Koronavirusas, karas, infliacija, nestabilumas darbe, artėjanti mokslo metų pradžia: visa tai sukelia sumaištį. Bet ar šios emocijos veikia tik psichologinę mūsų sveikatą? Anaiptol. Jos daro didelę įtaką tiek mūsų imuninei sistemai, tiek uždegiminiams, tiek kitiems procesams organizme.
Streso samprata ir teorijos
Vidinė įtampa, kurią jaučiame, ir jos poveikis mūsų organizmui domina medikus dar nuo Hipokrato laikų. Bet streso teorija išvydo dienos šviesą tik 1931 metais, kanadiečiui mokslininkui H. Reaguodamas į stresą sukeliančias aplinkybes, organizmas sutelkia visus savo resursus tam, kad prisitaikytų prie aplinkos pokyčių. Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pasireikšti alkio jausmas, arba priešingai - dingti apetitas, atsirasti nemiga, raumenų įtampa ir kitos organizmo reakcijos. Nors žmogaus psichinės ir fizinės sveikatos sąveika iki šiol yra tiriama, kai kurie dalykai jau yra įrodyti ir visiškai aiškūs. Be to, yra įrodymų, kad didelis stresas veikia organizmo hormonų pusiausvyrą, mažina baltųjų kraujo kūnelių (atsakingų už kovą su užkratais) gamybą. Jei stipriai padidėjo apetitas (arba atvirkščiai - nustojote valgyti) - tai gali būti ilgalaikio streso požymis. Jei žmogus jaučiasi saugus, vyksta stebuklingi pokyčiai jo organizme. Adrenaliną, kortizolį ir citokinus (kurie išsiskiria streso metu) keičia „gerieji“ hormonai, tokie kaip dopaminas, serotoninas. Baimė, įtampa, stresas, nerimas kelia ne mažesnę grėsmę nei virusai ir bakterijos. Deja, išvengti šių jausmų mes negalime.
Streso priežastys ir veiksniai
Stresą sukelia įvairūs aplinkos ir vidaus dirgikliai, vadinamieji stresoriai. Tai gali būti triukšmas, šaltis ar karštis, įtampa ir nesėkmės darbe, netikrumas dėl ateities, problemos šeimoje. Šiandien didžiulį stresą patiria žmonės, netekę darbo, turintys įsipareigojimų bankams. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama psichosocialiniams aplinkos veiksniams. Įvairiais tyrimais jau įrodyta, kad psichosocialinė aplinka turi didelę įtaką streso, nuo kurio labai priklauso sveikata, vystymuisi.
Streso poveikis organizmui
Nepaisant sąlygų, kurios sukelia stresą, žmogaus kūnas reaguoja vienodai: sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Minėta reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, sugrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai. Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti žmogų teigiamai, t. y. atpalaiduoti energiją norimiems rezultatams pasiekti, produktyviau dirbti ir kūrybiškai tobulėti. Sveikatos problemų kyla todėl, kad žmogus neskiria teigiamai veikiančio streso nuo sukeliančio ligą. Pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina psichiką ir organizmo imuninę sistemą, tampa įvairių ligų priežastimi.
A ir B tipų asmenybės ir streso reakcijos
Patiriantys stresą žmonės į jį reaguoja skirtingai ir yra skirstomi į A ir B tipus. Žmonės, kuriems būdingas aktyvumas, kompetencija, nekantrumas, greitas pyktis, priskiriami A tipui. Streso metu šio tipo žmonėms streso hormonai katecholaminai išsiskiria intensyviau, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis. B tipo žmonės - ramesni, santūresni, jų atsakas į stresą silpnesnis.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir gerovė
Ūmus ir lėtinis stresas bei jų pasekmės
Neigiamų pasekmių sveikatai gali turėti tiek ūmus, tiek lėtinis stresas. Ūmus stresas užklumpa netikėtai. Tuomet į kraują patenka daug streso hormonų, kurie dažnina širdies ritmą, didina deguonies poreikį širdies raumenyje, kraujo krešumą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ilgalaikis stresas išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Didėja tikimybė susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Stresinėje situacijoje žmogaus mintys koncentruojamos į iškilusias problemas, o fiziologinės organizmo reakcijos lieka nepastebėtos. Tipiškos streso sukeltos ligos - hipertonija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8-2,2 karto dažnesni.
Streso įtaka širdžiai ir kraujagyslėms
Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, sąlygoja trombų formavimąsi ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Ūmus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertoninės krizės ar prieširdžių virpėjimo priežastimi. Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, - pagrindinės koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys. Statistika byloja, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.
Miokardo infarktas ir stresas
Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų, o stresas gali ją suaktyvinti. Streso metu į kraują patekę streso hormonai sukelia kraujagyslių spazmus, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, ir šiek tiek pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti. Atliktos studijos įrodė, kad streso įtaka pirmajam miokardo infarktui išsivystyti yra daug didesnė nei kitų rizikos veiksnių. Ypač blogai, kai spazmuoja širdies vainikinės kraujagyslės, kurios daugumos vidutinio amžiaus (nuo 40 metų) žmonių jau yra pažeistos. Dažniausiai ūmaus streso metu daug rūkome, geriame kavos, todėl rezultatas būna dar blogesnis. Ypač kenkia rūkymas, nes nikotinas ir streso hormonai veikia panašiai - dar labiau stiprina kraujagyslių spazmus, keičia kraujo sudėtį, didina arterinį kraujospūdį.
Kaip atsispirti stresui
Jau minėjau, kad streso kaip natūralaus gyvenimo reiškinio išvengti neįmanoma. Tačiau neigiamą poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi fizinė veikla. Visos minėtos priemonės padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas į aplinką.
