Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologės Eglės Kalinauskienės veiklą, jos teikiamas paslaugas, specializaciją bei atsiliepimus apie jos darbą. Taip pat aptarsime šeimos konfliktų sprendimo būdus ir vaikų emocinės raidos svarbą.
Eglė Kalinauskienė: Profesionalus Žvilgsnis į Jūsų Psichologinę Gerovę
Eglė Kalinauskienė yra psichologė, turinti daugiau nei 10 metų patirtį konsultuojant žmones sudėtingais gyvenimo periodais. Ji yra baigusi psichologijos magistro studijas ir šiuo metu kelia kvalifikaciją podiplominėse psichoanalitinės psichoterapijos studijose. E. Kalinauskienė savo darbe remiasi į santykį orientuotos psichoanalitinės psichoterapijos principais, didelį dėmesį skirdama ryšio su atėjusiu žmogumi kūrimui. Ji tiki, kad tik ryšyje su kitu galima geriau pažinti ir suprasti save bei išmokti naujų, veiksmingesnių elgesio bei reagavimo būdų. Konsultacijų metu kartu su klientu tyrinėjami sunkumai, dėl kurių jis kreipėsi, bei jo ankstyvosios gyvenimo patirtys.
Specializacija ir Domėjimosi Sritys
Eglė Kalinauskienė domisi pasitikėjimo savimi, stiprių emocijų raiškos, perfekcionizmo, psichosomatikos, saugaus prieraišumo, tarpasmeninių santykių, trauminių patirčių, krizių, depresijos, nerimo sutrikimų bei panikos atakų temomis. Ji konsultuoja suaugusius bei paauglius. Jos patirtis dirbant su vaikais ir jų tėvais leido suprasti, jog geriausia pagalba vaikui yra pagalba jo tėvams.
Konsultacijos: Saugus Kelias į Savęs Pažinimą
Psichologo konsultacijas E. Kalinauskienė mato kaip saugią erdvę, kurioje galima išdrįsti kalbėti apie sunkumus, skaudžius gyvenimo įvykius bei tai, kas trukdo gyvenime jaustis saugiam, ramiam ir laimingam. Konsultacijos gali padėti įveikti psichologinius sunkumus, geriau prisitaikyti prie esamos realybės, labiau priimti netobulą save bei sukurti meile, artumu bei pagarba grįstus santykius su artimaisiais.
Paslaugos ir Kainos
Eglė Kalinauskienė teikia psichologo konsultacijas ir psichoanalitinę psichoterapiją.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
- Psichologo konsultacijos: Labiausiai tinka konkrečiai trumpalaikei problemai spręsti, pasiekti norimą tikslą. Įprastai susitinkama 1 kartą per savaitę. Konsultacijos kaina - 50 eurų.
- Psichoanalitinė psichoterapija: Labiausiai tinka siekti gilesnių ir ilgalaikių asmenybės pokyčių, geriau pažinti save, sudėtingiems psichologiniams sunkumams spręsti. Įprastai susitinkama 2 kartus per savaitę. Konsultacijos kaina - 40 eurų (lankantis 2 kartus per savaitę).
Kreipiantis pagalbos, nebūtina iš karto nuspręsti, kokį pagalbos būdą rinktis. Tai galima padaryti kartu su specialistu pirmų susitikimų metu.
Registracija
Eglė Kalinauskienė konsultuoja gyvai Kaune (Vytauto pr. 27) arba internetu. Registruotis galite užpildę pateiktą formą arba susisiekę telefonu: +37068502565. Jei negalite atvykti ar norite pakeisti susitikimo laiką, būtina informuoti ne vėliau nei 24 val. iki numatytos konsultacijos. Kitu atveju už ją reikia sumokėti.
Šeimos Konfliktai: Kaip Juos Spręsti?
