Asmenybės Apibūdinimas: Bruožų Sąrašas, Teorijos ir Įvertinimo Galimybės

Įvadas

Asmenybė - tai sudėtingas bruožų, elgesio ir mąstymo modelių derinys, kuris apibrėžia individo unikalumą. Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. Taip pat tiriant ir nusikalstamą elgesį. Individas yra ne tik psichologijos, bet ir daugelio kitų mokslų tyrimo objektas. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės psichologiją, asmenybės modelius, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybes bei žodžius, apibūdinančius asmenybę.

Asmenybės Teorinis Pagrindas

Asmenybės esmė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena, veiksena. Kriminologija tiria nusikalstamumą. Šiame darbe mus domina asmenybės psichologija, kuri sutelkia dėmesį į atskiro žmogaus ypatumus. Tad kokie yra šie ypatumai? Atsakyti į šį atrodo tokį paprastą klausimą, neįmanoma vienareikšmiškai. Individas tiriamas tam tikrais atžvilgais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To išdava - paini požiūrių įvairovė: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą. Asmenybės bruožų teorija remiasi prielaida, kad asmenybės bruožai yra pastovūs, pasireiškia beveik visose situacijose bei daro įtaką žmogaus elgesiui. Bruožai išreiškiami skirtingai - tuo paaiškinama, kodėl kiekvienas žmogus yra unikalus.

Asmenybės Modeliai: Didysis Penketas ir HEXACO

Žmonijos istorijoje yra buvę daugybė bandymų apibūdinti asmenybę, kurti įvairias asmenybės teorijas ir modelius. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožu teorija ir leksine hipoteze.

5 Faktorių (Didžiojo 5) Asmenybės Modelis

5 faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelis yra vienas žinomiausių, plačiausiai naudojamų ir labiausiai moksliškai ištyrinėtų asmenybės modelių. Šiame modelyje išskiriami 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos:

• Neurotiškumas (Neuroticism (N)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, kaltė, gėda, irzlumas, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą. Tuo tarpu silpniau išreikštas neurotiškumo bruožas atspindi polinkį į emocinį stabilumą, pastovumą, ramumą, atsipalaidavimą, mažesnį emocinį reaktyvumą, retesnį nemalonių emocijų patyrimą, didelį atsparumą stresui.
• Ekstraversija (Extraversion (E)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti socialinės stimuliacijos, eiti į didelius žmonių susibūrimus, daug laiko praleisti su kitais žmonėmis, imtis iniciatyvos socialinėse situacijose, būti socialiai asertyviam, daug bendrauti ir kalbėti, taip pat būti energingu, aktyviu, patirti malonias emocijas ir jas ekspresyviai reikšti. Tuo tarpu silpniau išreikštas ekstraversijos bruožas atspindi polinkį į intraversiją, preferencijos teikimą buvimui pačiam su savimi arba su keliais artimais draugais užuot mėgus didelius žmonių susibūrimus, mažesnį energingumo ir aktyvumo lygį, polinkį rečiau ir ne itin intensyviai išgyventi malonias emocijas (tačiau tai dar nereiškia nelaimingumo ar pesimistiškumo), taip pat santūriai jas reikšti.
• Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti įvairovės, įvairių naujų patirčių, eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus, tyrinėti, būti smalsiu, kūrybišku, domėtis tiek vidiniu, tiek išoriniu pasauliu, domėtis abstrakčiomis idėjomis, teigiamai žvelgti į naujas, neįprastas, nekonvencionalias idėjas ar vertybes, domėtis menu, estetika. Tuo tarpu silpniau išreikštas atvirumo patirčiai bruožas atspindi polinkį į konservatyvumą, laikytis įprastų ir jau išbandytų būdų, prioritetą teikti pažįstamiems ir žinomiems dalykams užuot naujovėms, apskritai būdingas polinkis privengti naujovių, neįprastų, nekonvencionalių idėjų, į jas žvelgti skeptiškai, įtariai, sunkiai priimti ir stengtis išlaikyti status quo, taip pat būdingas polinkis į konkretumą, pragmatiškumą, praktiškumą, realistiškumą, mažesnis susidomėjimas savo vidiniu pasauliu, išgyvenimais, jausmais.
• Sutariamumas (Agreeableness (A)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį atsižvelgti į kitų interesus, kitų sunkumus ir skausmą, padėti kitiems žmonėms, būti altruistiškiems, empatiškiems, atjaučiantiems, geranoriškiems, priimantiems, rūpestingiems, atlaidiems, mandagiems, paslaugiems, taip pat polinkį vengti konfliktų, konfrontacijos su kitais, dėl santykių išsaugojimo aukoti savo interesus. Tuo tarpu silpniau išreikštas sutariamumo bruožas atspindi polinkį prioretizuoti savo interesus, savo interesų apgynimą, užtikrinimą laikyti svarbesniais nei sutarimą su kitais žmonėmis, nebijoti konfliktų, konfrontacijų, būti užsispyrusiais, neinančiais į kompromisus, konkuruojančias, egocentriškais, savanaudiškais, mažiau jautriais kitų skausmui ir kentėjimui.
• Sąmoningumas/disciplinuotumas/uolumas (Conscientiousness (C)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą, sistemingumą, išankstinį planavimą, punktualumą, atsakingumą, pareigingumą, darbštumą, disciplinuotumą, atkaklumą, gebėjimą atidėti apdovanojimą. Tuo tarpu silpniau išreikštas disciplinuotumo bruožas atspindi polinkį į spontaniškumą, nerūpestingumą, lengvabūdiškumą, aplaidumą, nenuoseklumą, nekryptingumą, netvarkingumą, hedonistinių malonumų siekimą, prioriteto poilsiui ir spontaniškumui užuot planavimui ir darbui bei tikslų pasiekimui teikimą.

Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN (iš anglų kalbos - vandenynas) arba CANOE (iš anglų kalbos - kanoja), kurie sudaryti iš pirmųjų asmenybės bruožų dimensijų pavadinimų raidžių. Vienas žinomiausių ir plačiausiai naudojamų 5 faktorių modeliu paremtų klausimynų yra NEO PI-R (NEO Personality Inventory-Revised), kurį sukūrė ir vėliau ištobulino Paul Costa ir Robert McCrae.

Taip pat skaitykite: Kaip apibūdinti vaiko asmenybę

HEXACO Asmenybės Modelis

HEXACO asmenybės modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:

• Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, lojaliu, ištikimu, kukliu (tačiau nenuvertinančiu savęs), nebūti ypatingai suinteresuotu įgyti didelius turtus ir turėti aukštą socialinį statusą ar ypatingų privilegijų ir nebūti linkusiu veidmainiauti, apgaudinėti, manipuliuoti ar išnaudoti kitų žmonių, net ir tais atvejais, jei tai darydamas galėtų išsisukti ir neturėti jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu silpniau išreikštas sąžiningumo ir nuolankumo bruožas atspindi polinkį apeidinėti taisykles, būti manipuliatyviais, klastingais, veidmainiauti, meilikauti kitiems, kai tai gali atnešti asmeninės naudos, puikuotis, daug girtis, jaustis privilegijuotu ir nusipelniusiu ypatingo elgesio su savimi, būti godžiu, ypač motyvuojamu materialinių gėrybių ir socialinio statuso.
• Emocingumas (Emotionality (E)): Iš esmės labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
• Ekstraversija (eXtraversion (X)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
• Sutariamumas (Agreeableness (A)): Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
• Disciplinuotumas (Conscientiousness (C)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
• Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.

Šį 6 faktorių modelį padeda atsiminti akronimas HEXACO, kuris nurodo ir faktorių skaičių (gr. hexa - šeši) ir jų pavadinimo raides.

Bruožų Teorijos Prielaidos ir Procedūros

Prielaidos ir procedūros kuriomis remiasi bruožų teorija ir asmenybės modeliai:

• Leksinė hipotezė - patys ryškiausi ir socialiai svarbiausi asmenybių skirtumai yra užšifruoti šnekamojoje kalboje vartojamuose žodžiuose apibūdinant save ir kitus.

