Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės sampratą, analizuodami įvairius veiksnius, kurie formuoja mus tokius, kokie esame. Aptarsime, kaip genai, auklėjimas, aplinka, bendraamžiai ir kultūra daro įtaką mūsų asmenybės raidai. Taip pat panagrinėsime, kaip mes suvokiame save ir ar galime keisti savo asmenybę.
Emocinis Intelektas ir Savęs Pažinimas
Visuomenėje, kurioje vertinamas kognityvinis pažinimas ir racionalumas, dažnai girdime, kad turime daryti tai, kas "turi prasmę" ir yra "praktiška". Tačiau toks supratimas sukelia prieštaringą jauseną, kai tuo pačiu siunčiama žinutė "sek paskui savo širdį". Jausmai - ne tik sujungia, bet ir griauna, todėl mokėjimas juos suvaldyti ir tinkamai reaguoti, yra vienas svarbiausių kokybiškų santykių aspektų. Emocinis intelektas itin svarbus mokykloje, asmeniniame gyvenime, santykiuose su aplinkiniais. Todėl verta skirti daugiau dėmesio savęs pažinimui ir trokštamų savybių išsiugdymui. Tada tikimybė sulaukti pasisekimo ir įgyvendinti net pačius slapčiausius savo tikslus tikrai padidės. Žmogus gali valdyti savo emocijas ir pasiekti vidinę ramybę, nepaisydamas išorės aplinkybių. Suprasti, kad gali pasiekti tokią būseną, kokią nori pasiekti.
Paplitusi nuomonė, kad mūsų gyvenimą iš esmės lemia genetiškai paveldėtas ir nekintantis tam tikro koeficiento intelektas. Tačiau kodėl kartais aukštą intelekto koeficientą turintiems žmonėms nesiseka, o į proto galiūnus nepanašūs asmenys gyvenime puikiai tvarkosi? Emocinis intelektas parodo, jog gyvenime svarbiausius etinius sprendimus lemia jausmų galia ir mastas. Impulso vergai, kuriems stinga savitvardos, nepasižymi ir dorove. Iš čia ir kyla patyčios bei kito žeminimas. Gebėjimas kontroliuoti savo impulsus yra charakterio tvirtumo ir valios pamatas. Tik taip mes galime pažinti savąjį kelią, rinktis profesiją ir nelipdami per kitų galvas siekti karjeros. Nesugebėdami suvokti artimo poreikių ar jo nevilties, negalime būti rūpestingi ir tapti tikraisiais lyderiais, paskui kuriuos norėtųsi sekti. Šiandien mums labiausiai ir stinga savigarbos, savitvardos ir užuojautos.
Asmenybės Formavimosi Veiksniai
Genai ir Auklėjimas
Kyla klausimas, kas turi didesnę įtaką tam, kokie esame - genai ar auklėjimas? Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas teigia, kad tiek genai, tiek ir aplinka, kurioje užaugame, mūsų asmenybei turi vienodą reikšmę. Genai lemia tam tikrą reagavimo būdą, jautrumą, o ugdymas suformuoja išorines išraiškas, asmenybės struktūrą.
Žodžiu, savo nepasisekimus gyvenime dažnai esame linkę aiškinti netinkamu auklėjimu. Tačiau ar turime teisę viską suversti ant tėvų pečių? Ar tikrai mūsų asmenybei tokią didelę įtaką daro gimdytojų elgesys? Ar iš tiesų esame nesąmoningai „užprogramuojami" pergalėms ar pralaimėjimams?
Taip pat skaitykite: Teatro poveikis: gilesnė analizė
Sakykime, kad mūsų įsitikinimas, jog visa, kokie esame, į galvą įkala tėvai, yra teisingas. Tuomet vienoje šeimoje užaugę broliai ir seserys panašiose situacijose turėtų elgtis vienodai, ar ne? Tačiau nesunku pastebėti, kad taip nėra. Per vieną psichologinį tyrimą nustatyta, kad asmenybės požiūriu du vaikai, užaugę toje pačioje šeimoje, yra tokie pat panašūs kaip du atsitiktinai parinkti vaikai. Nors jų vertybės gali būti tokios pačios - išugdytos šeimoje. Anot R.Milašiūno, tėvai į savo vaikus reaguoja visiškai skirtingai, o tai gali lemti genai. Pavyzdžiui, jei kūdikis yra neramus, nuolat verkia, mažai miega, motina į jį natūraliai reaguoja irzliau negu į jo seserį ar brolį, kuris jai leidžia išsimiegoti. Šiuo atveju kūdikio jautrumas yra nulemtas genų, kurie netiesiogiai lemia ir jo bendravimą su motina. O jis yra labai svarbus.