Visos šeimos susiduria su konfliktais bei ginčais. Kartais tai yra nedideli, greitai išsprendžiami nesutarimai, kartais - nuolat besikartojantys ginčai, o kartais - stiprūs ir sunkiai valdomi konfliktai. Nesutarimai gali virsti konfliktais, kai neteisingai suprantame kitą, kai mus užvaldo emocijos ar imame bendrauti nepagarbiai. Konfliktai santykiuose yra neišvengiami, tačiau jie neturi būti griaunantys santykius. Štai keletas patarimų, kaip valdyti konfliktus šeimoje:
- Nusiraminkite: Kai konflikto metu šeimos nariai šaukia, kaltina ar žemina vienas kitą, kyla daug emocijų, kurias sunku valdyti. Jei konflikto metu užplūsta stiprūs jausmai, pirmiausia sustokite, nieko nedarykite. Atsitraukite nuo konfliktiškos situacijos ir nurimkite. Užsiimkite tuo, kas jums padeda nusiraminti. Gal tai - pasivaikščiojimas lauke, gilus ramus kvėpavimas, skaičiavimas mintyse, sportas ar kita mėgstama veikla.
- Išsakykite savo norus ir nuomonę: Nurimę išsakykite savo norus bei nuomonę jums rūpimu klausimu. Svarbu, kad argumentus pateiktumėte ramiu balso tonu, tiesiogiai tam asmeniui su kuriuo nesutariate. Venkite kaltinimų bei kalbėkite "aš" kalba, t. y. sakykite savo norus ir jausmus, o ne komentuokite kito elgesį. Kalbėdami apie save nesukelsite šeimos narių priešiškumo, jie nesijaus kaltinami, todėl didesnė tikimybė, kad jus išklausys.
- Išklausykite: Vienas iš naudingų įgūdžių konflikto metu - mokėjimas išklausyti. Svarbu, kad konflikto metu ne tik klausytumėte, bet ir girdėtume, ką kitas nori pasakyti. Išklausyti ir išgirsti padeda bandymas pamatyti situaciją kito akimis. Klausykitės nepertraukdami ir nekomentuodami, o smalsiai, bandydami įsivaizduoti, kaip ta situacija atrodo iš šeimos nario pozicijos, pvz., “Jis/ji supyko, kad neatsiliepiau telefonu, turbūt jam/jai buvo svarbu su manimi susisiekti”. Klausytis ir priimti kito nuomonę nereiškia, kad Jūs pritariate išsakytai informacijai, tačiau tai leidžia kitam būti išgirstam ir išsakyti savo norus.
- Prisiimkite atsakomybę: Konflikto paradoksas yra tai, kad kiekvienas jo dalyvis jaučiasi labiau teisus ir įsivaizduoja, kad konfliktas išsispręstų, jei kitas pakeistų savo elgesį ar nuomonę. Vis dėlto, konfliktas kyla tarp dviejų asmenų (ar asmenų grupių) ir kiekvienas iš jų prisideda prie jo. Taigi, nekaltinkite dėl konflikto kito, kaip ir neprisiimkite visos atsakomybės už konfliktą sau. Svarbu suprasti abiejų indėlį į kilusi nesutarimą. Pradėkite nuo savęs. Atpažinkite savo elgesio dalį konflikte, pripažinkite jei suklydote ar pasielgėte neteisingai, pavyzdžiui: “Atsiprašau, kad pertraukiau tave kai norėjai pasakyti savo nuomonę, dabar esu pasiruošęs/usi tave išklausyti”.
- Ieškokite kompromiso: Konfliktų metu kiekvienas siekia apginti savo nuomonę, pakeisti kito elgesį ir įrodyti savo tiesą. Kilus konfliktams šeimoje paklauskite savęs: “ar aš noriu būti teisus, ar - laimingas?”. Siekiant bendro sutarimo, kartais tenka atsisakyti tam tikrų savo principų, išgirsti kito norus bei taikytis prie jų. Derindamiesi vieni prie kitų, kartu ieškokite Jums abiem / visiems tinkančio problemos sprendimo būdo.
