Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome, ką ji iš tiesų reiškia. Juk šiandien žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato. Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma - statistinis vidutiniškumas. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą.
Įvadas
Pirmieji vaiko metai - tai neįtikėtinai greito augimo ir vystymosi laikotarpis. Tai laikas, kai mažylis iš visiškai priklausomo kūdikio virsta savarankiškesniu tyrinėtoju, gebančiu sėdėti, šliaužioti, ropoti, bendrauti ir net tarti pirmuosius žodžius. Nors kiekvieno vaiko raida yra individuali, yra tam tikros gairės, kurios padeda tėvams suprasti, ko galima tikėtis iš savo vaiko šiuo svarbiu etapu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vienerių metų vaiko raidos ir elgesio aspektus, pateiksime praktinių patarimų ir įžvalgų, padėsiančių tėvams geriau suprasti savo mažylį ir skatinti jo harmoningą vystymąsi.
Fizinė raida
Pirmieji keli vaiko gyvenimo metai - patys sparčiausi vystymosi prasme. Judėjimas tampa vis koordinuotesnis. Vienerių metų vaikas jau geba:
- Sėdėti.
- Šliaužioti ir ropoti įvairiomis kryptimis.
- Išvystytas pincetinis griebimas.
- „Nesidomi“ vaikščiojimu.
Dauguma tėvų be galo apsižiaugia vaiko išmokimu vaikščioti, kurio normos ribos yra tarp 9 ir 18 mėnesių. Ir negali būti kitaip - juk tiek nedaug vaizdų gali labiau pamaloninti akį, nei pradedantis vaikščioti mažylis! Tačiau tėvai kartais net nepagalvoja, kad jų vaikas jau prasmingai vaikšto (norėdamas kažką pasiimti, pasiekti, kažkur konkrečiai nueiti).
Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu skatinti vaiko fizinį aktyvumą, sudaryti jam saugią aplinką tyrinėti ir judėti. Leiskite vaikui laisvai judėti po kambarį, patraukite visus pavojingus daiktus, kuriuos jis galėtų pasiekti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimą. Stambiosios motorikos įgūdžiai lavinami skatinant vaiką ropoti, vaikščioti, žaisti lauke. Smulkiosios motorikos įgūdžiai lavinami žaidžiant su smulkiais daiktais, kaladėlėmis, piešiant.
Taip pat skaitykite: 2 metų vaiko psichologija
Kognityvinė raida
Jeigu vienerių neturėdamas jūsų mažylis jau mokėjo žaisti slėpynes ir kartu pasijuokti, kai jūs jį „atrandate“ po skarele, tai virš metų vaikutis jau moka spręsti problemas. Gebėjimas spręsti problemas priklauso nuo dar paprastesnio gebėjimo - gebėjimo pastebėti ir „iššifruoti“ sekas. Būtent šis sekos supratimas leidžia mažyliui suprasti, kad - jeigu jis žengs du žingsnius į kairę ir du žingsnius į priekį - jis pasieks savo mėgiamiausią žaisliuką. Vaikas puikiai orientuojasi ne tik todėl, kad gerai kontroliuoja raumenis, bet ir todėl, kad jo smegenys supranta seką. Vaikas mokosi pažinti erdvę, orientuotis joje. Kai mažylis ima suprasti sekas, jis vis geriau ima suprasti tai, kaip funkcionuoja jį supantis pasaulis. Pavyzdžiui, vaiks supranta, kad žaisliukas iššoks tik paspaudus mygtuką keletą kartų, o muzika ims groti garsiau tik gerokai pasukus rankenėlę, o foto aparatą ant stalo pasieks tik prisistūmęs kėdę ir ant jos pasilypėjęs. Šio amžiaus vaikas pamažu ima suprasti, kas yra „toli“ ir kas yra „arti“, taigi pamažu susipažįsta su atstumu. Augantis erdvės supratimas brandina vaiką ir emociškai.
Šiuo laikotarpiu vaikas:
- Suvokia objektų pastovumą, t.y. supranta, kad iš akių dingę, šiuo metu nematomi daiktai tebeegzistuoja.