Kūdikystės Svarba
Mūsų asmenybės pagrindas susiformuoja, kai dar esame kūdikiai. Šiuolaikiniai neuropsichologiniai tyrimai rodo, kad pačios pirmosios gyvenimo dienos yra labai svarbios kūdikio asmenybės raidai. Manoma, kad asmenybė pradeda formuotis ne tuomet, kai tėvai pradeda vaiką mokyti ir auklėti, o tada, kai mažylis dar nemoka kalbėti. Svarbiausia yra neverbalinis, emocinis bendravimas: motinos gebėjimas priimti vaiko jausmus (pavyzdžiui, verksmą, šaltį, baimę, skausmą). Per pirmąsias trisdešimt dienų atsiranda asmenybės pagrindas, kurį vėliau galima koreguoti, bet visiškai pakeisti jau neįmanoma. Tyrimais įrodyta, kad motinai dažnai laikant kūdikį ant rankų, žvelgiant jam į akis, tai yra bendraujant, kur kas sparčiau vystosi ir jos, ir vaiko dešinieji smegenų pusrutuliai. Vadinasi, bendravimas turi labai didelę reikšmę. Tačiau jei prisiminsime, jog jį dažnai lemia įgimtos vaiko savybės, suprasime, kad mūsų asmenybę kuriantys veiksniai - labai sudėtingi ir susipynę. Genai lemia kūdikio elgesį, šis - motinos reakciją, kuri formuoja asmenybę. Atsakomybės dėl to, kokie esame, negalime suversti nei vien genams, nei vien tėvų elgesiui.
Bendraamžių Įtaka
Bendraamžiai taip pat daro didelę įtaką mūsų asmenybei. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie atkakliai atsisako kokio nors tėvų siūlomo maisto produkto, dažnai mielai jį valgo atsidūrę būryje mėgstančių tokį maistą bendraamžių. Jei šeimoje ir mokykloje kalbama skirtingais tos pačios kalbos akcentais, vaikas visada išmoks kalbėti pirmiausia savo bendraamžių, o ne tėvų vartojama kalba. Jei šeima apsigyvena užsienio šalyje, o vaikas mokosi kartu su tenykščiais vaikais, jis greitai užmiršta tėvų kultūrą. Lietuvių tėvų vaikas gyvendamas Italijoje taps italu, Prancūzijoje - prancūzu, o Rusijoje - rusu. Paaugliams dažniausiai nesvarbu, ar jų tėvai rūko, ar ne. Paprastai jie seka draugų pavyzdžiu - pradeda rūkyti, jei bendraamžiai sako, kad tai malonu, ir dar siūlo cigarečių. Noras sutapatinti save su bendraamžiais dažnai gali atsirasti todėl, kad vaikas paprastai draugais renkasi tuos, kurie turi panašių pomėgių bei interesų.
Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad tėvai turi didesnę įtaką mūsų išsilavinimui, drausmei, atsakomybei, tvarkai, polinkiui padėti vargstantiesiems, bendravimui su viršesniais už mus. O bendraamžiai labiau formuoja požiūrį į bendrą darbą, bendravimą su to paties amžiaus žmonėmis, būdus patikti žmonėms. Gal paaugliams ir įdomūs jų bendraamžiai, tačiau spręsdami apie savo ateitį svarbiausiu pavyzdžiu jie laiko tėvus.
Kultūrinė Erdvė
Kultūra yra bendros žmonių grupės elgesio normos, idėjos, požiūris ir tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. Gyvendami skirtinguose kraštuose skiriamės savo vertybėmis, vaikų auklėjimu, kaip laidojame mirusius arba rengiamės. Pavyzdžiui, prancūzas, apsilankęs Lietuvoje, stebisi, jog sveikindamiesi nebučiuojame naujam pažįstamam į abu skruostus, o amerikiečiui labai keista, kad čia tokie maži automobiliai. Lygiai taip mums neįprasta, kad musulmonai valgo tik dešinės rankos pirštais, o japonai namie vaikšto tik basi.