Vaikų Emocinė Raida: Kaip Padėti Jiems Augti Laimingiems?
Jei užduotume klausimą, koks yra šių dienų vaikas, sulauktume labai įvairių atsakymų. Vieni sakytų - išlepintas ir išpuikęs, kiti - laisvas ir turintis savo nuomonę, dar kiti - negebantis laikytis taisyklių. Vaikai, kaip ir visais laikais, buvo ir yra turintys įvairių būdo bruožų. Kaip jie atsiranda? Priklausomybėmis nuo informacinių technologijų ar psichoaktyviųjų medžiagų serga tie vaikai, kurie nemoka užmegzti ir palaikyti santykių su bendraamžiais, spręsti tarpusavio konfliktus, reikšti savo emocijas ramiai. Jie jaučiasi vieniši, yra nerimastingi, savimi nepasitiki ir nori atsitraukti. Atsitraukimas bent trumpam padeda užsimiršti ir pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime.
Agresyvus Elgesys: Pagalba Išreikšti Jaumus
Panašios priežastys lemia ir agresyvų vaikų elgesį. Agresyviai besielgiantys vaikai yra tokie ne todėl, kad nori kitiems pakenkti, bet todėl, kad nežino, kaip tinkamai išreikšti sunkius, nemalonius jausmus ir ieško savų būdų, padedančių susidoroti su šiais jausmais. Dažniausiai jie lieka vieni su savo nusivylimo, neteisybės, pykčio jausmais.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Emocinis Ugdymas: Svarbi Mokymosi Dalis
Mokykloje, būreliuose vaikai mokomi daug naudingų dalykų apie pasaulį, tačiau mažai skiriama dėmesio mokyti, kaip reaguoti, elgtis, kai kas nors juos išduoda, kai nepasiseka atlikti užduočių, kai kiti neteisingai elgiasi. Savęs, savo jausmų, elgesio supratimas reikalingas tam, kad galėtume tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, o jausmų slopinimas ar ignoravimas sukelia nesusipratimus bei psichologinius sunkumus.
Kaip Padėti Vaikams Išreikšti Jausmus?
Norėdami, kad jūsų vaikai mokėtų džiaugtis, visų pirma, išmokykite juos tinkamai liūdėti, pykti ir išreikšti kitus nemalonius jausmus. Pavyzdžiui, kai jūsų vaikas supyksta, svarbu neuždrausti jam šio jausmo (pasakymais "tu nepyk", "nėra čia dėl ko pykti"), o išlikti ramiam ir sakyti "matau, kad esi supykęs, pasakyk, kas įvyko". Jūsų vaikai išmoks draugauti, įgis tinkamų socialinių įgūdžių, kuriuos vėliau galės panaudoti bendraudami su bendraamžiais, jei jūs patys skirsite daugiau laiko tiesioginiam bendravimui bei žaidimams su jais. Savo vidinio pasaulio pažinimas yra ne įgimtas dalykas, o išmokstamas. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali mokytis suprasti save, išreikšti savo jausmus bei poreikius bet kuriuo amžiaus tarpsniu.
Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras: Kuo Jie Skiriasi?
Svarbu suprasti skirtumus tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro, kad galėtumėte pasirinkti tinkamą specialistą pagal savo poreikius.
- Psichologas: Tai specialistas, kuris studijuoja žmogaus elgesį, mintis ir emocijas. Psichologai dažniausiai dirba konsultuodami žmones, padeda jiems susidoroti su emociniais sunkumais, streso valdymu, asmenybės tobulėjimu ir kitais psichologiniais klausimais. Išsilavinimas - 4 metai psichologijos bakalauro studijų + 2 metai psichologijos magistro studijų. Lankymasis pas psichologą yra trumpalaikis, gali trukti labai įvairiai - vieną kartą, kelis ar 10 kartų - dažniausiai apie 2 mėnesius.