Leksinė hipotezė remiasi prielaida, kad jei egzistuoja asmenybės bruožai, kuriuos žmonės laiko pakankamai svarbiais, jie ilgainiui suras žodžius apibūdinančius tuos asmenybės bruožus ar savybes. Taip pat ilgainiui jie sugalvos keletą žodžių, kuriais apibūdins žmones, pasižyminčius aukštu arba žemu šių svarbių bruožų išreikštumu. Per ilgą laiką žodžiai, apibūdinantys svarbius asmenybės bruožus, turėtų įsitvirtinti kalboje. Todėl, atsižvelgdami į visą tam tikros kalbos asmenybę apibūdinančių būdvardžių sąrašą, kitaip tariant, kalbos asmenybės leksikoną, turėtume gauti pakankamai išsamų svarbių asmenybės bruožų sąrašą.

Pirmasis žingsnis siekiant išsiaiškinti pagrindinius asmenybės bruožus - sudaryti išsamų asmenybės bruožus apibūdinančių žodžių sąrašą. Tai dažniausiai atliekama žodyne ieškant ir atrenka visus rastus asmenybę apibūdinančius žodžius (kartais atmetant labai retus ar neaiškius terminus, taip pat kai kuriuos sinonimus).

Taip pat skaitykite: Citatos moterims kasdien

Vėliau pagal šiuos asmenybės bruožus įvertinama daugybė žmonių. Dažniausiai, tai daroma paprasčiausiai prašant daugelio žmonių įvertinti kiekvieno bruožo išreikštumo lygį savyje (pvz., skalėje nuo 1 iki 5 ar nuo 1 iki 9 ir pan.). Kartais tyrėjai šalia pačių žmonių savęs vertinimo taip pat pasitelkia ir to žmogaus bruožų išreikštumo vertinimą, kurį atlieka tą žmogų artimai pažįstantys asmenys.

Kai tyrėjai gauna pakankamai žmonių asmenybės bruožų įvertinimų, kitas žingsnis - apskaičiuoti, kiek kiekvienas bruožas yra susijęs su kiekvienu kitu bruožu, t. y. kiek jis koreliuoja su visais kitais bruožais. Naudojant faktorinę analizę, galima nustatyti kelias pagrindines bruožų grupes, kurios susideda iš tarpusavyje susijusių smulkesnių bruožų.

Žmonės vienas nuo kito skiriasi tūkstančiais asmenybės bruožų, tačiau daugelis tų bruožų yra susiję tarpusavyje. Dauguma šių smulkių bruožų turi tarsi juos visus apjungiantį, apibendrinantį bendrą vardiklį. Mes šiuos bruožus pagal jų ryšį vienas su kitu galime suskirstyti į kelias dideles asmenybės bruožų grupes, kurios atspindi visų smulkesnių bruožų esmę. Stambesnės bruožų grupės susidedančios iš smulkesnių bruožų, kurie yra tarpusavyje susiję pagal tam tikrą panašumą yra dar vadinami faktoriais.

Faktorinė analizė - tai matematinis statistinis metodas, kurio pagalba tam tikri išmatuoti elementai suskirstomi į grupes pagal jų tarpusavio koreliaciją. Faktorius tarsi atspindi tam tikrą aspektą dėl kurio tam tikri elementai yra tarpusavyje susiję.

Faktorius gali apimti kai kuriuos elementus, kurie yra reikšmingi, tačiau neigiamai susiję su kitais to paties faktoriaus elementais. Kai taip atsitinka (o taip paprastai atsitinka), sakome, kad faktorius turi dvi priešingas puses (arba polius). Esmė ta, kad priešingi elementai vis tiek yra susiję su ta pačia pagrindine dimensija (pvz., greitas ir lėtas yra priešingi, tačiau jie abu yra susiję su ta pačia dimensija - greičiu, todėl prasminga juos priskirti prie priešingų to paties faktoriaus pusių, o ne prie dviejų skirtingų faktorių).

