Įvadas
Žmogaus prigimtis yra daugiabriaunė, o jo elgesį ir santykius su kitais lemia įvairūs veiksniai. Kodėl vieni žmonės lengvai išreiškia savo jausmus, o kiti yra uždari ir susikaustę? Kodėl skirtingi asmenybės tipai bendrauja skirtingai? Šiame straipsnyje nagrinėsime žmogaus vertybes, emocijas ir jausmus, jų sąsajas, individualius asmenybės skirtumus ir jų įtaką bendravimui. Aptarsime asmenybės tipus, temperamento svarbą ir skirtingų charakterio bruožų poveikį. Straipsnyje remiamasi psichologijos ir pedagogikos literatūra, lyginamos mokslinės teorijos.
Individualybė ir Asmenybė: Sąvokų Apibrėžimas
Žmogus yra sudėtinga sistema, o jo gyvenimas formuoja asmens ypatybes, kurios apibrėžia jo vietą visuomenėje. Asmuo yra žmogiškosios būties pagrindas, o asmenybė - to pagrindo išraiška. Kiekvienas asmuo yra unikalus ir nepakartojamas. Norint pažinti save, svarbu suprasti asmenybės formavimosi procesą. Žmogaus savitumą lemia įgimti bruožai, aplinkos įtaka ir paties žmogaus pastangos. Asmenybės formavimasis intensyvus, kai žmogus reflektuoja savo vidinį pasaulį ir ieško savo vietos gyvenime.
Pagal A. Maceiną, kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas yra asmenybė. Tai reiškia, kad ne kiekvienas žmogus yra kilnus ir garbingas. Siekis tapti asmenybe yra sunkus, bet vertas pastangų. Savęs pažinimas yra kelias į laisvę būti savimi, atsiskleisti ir realizuoti save.
Žmogus apibūdinamas individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Individas yra atskira būtybė, pasižyminti unikaliomis savybėmis. Protingas individas yra asmuo, turintis kūną, protą, valią ir jausmus. Asmuo visada tapatus sau. Asmenybė yra asmens įgytos ypatybės, kurios apibrėžia jo vietą visuomenėje. Asmuo tampa asmenybe, kai aktyviai veikia ir reiškiasi.
Asmenybė yra unikali ir nepasikartojanti sistema. Psichologijoje dažnai naudojamas G. Allporto asmenybės apibrėžimas.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Pagrindiniai Individualūs Žmonių Skirtumai
Bendraujant grupėje, didelę įtaką daro asmeninės žmonių savybės. Įvairių savybių deriniai atspindi žmogaus individualybę. Psichologai diskutuoja, kurios savybės yra svarbiausios bendraujant, tačiau sutaria, kad daugelis jų priklauso nuo to, kaip su žmogumi bendravo vaikystėje. Bendravimas gali keistis, jei žmogus tobulėja kaip asmenybė ir stengiasi įgyti naujų savybių. Taigi, bendravimo kokybė priklauso nuo paties žmogaus pastangų.
Žmonės skiriasi ne tik įgytais bruožais, bet ir įgimtomis savybėmis. Viena svarbiausių jų yra temperamentas, kuris turi įtakos visoms kitoms asmenybės savybėms, psichinėms būsenoms ir procesams. Temperamentas lemia ne asmenybės turinį, bet jos formą: atsiradimą, vystymąsi, trukmę, intensyvumą ir išraišką.
Temperamentas yra pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Jis nuspalvina charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras ir veiklą. Temperamento savybės labiau priklauso nuo įgimtų kūno ypatybių, todėl yra pastoviausios. Socialinė aplinka ir ugdymas mažai jas pakeičia.
Individualūs žmonių skirtumai buvo pastebėti seniai. Hipokratas aprašė temperamento skirtumus ir bandė nustatyti jų priežastis. Jis teigė, kad žmogaus organizme vyrauja vienas iš keturių skysčių: kraujas, gleivės, juodoji arba geltonoji tulžis. Nuo jų santykio priklauso žmogaus temperamentas. Tačiau ši hipotezė yra atmesta.