Taip pat skaitykite: Patirtis ir ugdymas
Užaugę tam tikros kultūros šalyje, išmokstame ir vien jai būdingo elgesio. Pavyzdžiui, skandinavui ar britui reikia kur kas mažiau asmeninės erdvės negu ispanui ar arabui. Vokietis jaučiasi keistai Indonezijoje, kur laikrodžiai vėluoja, o gyvenimo tempas lėtesnis. Europietis verslininkas, susitaręs susitikti su kolega iš Lotynų Amerikos šalies, neturėtų nustebti, jei šis atvyks pusvalandį ar daugiau pavėlavęs.
Skirtingose šalyse vaikams stengiamasi ugdyti skirtingas vertybes. Sakykime, vakariečiai dažnai vaikams kartoja: „Klausyk savo sąžinės. Pats esi už save atsakingas. Atrask savo talentus". Rytuose kur kas svarbesnės bendros vertybės - tai, kas svarbu visai grupei, o ne vienam žmogui. Tačiau ugdymas skiriasi ne tik tuo, ką tėvai stengiasi įskiepyti vaikui, bet ir ką nesąmoningai perduoda dar kūdikiui. Kai kuriose Afrikos gentyse motinos vaikus nuolat nešiojasi ant nugaros, tad šie augdami turi stiprų fizinį kontaktą su motina, tačiau beveik nežiūri jai į veidą ir nesikalba. Mums tai atrodo keista, o afrikietėms atrodytų keistai vakarietės, stumiančios vaikų vežimėlius.
Savęs Suvokimas
Savojo Aš Samprata
Norėdami suprasti, iš kur kyla savojo Aš pojūtis, neurologai tyrė smegenų veiklą. Kai kurie tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį čia atlieka dešinysis smegenų pusrutulis. Vidurinė priekakčio žievė - neuronų takelis tarp smegenų pusrutulių, esantis tuoj pat už akių - atrodo, palaiko savojo Aš pojūtį.
Schemos - tai mintinės struktūros, kuriomis vadovaudamiesi mes tvarkome savo pasaulį. Nuo šių schemų priklauso, kaip suvokiame, įsimename bei vertiname ir kitus žmones, ir save. iš jūsų Aš schemų - būti sportininku), tada jūs pastebite kitų žmonių išvaizdą ir jų fizinius gebėjimus. Kai informacija yra aktuali savojo Aš sampratai, mes ją greitai apdorojame ir gerai įsimename. Jei mūsų paklausia, ar konkretus pasakymas, pavyzdžiui, „mėgstantis bendrauti”, tinka mums apibūdinti, vėliau šį posakį prisimename geriau nei tuomet, jei klausiama, ar jis tinka apibūdinti kuriam nors kitam žmogui. Jei mūsų paprašo palyginti save su apsakymo herojumi, šį herojų mes atsimename geriau. Taigi prisiminimų sankaupa apima mus labiausiai dominantį objektą - mus pačius. Tai, apie ką galvojame su siedami informaciją su savimi, atsimename geriausiai.
Savojo Aš sampratą sudaro ir asmeninės schemos apibūdinančios tai kuo galime tapti - galimi Aš. Hazel Markus ir jos kolegos pastebi, kad galimi Aš yra vaizdiniai to, kokie mes svajojame būti - turtingi, liekni, aistringai mylimi ir mylintys. Galimą Aš kartais lemia ir baimė, kokiais mes galime tapti - neturinčiais darbo, nemylimais, patyrusiais nesėkmę moksle.
Taip pat skaitykite: Mokinių patirtys 5 klasėje
Savojo Aš sampratos apibrėžimas, kaip rodo tyrimai, kažkiek priklauso nuo genetinių veiksnių ir tam tikras vaidmuo tenka socialiniam patyrimui. Įgydami naują vaidmenį - universiteto studento, tėvo, prekybos atstovo - iš pradžių jaučiame drovumą. Tačiau tai, kas prasidėjo kaip vaidyba gyvenimo teatre, palaipsniui absorbuojasi į savęs supratimą. Pavyzdžiui, priklausomai nuo atliekamo vaidmens galime pritarti tam, apie ką iš tiesų nelabai tegalvojame. Pašmaikštavę apie savo organizaciją, mes stengiamės pateisinti savo žodžius, labiau jais įtikėdami. Be to, stebėdami save galime ir atsiskleisti; galime pradėti manyti, jog laikomės pažiūrų, kurias išsakėme.