Taip pat skaitykite: Emocijų spektras

Žmonės, kurių gyvybingumo lygis yra aukštesnis nei vidutinis, paprastai turi daug aukštesnį nei vidutinį socialumo ir linksmumo lygį, o jų drovumo lygis paprastai yra šiek tiek žemesnis nei vidutinis, tačiau pavyzdžiui tikimybė, kad jų organizuotumo lygis bus aukštesnis ar žemesnis už vidutinį yra maždaug vienoda. Apie 1960 metus jie pradėjo pastebėti tam tikrą dėsningumą, kad ir kokiai žmonių imčiai buvo matuojami asmenybės bruožai (nuo studentų iki oro pajėgų karininkų) faktorinė analizė parodė penkias asmenybės bruožų grupes. Faktorinės analizės būdu, panašiu metu, keletas tarpusavyje nesusijusių skirtingų mokslininkų, kurie sistemingai tyrinėjo, kaip šimtai skirtingų asmenybės bruožų yra susiję tarpusavyje, priėjo tų pačių išvadų. Tad, kaip pats Lewis Goldberg įvardino - 5 faktorių asmenybės bruožų modelis nėra atsitiktinis dalykas.

Iš pradžių tyrimai daugiausia buvo atliekami JAV, vėliau buvo atlikti ir Europoje bei kitose pasaulio regionuose, visur buvo randami iš esmės tie patys 5 asmenybės bruožų faktoriai.

Trumpa HEXACO Asmenybės Modelio Istorija

Didžioji dalis asmenybės tyrimų pasitelkiant faktorinę analizę buvo atlikta daugiausia vakarietiškos, individualistinės kultūros šalyse. Todėl keletui tyrėjų kilo mintis patikrinti idėją ar 5 faktorių asmenybės modelis bus randamas ir ne vakarietiškos kultūros šalyse. 1997 metais Kibeom Lee ir Michael Ashton atliko faktorinę analizę su Seulo Sung Kyun Kwan universiteto studentų duomenimis. Šiame tyrime buvo pateikta 400 korėjiečių kalbos būdvardžių apibūdinančių asmenybės bruožus, studentai turėjo įvertinti kiek stipriai jiems būdingas kiekvienas iš šių būdvardžių. Iš pradžių buvo siekiama pažiūrėti ar korėjiečių studentų imtyje bus gauti tie patys 5 faktoriai. Vėliau tyrėjai nusprendė patikrinti kaip korėjietiški būdvardžiai išsidėstytų jei juos suskirstytume į daugiau nei penkias grupes. Buvo patikrinti šešių, septynių ir aštuonių faktorių rezultatai. Šalia jau įprastų 5 faktorių išryškėjo ir šeštasis faktorius, kuris buvo gana platus ir sąlyginai lengvai interpretuojamas - vienoje pusėje buvo tokie būdvardžiai kaip teisingas, sąžiningas, nuoširdus, kuklus, o kitoje pusėje tokie būdvardžiai kaip arogantiškas, pasipūtęs, pagyrūniškas, apskaičiuojantis, veidmainiškas, pretenzingas.

Vėlesni tyrimai buvo atlikti ir su vakarietiškos kultūros imtimis bei kitomis kalbomis (JAV, Kanada, Kroatija, Olandija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Turkija, Vengrija, Lenkija, Filipinai ir t.t.), taip pat pakartotos faktorinės analizės su anksčiau atliktų asmenybės tyrimų duomenimis. Visose šiose skirtingose kalbose ir kultūrose buvo rastas tas pats 6 faktorių modelis ir šis rezultatas leidžia manyti, kad šie 6 faktoriai yra pagrindiniai žmogaus asmenybės variacijos komponentai.

Žodžiai, Apibūdinantys Asmenybę

Kalba yra galingas įrankis, leidžiantis mums apibūdinti ir suprasti asmenybės bruožus. Žodžiai, kuriuos naudojame apibūdindami save ir kitus, atspindi mūsų suvokimą apie asmenybę ir jos įtaką elgesiui. Tiek teigiami, tiek neigiami asmenybės bruožai gali būti apibūdinami daugybe žodžių, atspindinčių jų niuansus ir intensyvumą.