Žmonių Temperamentas
Siekiant sužinoti, kokio temperamento žmonių Lietuvoje yra daugiausia, buvo atlikta apklausa. Rezultatai parodė, kad didžiausia dalis žmonių yra linkę į melancholiją, yra jautresni ir dažnai nepatiklūs. 30% respondentų save įvardijo cholerikais, 20% - sangvinikais, o mažiausia dalis - flegmatikais. Grynojo temperamento tipo beveik nepasitaiko, tačiau dažniausiai vyrauja vieno temperamento savybės.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Buvo atliktas bandymas patvirtinti, kad temperamentas priklauso nuo įgimtų nervų sistemos savybių.
Cholerikas
Tai smarkus, karštas, energingas ir lengvai susierzinantis žmogus. Jis pasižymi tvirta valia, tačiau praktiniam gyvenimui mažai tinkamas. Cholerikai stengiasi greitai pasiekti tikslą, todėl dažnai pasirenka netinkamas priemones, veikia impulsyviai. Jie siekia pirmauti ir priešinasi viskam, kas tam trukdo. Cholerikai dažnai praranda pusiausvyrą ir taktiškumą bendravime. Jų eisena tvirta ir griežta, žvilgsnis - atidus ir energingas.
Sangvinikas
Jam būdingas nervinis jaudinimasis. Psichinių procesų tempai labai greiti. Sangvinikas yra energingas ir darbingas. Jis audringai pergyvena patirtus įspūdžius, bet greitai juos pamiršta. Emocijos kyla greitai ir ryškiai, pasireiškia veido mimika ir pantomimika. Būdinga lengva interesų, siekimų ir emocijų kaita. Sangvinikas yra linksmas ir draugiškas, mėgsta būti draugijoje. Jis dažnai nėra pastovus: džiaugiasi ir juokiasi, bet greitai gali nuliūsti iki ašarų, supykti dėl menkniekių ir greitai pamiršti nuoskaudas. Sangviniko eisena vikri ir lengva, žvilgsnis - linksmas ir nerūpestingas. Blogosios sangviniko savybės: vengimas sunkesnio darbo, noras patikti sau ir pasigirti, smagumų ieškojimas, pavydas, klaidingi sprendimai, nepastovumas, silpna valia, nenoras pažvelgti į savo vidų.
Melancholikas
Šiam tipui būdingos silpnos, ramios, bet ilgai trunkančios emocinės reakcijos. Melancholikas silpnai reaguoja į aplinkos įspūdžius, bet sunkiai pamiršta, kas įstringa į sielą. Jam dažnai trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiško temperamento žmonės pasiekia gerų rezultatų. Jie yra intravertiški, vengia draugijų ir triukšmo, todėl sunkiau užmezga kontaktus ir bendrauja didesnėse žmonių grupėse. Melancholiko eisena lėta ir sunki, žvilgsnis - graudus ir rūpestingas. Blogosios savybės: nesugebėjimas suprasti kitų, nuolatinis graužimasis dėl savo elgesio, dažnas nusiminimas, dvejojimas, nepasitikėjimas artimaisiais, kerštingumas, neigiamos pažiūros, silpna valia.
Flegmatikas
Flegmatiko siela rami, visada vienoda, abejinga įspūdžiams. Būdinga pusiausvyra, silpnos, trumpai trunkančios ramios emocinės reakcijos. Patirtus įspūdžius beregint pamiršta. Tai ramūs, lėti, uždari žmonės. Bendrosios flegmatiko savybės: menkas domėjimasis pasauliu, nepergyvenimas didesnių aistrų, pasyvumas, lėtumas, šaltumas, bloga reputacija.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis-fiziologinėmis ypatybėmis. Į temperamentą būtina atsižvelgti renkantis profesiją. Tačiau daugumai profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos stilių ir sėkmingai veikia. Temperamentų pakeisti neįmanoma, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų.