Socialinis Tapatumas ir Palyginimas
Savojo Aš sampratą sudaro ne tik asmeninių savybių suvokimas, bet ir socialinis tapatumas. Socialinis apibrėžimas, kas jūs esate - jūsų rasė, religija, lytis, profesija ir t. t. Socialinis palyginimas padeda suprasti, kodėl mokiniai yra geresnės nuomonės apie savo gebėjimus moksle, jei lanko mokyklą, kurioje mokosi vos keli labai gabūs mokiniai. Taip būna dideli konkursai, nes čia įstoja daug studentų, kurie savo mokykloje buvo pirmūnai.
Savojo Aš samprata priklauso ne tik nuo mūsų vaidmenų, socialinio tapatumo bei palyginimo, bet ir kasdienės patirties. Jei imamės sudėtingų, tačiau realių užduočių ir jas sėkmingai įvykdome, jaučiamės kompetentingesni. Patyrę sėkmę moksle, studentai ima aukščiau vertinti savo mokymosi gebėjimus, o tai dažnai juos skatina dar daugiau dirbti ir daugiau pasiekti. Savo vertę jaučiantys žmonės yra atsparesni nesėkmėms, būna atkaklesni ir atvirkščiai - problemos bei nesėkmės menkina savivertę.
Sociologas Charlesas H. Cooley mūsų įprotį, suvokiant pačius save, tarsi veidrodžiu naudotis įsivaizduojama kitų žmonių nuomone apie mus, pavadino veidrodiniu savuoju Aš. Mūsų protėvių likimas priklausė nuo kitų žmonių nuomonės apie juos. Tikimybę išlikti jiems garantuodavo bendruomenės apsauga. Jų gėdos ir menkos savivertės jausmas buvo grindžiamas biologine bendruomenės išmintimi.
Ar Galima Keistis?
Jei asmenybę jau nuo kūdikystės nesąmoningai formuoja šitiek veiksnių, ar įmanoma patiems ką nors pakeisti? Žinoma. Bendravimas, aplinka, kultūra nuolat mumyse ką nors keičia. Tam nėra jokio amžiaus slenksčio ar kitokių barjerų. Asmenybė iki pat senatvės kinta, prisitaiko. Kitaip nebūtų jokios prasmės kalbėti apie asmenybės kūrimąsi. Nors pagrindiniai reagavimo į įvairias situacijas modeliai sukuriami jau paauglystėje ir vėliau nebesikeičia, tuos modelius vis papildome naujais. Kitaip tariant, savo patirties neištriname, bet sukuriame šalia to dar ką nors. Šitaip turime didesnį pasirinkimo spektrą, didesnę laisvę reaguoti kitaip.
Norint šiek tiek pakoreguoti savo asmenybės tipą, svarbiausia yra pažinti save ir pasižiūrėti, kas tavo gyvenimo žemėlapį sudaro. Mes kiekvienas esame sudaryti iš tam tikrų planetų, bet jeigu tos planetos yra sužeistos, pavyzdžiui, Saturnas, kuris yra atsakingas už discipliną, punktualumą, darbų atlikimą laiku, tada žmogus gali pradėti vėluoti į darbą, po to važiuoti viršydamas greitį, gyventi nuolatinėje įtampoje arba turėti labai daug vidinio šalčio, abejingumo, abejonių, klausimų. Kai tampa ne…
Asmenybės Tipai ir Jų Įtaka
Yra įvairių asmenybės tipų testų, kurie gali padėti geriau suprasti save ir kitus. Vienas iš populiariausių yra Myers-Briggs asmenybės testas (MBTI), kuris remiasi C. G. Jungo teorijomis. Jis suskirsto žmones į 16 asmenybės tipų pagal keturias pagrindines dichotomijas:
- Žvilgsnis į pasaulį: Ekstravertas (E) ar Introvertas (I)
- Informacija: Protavimas (S) ar Intuicija (I)
- Sprendimai: Mąstymas (T) ar Pajautimas (F)
- Struktūra: Teisimas (J) ar Įžvalgumas (P)
Kiekvienas asmenybės tipas žymimas keturių raidžių kodu, pvz., ENFP (aktyvistas). Svarbu prisiminti, kad visi tipai yra lygūs: nė vienas nėra geresnis ar blogesnis už kitą. Šis testas gali padėti suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat kaip geriausiai bendrauti su skirtingais žmonėmis.
