ir painus. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų sampratą, fiziologiją, raišką, klasifikaciją ir jų poveikį žmogaus psichologinei būklei.
Emocijų Samprata ir Ypatumai
Kas yra emocija? Emocija - tai žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Tai fiziologinės reakcijos, padedančios organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Emocijos padeda išsaugoti gyvybę, yra vidinė gyvastis. Jos mums praneša apie išorinio ar vidinio pasaulio objektų ir reiškinių reikšmingumą mums.
Žodis „emocija“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia susijaudinimą, pergyvenimą, susierzinimą. Emocijos ir jausmai - labai svarbi žmogaus psichikos dalis. Dabartinis psichologijos mokslas nurodo esant daugiau kaip 360 emocijų. Tačiau psichoterapeutai sutaria, jog visa ši emocijų daugybė atsirado iš keturių pagrindinių emocijų - pykčio, baimės, liūdesio ir džiaugsmo. Šios keturios emocijos yra pačios svarbiausios žmogaus, kaip rūšies, išlikimui.
Emocijos - tai daiktų ar reiškinių sukelti malonūs (teigiamos emocijos) arba nemalonūs (neigiamos emocijos) pojūčiai. Nuo emocijų ir jausmų reikia skirti pojūčius, kurie yra materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių savybių, betarpiškai veikiančių jutimo organus, atspindys, suvokimas. Emocijos - tai visai kitokie psichikos reiškiniai, negu pažinimo procesai. Jomis žmonės negauna informacijos apie daiktus, reiškinius, ar jų savybes, o tik išgyvena tam tikrus santykius su pažįstama tikrove.
Emocijų komponentai:
- Fiziologiniai pokyčiai: Emocinis sužadinimas kartu yra ir fiziologinis sužadinimas. Fiziologinis sužadinimas kyla veikiant autonominės nervų sistemos daliai - simpatinei NS. Per keletą sekundžių ši sistema gali sukelti įvairiausius organizmo pokyčius, kurie paruošia asmenį susidoroti su kritiška situacija.
- Sąmoningas išgyvenimas: Emocinis išgyvenimas negali būti stebimas tiesiogiai ar išmatuotas elektroniniais prietaisais. Todėl jis yra tyrinėjamas per žodinę išraišką, t.y., asmuo apibūdina ką jis patiria išgyvendamas emocijas tiesiogiai (introspekcija) ar po to, kai emocijos nuslūgsta (retrospekcija).
- Elgesio pokyčiai: Kai emocijos kyla, elgesio pokyčiai paprastai yra jų dalis, nepriklausomai nuo to, ar šie pokyčiai yra išraiškos pokyčiai (pvz.: veido išraiška, gestai, balso tono pokyčiai, kūno poza), ar tai yra atviro elgesio formos (pvz.: smogimas kam nors, durų trankymas).
Emocijos ir Jausmai:
Jausmai - santykio su aplinka, kitais žmonėmis ir pačiu savimi išgyvenimas. Palyginti su emocijomis, jausmai yra gana pastovūs. Emocijos atspindi žmogaus santykį su kai kuriais objektais tam tikru metu ir tam tikromis aplinkybėmis, jie yra trumpalaikiai konkrečios situacijos išgyvenimai. Jausmais žmogus iš aplinkos išskiria tuos reiškinius ir dalykus, kurie jam ypač svarbūs. Jausmų objektas yra pirmiausia tie reiškiniai ir tos sąlygos, nuo kurių priklauso asmenybei reikšmingi įvykiai. Susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu. Nuo jų priklauso, kaip vystosi ir kinta mūsų emocijos. Asmenybei bręstant, susidaro jausmų sistema - joje vieni jausmai vyrauja, o kiti lieka nerealizuoti. Vyraujančių jausmų turinys lemia asmenybės kryptingumą.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Neurofiziologijos požiūriu emocija ir jausmas skiriasi. Emocijos yra mūsų smegenų požievio struktūrų, kurios veikia visiškai nesąmoningai, reakcija į aplinkos pokytį. Tai stiprus nesąmoningas nervų sistemos atsakas į kokią nors situaciją. Jausmais tampa tik tos emocijos, kurios iš požievio pasiekia žievę, tai yra, kai jos įsisąmoninamos, suvokiamos, kai „gauna vardą“. Nuo to momento, kai emocija įsisąmoninama ir pavadinama sau pačiam, ji tampa jausmu. Ir jausmai - tai jau žmogaus santykių su tikrove išgyvenimas, o ne kaip emocijos - tiesioginis atsakas į reiškinį ar situaciją.
Emocijų Fiziologija
Emocijos - tai fiziologinės reakcijos. Jų funkcijos padėti organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų: skelbti aliarmą kilus pavojui, pasiruošti atlikti veiksmą, sustiprinti tapatumo jausmą, motyvaciją. Emocijos padeda išsaugoti gyvybę.