Asmenybės Struktūra
Asmenybės, kaip nedalomos visumos, tyrinėjimas suaktyvėjo XX amžiaus pradžioje. Tuo laikotarpiu kritikuojamos tos psichologijos kryptys, kurios daugiausiai tyrė psichikos procesus, jų funkcijas ir individualius skirtumus. Atskirų psichikos procesų tyrinėjimai nesudarė galimybių pažinti vientisą asmenybę. Asmenybės sudėtingumą ir jos tyrinėjimo sunkumus patvirtina ir tas faktas, kad nėra vieno ir visiems priimtino apibrėžimo. Kartais su asmenybe susijusių sąvokų turinys beveik sutampa, pavyzdžiui, asmenybė ir charakteris, charakteris ir temperamentas, todėl svarbu išsiaiškinti asmenybės ir kai kurių jai artimų sąvokų, tokių kaip: žmogus, asmuo, asmenybė, individas, individualybė prasmę.
Visi žmonės skiriasi savo elgesiu ir laimėjimais. Asmenybė yra unikali, nepasikartojanti. Ji sudaro kiekvieno žmogaus apibrėžtumą ir skiria jį nuo kitų individų. Kalbėdami apie žmogaus unikalumą, tik jam vienam būdingų savybių derinį, vartojama individualumo sąvoka. Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais, išgyvenimais, poreikiais, sugebėjimais ir motyvais. Asmenybės ir individualumo santykį aiškiai yra išreiškęs B. Ananjevas, sakydamas, kad “asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė, o individualybė - asmenybės kaip veiklos subjekto giluma”.
Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių sistema. Šių savybių sąryšį ir vaidmenį asmenybės veikloje atskleidžia jų struktūros analizė.
Psichinę asmenybės struktūrą Z. Froidas (1856 - 1939 ) siūlė skirstyti į pasąmonės (id), sąmonės (ego ) ir savimonės ( superego ) postruktūres:
- Id ( lot. tai ). Tai primityvūs įgimti instinktai, suteikiantys mūsų elgsenai energiją. Id veikia pagal malonumo principą, t. y., stengiasi iškrauti energiją čia ir dabar, nežiūrint aplinkos sąlygų ar saugumo.
- Ego ( lot. aš ). Psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Ego stengiasi patenkinti id norus, suderindama juos su išorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais.
- Superego ( lot. virš aš ). Internalizuotos tradicinės vertybės, idealai, kuriuos vaikui perduoda tėvai. Pagrindinė superego užduotis - įvertinti vieno ar kito reiškinio teisingumą, remiantis moraliniais standartais. Superego padeda palaikyti tradicijas ir tęstinumą, perduodamas vertybes iš kartos į kartą.
- Sąmonė. Susideda iš pojūčių ir išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu.
- Savimonė. Susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ar valingai. Tai lyg tarpininkas tarp sąmonės ir pasąmonės.
- Pasąmonė. Primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų talpykla ( užmirštos vaikystės traumos, priešiškumas tėvams, seksualiniai norai ), kurie yra nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti į pasąmonę. Pasąmonės medžiaga daug kuo lemia mūsų kasdienį gyvenimą ir gali reikštis užmaskuota, simboline forma sapnuose, fantazijose ar žaidimuose. Pasąmonėje nėra logikos, iškreiptas laikas, iškreiptos erdvės.
Kadangi nėra visuotinai priimto asmenybės struktūros supratimo, asmenybės esmei atskleisti tikslinga atsakyti į klausimus: kas, kaip ir kodėl? Asmenybė yra itin sudėtingas fenomenas, todėl yra daug skirtingų požiūrių į ją. Nemaža tyrinėtojų, linkę nagrinėti asmenybę pagal jos struktūrines dalis: a) poreikių, motyvacijos ir valios sferą; b) temperamentą ir charakterį; c) sugebėjimus. Minėtosios asmenybės struktūros pasireiškia bet kurioje žmogaus veikloje, todėl jas galima išskirti ir atskirai išanalizuoti. Poreikių ir motyvacijos kontekste galima analizuoti, kodėl tam tikra veikla atliekama, kokia yra tos veiklos prasmė asmenybei. Veiklos dinamika, tempas, greitis bei intensyvumas - tai jau asmenybės temperamento ir charakterio sritis. Galimybės atlikti tam tikrą darbą priklauso nuo sugebėjimų ir intelekto. Tačiau asmenybės struktūrų sąrašas bus nepilnas, jeigu nepaminėsime sąžinės. Sąžinė - tai asmenybės moralinės atsakomybės už savo elgesį jausmas. Kiti asmenybės tyrinėtojai linkę analizuoti asmenybę per santykių sistemą ( V. Miasiščevas, V. Džeimsas ). V. Džeimsas nurodo tris pagrindines tokių santykių sritis: a) asmenybę sudarančių elementų; b) jausmų ir emocijų ( tame tarpe ir savęs vertinimo ); c) poelgių, kurie kyla dėl jausmų ir emocijų ( rūpinimasis savimi, savisauga ).