- Geba išspręsti nesudėtingas problemas, išbando įvairius sprendimo būdus.
Skatinkite vaiko smalsumą ir tyrinėjimo įgūdžius. Suteikite jam galimybę žaisti su įvairiais žaislais, kurie skatina mąstymą ir problemų sprendimą.
Kalbos raida
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Vienerių metų vaikas:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimo būdai
- Savo komunikaciją papildo prasmingais judesiais.
- Skleidžia prasmingus, prie paveikslėlio ar aplinkos „derančius“ garsus.
- Geba pasakyti 1-3 paprastus žodžius.
- Suvokia ir gali įvykdyti nesudėtingas užduotis.
Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku, įvardinti daiktus, veiksmus, skaityti knygeles, dainuoti daineles. Visa tai padeda plėsti vaiko žodyną ir skatina kalbos vystymąsi.
Socialinė ir emocinė raida
12 mėnesių vaikelis ne tik nori nuolat jus matyti - jis nori jus liesti ir uosti. Tam, kad jaustųsi artimas, tokio amžiaus vaikelis n ori būti laikomas ant rankų. Tačiau 18 mėnesių vaikučiui gali užtekti jūsų šypsenos, kad jis pasijaustų taip, tarsi sėdėtų jums ant kelių. Taip yra todėl, kad šio amžiaus vaikas jau supranta, ką reiškia jūsų šypsena ir jaučia jūsų meilę net nebūdamas ant rankų. Jeigu jūs šypsositės ir pasakysite ką nors malonaus, vaikas jaus jūsų palaikymą. Žinoma, tokio amžiaus vaikelis dar negali suskaičiuoti žingsnių, kiek jums reiktų ateiti, jei jam kas atsitiktų, tačiau intuityviai jaučia, kad esate netoli. Vaiko smegenyse susidaro tam tikras žemėlapis, pasakantis jam, kur jūs esate. Taigi 18 mėnesių vaikas mokosi džiaugtis tuo, kad jau gali pabūti vienas, tačiau jam tuo pačiu metu svarbu žinoti, kad atsisukęs išvys jūsų šypseną ir išgirs malonius žodžius.
Šiuo laikotarpiu vaikas:
- Kūno kalba, veido išraiškomis ir garsais išreiškia savo emocijas.
- Periodiškai imituoja kitų žmonių (ypač artimųjų) veiksmus.
- Dažniausiai mėgsta arba pradeda domėtis buvimu su kitais vaikais.
- Gali turėti Mylimuką - labai svarbų žaislą ar kitą daiktą.
- Ima atpažinti ir įvardinti savo poreikius.
Svarbu būti šalia vaiko, kai jis tyrinėja pasaulį, reaguoti į jo emocijas, padėti jam suprasti ir įvardinti savo jausmus. Taip pat svarbu skatinti vaiko bendravimą su kitais vaikais, sudaryti jam galimybę žaisti kartu.
Elgesys
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl 11 metų vaikas blogai elgiasi
Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti:
- Užsispyrimas.
- Emocijų protrūkiai.
- Atsiskyrimo nerimas.
Svarbu būti kantriems, supratingiems ir nuosekliems. Nustatykite aiškias ribas ir taisykles, bet tuo pačiu leiskite vaikui pajusti savarankiškumą ir kontrolę.
Vėluojanti raida
Kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą.
Vėluojanti 1-erių metų vaiko raida:
- „Nesidomi“ vaikščiojimu, t.y.
- Regresuoja, t.y.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko raida vėluoja, svarbu kreiptis į specialistus (pediatrą, neurologą, logopedą, kineziterapeutą) konsultacijai. Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasivyti bendraamžius ir išvengti tolimesnių raidos problemų.
Emocinis intelektas ir pykčio valdymas
Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz.
Svarbu mokyti vaiką atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Štai keletas patarimų:
- Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.
- Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Tėvų vaidmuo
Tėvų įsitraukimas yra itin svarbus vaiko raidai. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.
Siekdami sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes.
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones.
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos.
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje.
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.