Fiziologiniai pokyčiai. Emocinis sužadinimas kartu yra ir fiziologinis sužadinimas. Fiziologinis sužadinimas kyla veikiant autonominės nervų sistemos daliai-simpatinei NS. Per keletą sekundžių ši sistema gali sukelti įvairiausius organizmo pokyčius,kurie paruošia asmenį susidoroti su kritiška situacija. Kai kuriuos fizinius atsakus labai nesunku pastebėti, nes jie labai akivaizdūs. Įsivaizduokite, kad vėlyvą vakarą einate visiškai tuščia gatve ir jus ima persekioti motociklininkas. Širdis ima dažniau plakti, raumenys įsitempia, džiūsta burna. Ne taip pastebimai, bet veiklai pasirengia visas organizmas. Kepenys išskiria daugiau angliavandenių į kraują, ir taip organizmas gauna daugiau energijos. Kad sudegintų juos, reikia daugiau deguonies, todėl padažnėja kvėpavimas. Virškinimas sulėtėja ir kraujas iš vidaus organų plūsta į raumenis. Akių vyzdžiai išsiplečia ir pro juos patenka daugiau šviesos, kas pagerina periferinį matymą. Cheminė kraujo sudėtis pakinta, todėl sužeidimų atveju krešėjimas yra greitesnis, be to, histamino lygis odoje pakyla, dėl to skausmas jaučiamas ne taip stipriai. Šie ir daugelis kitų pokyčių įvyksta automatiškai, kaip stiprios emocijos dalis. Iš tiesų, ištikus kritinei situacijai, be jokių sąmoningų pastangų organizmo atsakas į pavojų būna suderintas ir tikslingas - parengia kovoti arba bėgti. Šiuos pokyčius stimuliuoja ne tik autonominė nervų sistema, bet ir endokrininė sistema. Esant pavojui, antinksčiai išskiria hormonus - adrenaliną ir noradrenaliną. Jų padaugėjus, padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis ir angliavandenių kiekis kraujyje. Adrenalino buvimas kraujotakoje padeda kurį laiką palaikyti emocinį sužadinimą. Pavojui praėjus organizmas nurimsta. Tačiau jau į kraujotaką patekusių hormonų dar tam tikrą laiką išlieka, todėl rimstama pamažu. Ilgai trunkanti sužadinimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis stresas, kenkia organizmui. Tačiau dažnai sužadinimas atitinka aplinkybes.
Žinoma, mes skirtingai jaučiame baimę, pyktį, liūdesį. Išgąsdintas žmogus gali pajusti silpnumą, gniaužimą krūtinėje, sunkumą skrandyje. Supykęs žmogus gali jausti, kaip jį “išpila karštis” ir galbūt didėjančią vidinę įtampą. Liūdnas žmogus gali jaustis užslopintas, tuščias, bejėgis.
Emocijų Raiška
Emocinė išraiška yra svarbi bendravimo forma, o tyrimais įrodyta, kad veido išraiška jausmų perdavime yra žymiai svarbesnė, nei žodinis turinys ar balso tonas.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Emocijos tampa naikinančios tada, kai negali būti išgyventos, išreikštos, išgirstos. Jos gadina mūsų santykius, primindamos senas žaizdas, atgaivindamos praeities šmėklas, įsibraudamos į dabartį.
Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti kitą žmogų, suprasti, kas su juo darosi. Jei mūsų santykiai su kitais ėmė trikti, pagalvokime, gal savo jausmus reiškiame per stipriai? O gal taip juos slopiname, kad kiti negali mūsų suprasti? Emocijos ir tai, kaip jas rodome - tai lyg kelio ženklai tiems, kas mus supa, ir, žinoma, - mums patiems.
Emocijų reiškimo būdas susijęs su tuo, kokioje aplinkoje augome, ko mus mokė tėvai, ką pasisėmėme iš draugų, o kai kurie polinkiai yra ir įgimti. Visgi didelę įtaką turi ir kultūrinė aplinka. Tarkim, europietiškoje kultūroje iš moters natūraliai tikimasi, kad ji - emocionalesnė už vyrą, todėl jai leidžiama jausti daugiau. Dėl to mūsų vyrai labiau depresiški, slopinantys savo jausmus nei moterys. Tai „programuojama“ dar pačioje vaikystėje, kai berniukui sakoma „būk vyras, neverk“, o mergaitei verkti leidžiama - „paverk, nusiraminsi“. Užtat berniukui leidžiama pykti, o mažosioms ledi - ne.