Bene daugiausia asmenybės tyrinėtojų siūlo analizuoti asmenybę pagal jos savybes. Z. Froidas aiškina, kad bet kokią asmenybės veiklą reguliuoja įgimti biologiniai poreikiai - lytinis ir savisaugos. Tačiau keletą Z. Froido teorijos teiginių griežtai kritikavo net artimiausieji jo pasekėjai bei mokiniai. Tokie neofroidistai, kaip K. Jungas (1875 - 1961 ), A. Adleris ( 1870 - 1937 ), E. Eriksonas ( 1902 - 1994 ), K. Horni ( 1885 - 1952 ), H. Salivenas ( 1892 - 1949), pripažindami lemiamą pasąmonės įtaką asmenybės poelgiams, atmetė asmenybės biologizavimo tendencijas ir stengėsi froidizmą sociologizuoti. Vienas iš pirmųjų nuo Z. Froido atsimetė jo mokinys K. Jungas, prieštaraudamas panseksualizmui, A. Adleris - dėl to, kad svarbiausiu veiksniu žmoguje laikė ne instinktus, o visuomeniškumo jausmą, kuris, nors esąs įgimtas, tačiau…
Emocijos ir Psichologinė Sveikata
Psichologinė sveikata apima emocinę, psichinę ir socialinę gerovę. Ji apima gebėjimą susidoroti su stresu, palaikyti santykius su kitais ir spręsti problemas. Emocijų valdymas yra esminė šios sveikatos dalis. Kai mes mokame atpažinti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas, gerėja mūsų psichologinė būsena.
Stresas, nerimas ir depresija yra emocinės būsenos, kurios dažnai pasireiškia šiuolaikiniame gyvenime. Jos gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, širdies ligos ir netgi imuniteto silpnėjimą. Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ir laimė, gali turėti gydomąjį poveikį. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai patiria teigiamas emocijas, yra linkę turėti stipresnį imunitetą ir geresnę bendrai sveikatos būklę.
Emocijų poveikis psichologinei sveikatai yra individualus. Kiekvieno žmogaus reakcija į emocijas gali skirtis priklausomai nuo asmenybės, gyvenimo patirties ir socialinės aplinkos.
Emocijos yra sudėtingi psichologiniai procesai, kuriuos gali sukelti įvairūs vidiniai ir išoriniai dirgikliai. Jos apima tiek fiziologines reakcijas, tiek subjektyvius jausmus, kurie gali turėti didelę įtaką mūsų elgesiui ir psichologinei sveikatai.
Klasifikuojant emocijas, galima remtis įvairiais kriterijais. Viena iš populiariausių klasifikacijų yra Paulio Ekmanno pasiūlyta emocijų teorija, kurioje išskiriamos šešios pagrindinės emocijos - džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė, nustebimas ir neapykanta. Be to, emocijos gali būti skirstomos į teigiamas ir neigiamas. Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ir meilė, paprastai skatina socialinę sąveiką ir bendravimą, o neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis ir baimė, gali būti apsauginės, padedančios individui išvengti pavojų. Kita vertus, emocijos gali būti skirstomos pagal jų intensyvumą ir sudėtingumą. Paprastos emocijos, tokios kaip smalsumas ar nuostaba, gali greitai pasireikšti, tačiau sudėtingesnės emocijos, pavyzdžiui, gėda ar kaltė, gali būti derinamos ir sukelti įvairius jausmų derinius.