Teigiami Asmenybės Bruožai

Teigiamos asmenybės savybės yra vertinamos visuomenėje ir padeda kurti harmoningus santykius, sėkmingą karjerą ir bendrą gerovę. Štai keletas pavyzdžių:

• Empatiškumas: Gebėjimas suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus.
• Geranoriškumas: Polinkis būti maloniu, draugišku ir paslaugiam.
• Sąžiningumas: Būti tiesos sakytoju, laikytis moralinių principų.
• Atsakingumas: Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigojimus.
• Kūrybiškumas: Gebėjimas generuoti naujas idėjas ir sprendimus.
• Entuziazmas: Didelis susidomėjimas ir aistra veiklai ar idėjoms.
• Atkaklumas: Gebėjimas siekti tikslų, nepaisant sunkumų.
• Optimistiškumas: Polinkis matyti teigiamą įvykių pusę ir tikėtis gerų rezultatų.
• Tolerancija: Gebėjimas priimti ir gerbti kitų žmonių nuomones, įsitikinimus ar elgesį.
• Užjaučiamumas: Gebėjimas atjausti ir padėti kitiems žmonėms, ypač tiems, kurie patiria sunkumus.
• Lojalumas: Būti ištikimu savo įsitikinimams, vertybėms ir žmonėms, kuriais pasitiki.
• Drąsa: Gebėjimas veikti nepaisant baimės ir rizikos.
• Nuolankumas: Būti kukliu ir nesigirti savo pasiekimais.
• Išmintis: Gebėjimas priimti gerus sprendimus, remiantis patirtimi ir žiniomis.

Neigiami Asmenybės Bruožai

Neigiamos asmenybės savybės gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti skirtingą poveikį.

• Egoizmas: Dėmesio sutelkimas tik į save ir savo poreikius, nepaisant kitų žmonių jausmų ar poreikių.
• Narcisizmas: Perdėtas savęs vertinimas, grandiozinės fantazijos, empatijos stoka ir poreikis nuolatiniam dėmesiui bei susižavėjimui.
• Pesimizmas: Polinkis matyti blogiausią įvykių pusę ir tikėtis neigiamų rezultatų.
• Pavydas: Kartėlio ir nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl kito žmogaus sėkmės, turto ar pranašumo.
• Kerštingumas: Troškimas atkeršyti už patirtą skriaudą ar neteisybę.
• Arogancija: Perdėtas pasitikėjimas savo sugebėjimais, žiniomis ar svarba, lydimas paniekos kitiems.
• Agresyvumas: Polinkis į priešišką, įžeidžiantį ar smurtinį elgesį.
• Manipuliavimas: Tendencija naudoti kitus žmones savo tikslams pasiekti, dažnai apgaulės ar prievartos būdu.
• Melagingumas: Polinkis meluoti ir klastoti informaciją.
• Neatsakingumas: Nepajėgumas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigojimus.
• Impulsyvumas: Polinkis veikti neapgalvotai ir spontaniškai, nesvarstant galimų pasekmių.
• Uždarumas: Nenoras bendrauti ir dalintis savo mintimis ir jausmais su kitais.
• Kritikavimas: Polinkis nuolat ieškoti trūkumų kituose žmonėse ir reikšti neigiamas pastabas.
• Valdingumas: Noras kontroliuoti kitus žmones ir primesti savo valią.
• Priklausomybė: Besąlygiškas pasitikėjimas kitais žmonėmis, net jei jie to nenusipelno.
• Nepakantumas: Negebėjimas priimti ir gerbti kitų žmonių nuomonių, įsitikinimų ar elgesio.
• Nuobodumas: Nuolatinis nepasitenkinimas ir susidomėjimo stoka.
• Baimingumas: Perdėtas nerimas ir baimė dėl įvairių dalykų.
• Depresyvumas: Nuolatinė liūdesio, beviltiškumo ir energijos stokos būsena.

Šis sąrašas nėra baigtinis, ir kai kurie bruožai gali persidengti ar būti susiję vienas su kitu. Svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, turintys šiuos bruožus, yra blogi ar žalingi. Kai kuriais atvejais, šie bruožai gali būti tik laikini ar situaciniai, o kitais atvejais, jie gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis. Tokie žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, nes bet koks bendravimas su kitais žmonėmis yra pavojingas jų savivertei. Neteisingas auklėjimas vaikystėje veda prie nerimo ir nesaugumo jausmo, todėl vystosi gynybinės strategijos, leidžiančios susitvarkyti su nepilnavertiškumo jausmu (pvz., išdidumas, kitų žeminimas).