Emocijas galime valdyti, tačiau turime suprasti, ką jaučiame ir kodėl. Pavyzdžiui, vėluodami papuolėme į kamštį. Dažnai imame pykti, keiktis, burnoti ir taip sugadiname sau ir aplinkiniams nuotaiką. Tačiau juk pats žmogus renkasi, ką jam daryti. Pykti? O jei pykčiu nieko nepakeisime? Juk automobiliai nepradės važiuoti greičiau. Gal tuomet verta nuraminti save? Įsijungti muziką, paskambinti draugams ar perspėti klientą, kad dėl kamščio vėluosite. Įvertinę situaciją ir supratę, kad pakeisti nieko negalite, verčiau nukreipkite savo dėmesį nuo pykčio objekto. Nurimus bus lengviau priimti tinkamą sprendimą. Tai nereiškia, kad emocijas reikia slopinti. Ilgą laiką slėpti ar slopinti jausmai gali pratrūkti tą akimirką, kai patys to nesitikėsime ir nebūtinai bendraudami su tuo žmogumi, ant kurio pykstame ar dėl kurio liūdime iš tiesų.
Emocijų Klasifikacija
Bandymų suklasifikuoti emocinius reiškinius yra nemažai, tačiau vieningos klasifikacijos kol kas nėra. Daugumoje klasifikacijų emocinių reiškinių skirstymo kriterijai yra priešingi. Emocijos klasifikuojamos pagal teigiamus ir neigiamus, intensyvumą, trukmę, įsisąmoninimo lygį, genetinę kilmę, atliekamas funkcijas, poveikį organizmui, išraiškos ypatumus, poreikius, turinį, kryptį.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Pagrindinės emocijos:
Mūsų gyvenimas - pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės, bazinės emocijos: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis, jos tarpusavyje neretai susipina, juk vienu metu galime ir liūdėti, ir bijoti. Aišku, jaučiame ir daugiau jausmų, tačiau jie yra išvestiniai, t.y. - kyla iš bazinių arba yra išmokti iš aplinkos, pavyzdžiui, - pagarba, kaltė.
Kitos emocijų klasifikacijos:
- Nuotaika: Tam tikrą laiką (kelias valandas, dienas, savaites ar net mėnesius) trunkančią žmogaus emocinę būseną, kuri gali teigiamai ar neigiamai paveikti veiklą ir santykius su aplinka.
- Afektas: Stipri, greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena. Nekontroliuojamos emocijos tai tarsi proto aptemimas, kuris gali peraugti į afektą. Tokias stiprias emocijas jaučiantis žmogus gali neprisiminti, ką daro, o tai jau būtų tiesiog pavojinga.
- Aistra: Stiprus ir ilgalaikis jausmas, nukreiptas į konkretų objektą ar veiklą.
- Stresas: Organizmo reakcija į bet kokį reikalavimą ar iššūkį.
- Frustracija: Emocinė būsena, kylanti, kai blokuojamas tikslas.
Emocinės Būsenos
- Apatija: Emocinis abejingumas, motyvacijos stoka.
- Skausmas: Nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijęs su audinių pažeidimu.
- Nerimas: Nemaloni emocinė būsena, susijusi su baimės, įtampos ir susirūpinimo jausmais.
- Agresija: Elgesys, skirtas pakenkti kitam žmogui.
- Gėda: Nemaloni emocija, kylanti dėl savo veiksmų ar savybių.
- Nustebimas: Emocija, kylanti susidūrus su netikėtu ar nepažįstamu reiškiniu.
- Baimė: Emocija, kylanti jaučiant tikrą ar įsivaizduojamą pavojų. Baimė paskatina pasitraukimą iš pavojingos situacijos.
- Pyktis: Priešiška emocinė reakcija į asmenybės poreikių tenkinimo, tikslų įgyvendinimo kliūtis, asmenybės ribų pažeidimą. Pyktis suaktyvina kovą dėl išlikimo.
- Džiaugsmas: Maloni emocija, kylanti patenkinus tam tikrą poreikį, pasiekus tikslą, atlikus prasmingą darbą, gyvenant pagal savo vertybes.
- Liūdesys: Dvasinės kančios emocija, kylanti dėl netekties ar ko nors stokos. Liūdesys patiriamas susitaikant su realybe, atsisakius iliuzijų, priėmus nemalonią tiesą.
Emocijos ir Psichologinė Sveikata
Emocijos yra esminė psichinės sveikatos dalis. Gebėjimas atpažinti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas gerina psichologinę būseną. Stresas, nerimas ir depresija yra emocinės būsenos, kurios dažnai pasireiškia šiuolaikiniame gyvenime. Jos gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, širdies ligos ir netgi imuniteto silpnėjimą. Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ir laimė, gali turėti gydomąjį poveikį ir stiprinti imunitetą.
Svarbu suprasti, kad kontroliuoti galime tik tai, ką savyje atpažįstame ir priimame. Norėdami jausti mažiau pykčio, nerimo ar baimės, pirmiausia turime šias emocijas savyje „legalizuoti“ - leisti joms būti. Tyrimai rodo, kad padėti nurimti gali jausmų atpažinimas ir įvardijimas.
tags: #zmogaus #emocijos #klasifikacija