Emocijų dinamiką taip pat veikia kultūriniai ir socialiniai veiksniai, kurie gali nulemti, kaip žmonės patiria ir išreiškia savo jausmus. Kiekviena kultūra turi savo normas ir vertybes, kurios gali daryti įtaką emocijų interpretavimui ir reakcijai į jas.
Psichologinės Sveikatos ir Fizinių Pokyčių Sąsajos
Psichologinė sveikata yra esminis veiksnys, turintis didelę įtaką mūsų fizinei būklei. Stresas, nerimas ir depresija yra dažniausiai pasitaikančios psichologinės problemos, kurios gali paveikti fizinę sveikatą. Ilgalaikis stresas sukelia organizme hormoninius pokyčius, ypač kortizolio lygio padidėjimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai.
Emocinės būsenos taip pat gali paveikti mūsų elgesį ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, žmonės, patiriantys didelį stresą ar nerimą, dažnai linkę į nesveiką mitybą, mažesnį fizinį aktyvumą ir blogesnius miego įpročius. Tai gali sukelti svorio padidėjimą, raumenų silpnumą arba kitus sveikatos sutrikimus.
Psichologinė sveikata taip pat gali turėti įtakos mūsų kūno atsigavimo procesams. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys teigiamą požiūrį ir optimizmą, dažniau pasveiksta greičiau po ligų ar traumų. Dar vienas svarbus aspektas yra socialinė sąveika. Pasitikėjimas savimi ir socialiniai ryšiai gali turėti teigiamą poveikį psichologinei sveikatai, o kartu ir fizinei.
Psichologinės sveikatos ir fizinių pokyčių sąsaja yra sudėtinga ir daugialypė. Emocijos turi gilią įtaką mūsų kūnui, nes jos ne tik atspindi mūsų psichologinę būseną, bet ir gali sukelti fizinius pokyčius. Pavyzdžiui, kai patiriame stresą, organizmas reaguoja išskirdamas streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai gali padidinti širdies ritmą, kraujospūdį ir suaktyvinti raumenis, pasiruošdami „kovoti“ arba „bėgti“.
Be streso, kitos emocijos, tokios kaip liūdesys ar baimė, taip pat gali turėti fizinį poveikį. Liūdesys gali sukelti energijos trūkumą, nuovargį ir netgi fizinį skausmą, dažnai apibūdinamą kaip „širdies skausmas“. Teigiamos emocijos, kaip džiaugsmas ir meilė, gali turėti priešingą poveikį. Jos gali skatinti endorfinų, kurie yra natūralūs organizmo „laimės hormonai“, gamybą. Tai gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą.
Emocijų valdymas taip pat yra svarbus aspektas, turintis įtakos fizinei sveikatai. Asmenys, kurie sugeba efektyviai valdyti savo emocijas, dažnai patiria mažiau sveikatos problemų.
Kūno reakcijos į emocijas yra sudėtingos ir individualios. Kiekvienas žmogus gali skirtingai reaguoti į tas pačias emocijas, priklausomai nuo asmeninių patirčių, genetikos ir aplinkos. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo emocinę būklę ir išmokti valdyti ją, kad būtų užtikrinta geresnė fizinė sveikata.
Vertybės Gėtės Kūryboje
Gėtės kūryboje, ypač "Fauste", svarstomos sudėtingos pasaulio pažinimo ir žmogaus prigimties problemos. Kūrinio pradžioje Faustas siekia pažinti visatą, nes kitaip jaučiasi bevertis. Mokslas ir pasaulio pažinimas yra jo pagrindinė vertybė. Tačiau netrukus Faustas pavargsta nuo žinomų tiesų ir ima trokšti emocijų bei jausmų. Jis teigia, kad be džiaugsmo ir laimės stumia dienas bereikšmiai. Taigi, žmogaus jausmai ir emocijos gali užgožti kitas svarbias vertybes.