- Psichoterapeutas: Padeda spręsti ir analizuoti gilesnes žmogaus problemas, tokias kaip: psichologinis skausmas, liūdesys, depresija, nerimas, santykių problemos, stresas ir perdegimas, traumos, žema savivertė, motyvacijos praradimas, noras pažinti save ir tobulėti. Nuosekliai laikant terapiją galimi netgi asmenybiniai pokyčiai. Išsilavinimas - psichologo arba gydytojo specialybė + podiplominės psichoterapinės studijos (4 metai). Lankymasis pas psichoterapeutą yra ilgalaikis - gali trukti nuo pusės iki kelių metų, lankant vieną ar du kartus per savaitę.
- Psichiatras: Gali atlikti psichologinių sutrikimų diagnozę, sudaryti gydymo planą, pavyzdžiui, nukreipti pas psichologą, psichoterapeutą, taikyti ir išrašyti vaistus. Vaistus išrašyti gali tik psichiatras. Išsilavinimas - medicininis, norint tapti psichiatru reikia 6 metus studijuoti mediciną + 4 metai psichiatrijos rezidentūros. Kontaktas su psichiatru dažniausiai trunka apie 1 kartą į mėnesį - pasitikrinimas kaip einasi gydymas, ar vaistai tinka, ar padeda. Trunka iki tol, kol vartojami vaistai. Kada kreiptis į psichiatrą? - Bet kada, kai jaučiate, kad jūsų kančia tokia didelė, jog negalite išsiversti be vaistų.
Kiti Psichologijos Specialistai
Be šių pagrindinių specializacijų, yra ir kitų psichologijos sričių specialistų:
- Klininis psichologas: Specializuojasi psichikos sutrikimų bei emocinių ir elgesio problemų vertinime, diagnozavime ir gydyme.
- Sveikatos psichologas: Tiria, kaip elgesys, socialiniai ir psichologiniai veiksniai veikia sveikatą ir ligas.
- Santykių psichologas (arba šeimos psichologas): Padeda žmonėms spręsti santykių, šeimos narių tarpusavio sąveikos problemas.
- Mokyklinis psichologas: Dirba su mokiniais, mokytojais ir tėvais, siekdami spręsti mokymosi, socialinius ir emocinius iššūkius.
- Organizacinės (arba verslo) psichologas: Tiria darbuotojų elgesį darbo vietoje ir padeda organizacijoms gerinti darbo našumą, darbuotojų pasitenkinimą ir bendradarbiavimą.
- Sporto psichologas: Padeda sportininkams ir komandoms gerinti jų pasirodymus, susidoroti su pralaimėjimo stresu ir ugdyti teigiamą mąstymą.
Psichoterapijos Metodai
Yra įvairių psichoterapijos metodų, kuriuos naudoja psichoterapeutai:
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Orientuota į minties ir elgesio modelių keitimą, siekiant padėti žmonėms susidoroti su specifinėmis problemomis.
- Psichodinaminė ar psichoanalitinė terapija: Šių metodų dėmesys sutelkiamas į giluminius asmenybės aspektus, praeities įvykius ir nesąmoningus modelius, kurie gali daryti įtaką dabartiniams elgesio ir minties modeliams.
- Egzistencinė terapija: Dėmesys sutelkiamas į būties prasmes ir iššūkius, susijusius su egzistenciniais klausimais, pvz., laisve, atsakomybe, mirtimi, nerimu ir izoliacija. Skatina susimąstyti apie savo gyvenimo tikslus, vertybes ir asmeninius įsipareigojimus.
- Mindfulness ir įsisąmoninimo terapijos: Šios terapijos padeda žmonėms tapti sąmoningesniems savo mintims, jausmams ir kūno pojūčiams.
- Geštalt terapija: Dėmesys skiriamas dabarties akimirkai ir kliento patirčiai, skatinant savęs suvokimą ir nepavykusius emocinius bei elgesio užbaigimus.