Neigiamų Bruožų Atsiradimo Priežastys

Neigiami asmenybės bruožai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri asmenybės bruožai gali būti paveldimi. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys dopaminą, vadinamą „laimės hormonu“, gali nustatyti mūsų jaučiamo susijaudinimo slenkstį. Vienas žymus įrodymas, kad biologija yra ekstraversijos priežastis, yra psichologo Hanso Eisenkos darbas. 1960-aisiais Eysenckas paskelbė stulbinančią idėją: ekstravertus reikia labiau stimuliuoti. Jis studijavo susijaudinimo sąvoką, tai, kaip mūsų protas suvokia ir reaguoja į stimuliavimą, įskaitant skanaus maisto ragavimą ar gražaus paveikslo peržiūrą. Eysenckas iškėlė teoriją, kad intravertai turi žemesnį susijaudinimo lygį nei ekstravertai. Pavyzdžiui, intravertams pokalbiai vienas su kitu yra įdomūs, o minios juos vargina. Genetika gali reikšmingai nuspėti, kokio tipo asmenybė gali išsivystyti. Tiksliau, DNR nustato, ar kieno nors slenkstis yra žemesnis, pavyzdžiui, ekstraverto, kuriam reikia labiau stimuliuojančio elgesio, kad patirtų malonumą. Ekstravertai yra jautresni smegenų atlygio sistemai ir stimuliacijai, reikalingai dopamino išsiskyrimui. Taigi, kai ekstravertai randa ką nors malonaus, ar tai būtų socialinis vakarėlis, ar šokinėjimas parašiutu, jie teigiamus jausmus sieja su įvykio ar aplinkos pobūdžiu. Intravertai reaguoja į dopaminą, tačiau jie neturi tokių pat stiprių ryšių potencialo.
• Ankstyva vaikystės patirtis: Traumuojanti ar nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip prievarta, nepriežiūra ar emocinis atstūmimas, gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės vystymuisi.
• Socialinė aplinka: Aplinka, kurioje augame ir gyvename, gali daryti įtaką mūsų asmenybės formavimuisi. Pavyzdžiui, augimas aplinkoje, kurioje vyrauja agresija, smurtas ar diskriminacija, gali paskatinti neigiamų bruožų vystymąsi. Elgesio išmokimą įtakoja bei socialinė aplinka (šeima, mokykla, bendruomenė). Čia taip pat veikia teigiami bei neigiami faktoriai (elgesio pastiprinimai) su grįžtamuoju ryšiu.
• Psichikos sveikatos problemos: Kai kurie neigiami asmenybės bruožai gali būti susiję su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir kt. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes, turinčias tam tikrų psichinių sutrikimų ir atskleidė jų neurozės priežastys, kurios visos yra susijusios su nepilnavertiškumu.
• Traumuojantys įvykiai: Netektis, nelaimingi atsitikimai ar kitos traumuojančios patirtys gali pakeisti asmenybę ir paskatinti neigiamų bruožų atsiradimą.

Neigiamų Bruožų Padariniai

Neigiami asmenybės bruožai gali turėti įvairių neigiamų padarinių, įskaitant:

• Santykių problemos: Neigiami bruožai, tokie kaip egoizmas, agresyvumas ar manipuliavimas, gali apsunkinti santykius su kitais žmonėmis, sukelti konfliktus ir atstūmimą.
• Karjeros sunkumai: Neigiami bruožai, tokie kaip neatsakingumas, impulsyvumas ar arogancija, gali trukdyti sėkmingai karjerai ir apsunkinti bendradarbiavimą su kolegomis.
• Psichikos sveikatos problemos: Neigiami bruožai gali prisidėti prie psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės.
• Fizinės sveikatos problemos: Kai kurie tyrimai rodo, kad neigiami asmenybės bruožai, tokie kaip priešiškumas ar pesimizmas, gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis fizinėmis ligomis.
• Socialinės problemos: Neigiami bruožai gali lemti antisocialinį elgesį, nusikalstamumą ir kitas socialines problemas.

#

tags: #zodziai #apibudinantys #asmenybe