Mano Asmenybė
Mano, kaip asmenybės formavimą įtakoja aplinka, draugai ir auklėjimas. Manau, kad mano, kaip asmenybės formavimą labai įtakojo ženklas po kuriuo esu gimusi, t. y. Aš, kaip asmenybė, esu kupina optimizmo, energijos ir entuziazmo. Mėgstu lyderiauti, esu labiau linkusi diktuoti savo taisykles negu prisitaikyti prie aplinkybių. Užsispyrusi, pasitelkusi savo kūrybingumą ir intuiciją, galiu įveikti visas kliūtis. Kartais mano užsispyrimas pasiekti savo tikslo virsta despotizmu kitų atžvilgiu, o užsidegimas - įniršiu, jei viskas klostosi ne taip, kaip man nori. Nors esu karštakošė, bet atleidžiu taip pat greitai kaip ir supykstu, bet aplinkiniai ne visada tai ssupranta ir mano pykčių ilgai nepamiršta, nors man tai kartais atrodo tik smulkmena. Esu spontaniška ir nenustygstanti vietoje, mėgstu llaisvę, man nuolat reikia naujų nuotykių ir iššūkių. Rutina mane tiesiog žudo. Mėgstu imtis kartais labai perspektyvaus, bet rizikingo sumanymo, tačiau man dažnai pritrūksta kantrybės atlikti viską iki galo. Beje, esu be galo ambicinga ir garbėtroška, bet turiu stiprią valią ir nepasiduodu aplinkinių įtakai. Man patinka nuolat ko nors siekti ar dėl ko nors kovoti. Jei negaliu ko nors siekti ar kovoti, ar neturiu kur nukreipti savo energijos, tai pasidarau labai irzli, nerami.
Esu sąžiningas žmogus, labai mėgstu daug ir be paliovos kalbėti, kartais pačiai paskaustą liežuvį, bet tturiu vieną trūkumą, kadangi esu atvira tai ir mano sakomi žodžiai yra tiesūs ir tiesmukiški, todėl pirmą kartą mane pamatęs žmogus sako, kad esu garbėtroška (jis iš dalies teisus), bet vėliau mane pažinęs džiaugiasi, kad turi tokia šmaikščią, įdomią ir kitokią nei visos kitos jų draugės, o man tai didelis komplimentas, nes mėgstu kai mane giria Mėgstu viską skirstyti į juodą ir baltą, nes gali būti arba tik taip arba kitaip. Bendraudama su kitais esu tiesi, atvira, dosni ir entuziastinga draugė. Mėgstu linksmintis didesnėje kompanijoje ir būti dėmesio centre. Greitai susierzinu dėl kitų žmonių lėtumo ar nuosaikumo. Mano kredo yra „viskas arba nieko“, todėl jis galioja ir meilėje. Jei jau įsimyliu (dabar esu labai įsimylėjusi), tai beatodairiškai. Turiu įgimtą nekantrumą keisti partnerius, tačiau kai esu įsimylėjusi visas pasaulis atrodo man po kojom, o širdelėj visada gera. Pastebėjau, kad šį kartą įsimylėjau rimtai, nes pasidariau ramesnė ir pastovesnė, kadangi mano partneris yra svarstyklės, tai jis puikiai nuramina mane ir mano sielą. Esu karšto būdo pakurstau ne vieną kivirčą, bet, laimei, jis ilgai nesitęs, nes nemoku pykti. Man labai patinka kai mylimas žmogus man skiria 100% dėmesio, giria, lepina ir didžiuojasi manimi. Tačiau labai nemėgstu, kai mane bando kontroliuoti. Tada parodau visus savo ragus ir užsispyrimą, kuris būna į priešingą pusę nuo to ką man pataria ar sako, ir iš principo elgsiuos kitaip, nors žinosiu, kad klystu. Man labai nepatinka, kai man nepasitiki ir neleidžia man realizuoti savo minčių.