- Humanistinė terapija: Į žmogų orientuotas požiūris, pabrėžiantis asmeninį augimą ir savęs realizaciją.
- Sisteminė šeimos terapija: Nagrinėja problemas per šeimos narių sąveikos prizmę, įskaitant šeimos struktūrą, komunikacijos modelius ir funkcijas.
- Grupinė terapija: Vykdoma su grupe žmonių, turinčių panašias problemas.
Lietuvos Kognityvinės ir Elgesio Terapijos Asociacijos Psichoterapeutų Sąrašas
Štai keletas Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos psichoterapeutų:
- Lina Bagdonavičienė
- Irina Banienė
- Darius Dicevičius
- Rasa Dirsė
- Monika Greičiuvienė
- Roma Grumulaitienė
- Audrius Juodinis
- Alicja Juškienė
- Lina Kalinauskiene
- Rosita Kanapeckaitė
- Janina Klimantavičienė
- Inga Leonavičiūtė
- Jurgita Monkeliūnienė
- Julius Neverauskas
- Dalia Pečiukaitienė
- Ernesta Remouchamps
- Ilona Šulnienė
- Žilvita Tamušauskienė
- Viktor Tarasevič
- Ieva Vasionytė
- Giedrė Žalytė
- Renata Aleknienė
- Erika Černiauskienė
- Loreta Gudienė
- Elnora Jachjajeva
- Nijolė Jakubaitienė
- Justė Latauskienė
- Elžbieta Malūnavičienė
- Rūta Kavaliauskienė
- Aida Žvirblienė
- Rūta Kažimekienė
- Rūta Mikalauskaitė-Krūvelienė
- Irina Mikėnienė
- Ramunė Paškevičienė
- Ieva Pečiulienė
- Rūta Petereit
- Dalia Saunorienė
- Judita Velžienė
- Jadvyga Zakšauskaitė
- Arvydas Balčius
- Ignė Lukminė
- Mykolas Baltrūnas (Psichologas psichoterapeutas)
- Jelena Ramšienė
- Lina Noreikienė
- Gražina Devainienė
- Julius Burkauskas
- Aidas Uždavinys
- Sotera Jokubauskienė
- Inna Viršilienė
- Egidijus Meiženis
- Daiva Pakalniškienė
- Jelena Lukoševičienė
- Janina Tomaševičienė
- Reda Rizgelytė-Viskontienė
- Asta Jakonienė
- Jurgita Černiauskienė
- Marijus Mitrauskas
- Elena Mickevičienė
- Rugilė Kazlauskienė
- Lina Neverauskaitė
- Adomas Bieliauskas
- Neringa Auglė
- Dalius Kurlinkas
- Jolanta Sauserienė
- Birutė Kazlauskienė
- Rasa Zolobaitė
- Agnietė Baliuckė
- Gintarė Staponaitė-Dargevičienė
- Ingrida Dimanto
- Dalia Tarvydienė
- Skina Gaušaitė - Kuprienė
- Juneta Zelmikienė
- Eglė Adomavičiūtė
- Rasa Kriaučiūnė
- Vita Skirmantienė
- Asta Sluckutė - Šikšnelė
- Rūta Suchockaitė
- Lina Velykytė
- Andromeda Kurbatovienė
- Gintarė Korsakaitė
- Kristina Valkauskienė
- Dovilė Valiūnė
- Vilmantė Rimšienė
- Gina Levickienė
- Lina Straukė
- Mantas Gikys (asocijuotas narys)
- Lijana Kalpokienė
- Aliesia Dulevičienė (asocijuota narė)
- Daiva Gedienė
- Nida Silienė
- Aleksandr Miskelovič
- Rasa Audickienė (Gydytoja psichoterapeutė)
- Rūta Samanaitė
tags: #psichologe #ir #seimos #mediatore #egle #kalinauskiene