Patarimai, kaip valdyti stresą
- Moksliškai įrodyta, kad ekspresyvus rašymas mažina blogų mikroorganizmų kiekį ir uždegimus.
- Mūsų kūnas atsistato naktį, organizmui ilsintis. Būtent todėl itin svarbus yra kokybiškas naktinis miegas. Anot specialistų, miegoti reiktų bent 7 valandas per parą. Tai yra taip vadinamas „išgyvenimo minimumas“. Dar vienas svarbus veiksnys - tinkamas darbo ir poilsio režimas. Intensyvių darbų vakare reikėtų vengti.
- Pyktis - itin destruktyvus jausmas. Ir nesvarbu, ar pykstate ant kitų, ar ant savęs. Užvaldžius šiam jausmui, kūnas išskiria streso hormonus, auga nerimo lygis.
- Kai įkvepiame, aktyviname simpatinę nervų sistemą, atsakingą už gynybą. Kai iškvepiame, parasimpatinę, atsakingą už atsipalaidavimą. Todėl labai svarbu yra mokytis įkvėpti ir iškvėpti tolygiai.
- Leiskite sau atsipalaiduoti, ilsėtis. Kasdien skirkite laiko mažiems džiaugsmams - pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti mėgstamos muzikos, pamedituoti.
Potrauminis streso sutrikimas (PTSS)
Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Gali pasireikšti kaip viena iš galimų reakcijų į pvz., fizinį smurtą, seksualinį užpuolimą, karą, visų rūšių katastrofas ir kt. Buvo nustatyta, kad išsivysčius šiam sutrikimui, organizme padidėja cheminių medžiagų - katecholaminų išsiskyrimas. Kita hipotezė teigia, kad prisiminimų apie traumavusį įvykį metu, organizme išsiskiria vidiniai opioidai, sąlygojantys palengvėjimą, kai tuo tarpu, sergant potrauminio streso sutrikimu, jų išsiskyrimas būna sutrikęs. Dar kita teorija teigia, kad stresas aktyvina pasąmonėje buvusius konfliktus, be to auka gauna tam tikros naudos: dėmesio, užuojautos, materialinės paramos. Potrauminio streso sindromą reguliuoja centrinės nervų sistemos struktūros, esančios giliai smegenų kamiene. PTSS metu pokyčiai fiksuojami trimis lygiais: žievėje, požievio branduoliuose ir kamiene. Blogiausia, kai pažeidžiamas kamienas: sutrinka jaudinimo - slopinimo procesai ir psichika. Šio sutrikimo pagrindiniai bruožai - po psichologinių stresų pasikeičiantys charakterio bruožai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės statistika Lietuvoje
PTSS dažnumas ir rizikos veiksniai
Tikimybė susirgti potrauminio streso sutrikimu bendroje populiacijoje (t.y., visiems žmonėms) svyruoja nuo 1 iki 14%. Tiriant specifines žmonių grupes (karo veteranai, žemės drebėjimo ar kitų stichinių nelaimių, smurto ar kankinimo aukų) tikimybė padidėja priklausomai nuo patyrimo 3-58%, o kartais net iki 85% asmenų. Vidutiniškai PTSS serga 30-40% karo veiksmuose dalyvavusių karių. Svarbi yra dalyvavimo stresinėje situacijoje trukmė. Kuo ilgesnį laiko tarpą asmuo praleidžia stresogeninėje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė susirgti PTTS. Kritinė riba - 6 mėnesiai. Svarbiausias priežastinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai traumuojantys įvykiai, kurie yra už įprastinio paryrimo ribų ir kurie pažeistų beveik kiekvieną asmenį. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam individui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas. Žmogus jaučia ypač stiprų pavojų. Tai gali būti žiaurūs karo veiksmai, terorizmo aktai, seksualinė prievarta, gamtos katastrofa, žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, avarija, gaisras, kelių artimųjų mirtis, lavonų ar sužeistųjų matymas ir kt. Stipresnes traumas ir sunkesnius psichikos pažeidimus sukelia tyčiniai įvykiai bei technologinės katastrofos, nei savaiminiai (pvz., gamtos) reiškiniai. Vaikams didžiausia trauma yra matyti nužudomus savo tėvus. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas, senyvas amžius. Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis. Ši liga dažniau atsiranda vienišų, išsiskyrusių, socialiai izoliuotų, gyvenančių blogesnėmis materialinėmis sąlygomis žmonių tarpe.
PTSS simptomai ir požymiai
PTTS atsiranda po psichiką traumavusio įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra nuolatinis keliantis įtampą traumavusio įvykio prisiminimas.Skiriami ligos variantai:
- Ūmi eiga, jeigu trunka tris mėnesius ar trumpiau.
- Lėtinė eiga, jeigu potrauminio streso sutrikimas trunka ilgiau nei tris mėnesius.
Pirmieji potrauminio streso sutrikimo simptomai atsiranda pasibaigus stresinei situacijai. Ligonį pradeda varginti įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, paprastai jie kyla be jokio išorinio stimulo. Kartais šie išgyvenimai būna tokie intensyvūs, kad pacientui pradeda atrodyti, kad tai vyksta realybėje. Pacientas vengia buvusio išgyvenimo stimulų (pvz., jei buvo užpultas lifte, vengia juo naudotis), jam gali būti pastovi sudirgimo būsena, greitai išsigąsta, lyg "eina sargybą"( pvz., išprievartavimo auka žvalgosi aplinkui, ar nematyti prievartautojų). Jie kenčia ir tada, kai prisimena ar mato panašų į buvusį įvykį simbolį (pvz.: įvykio metinės, degančio miško garsas, šūvis). Sutrinka miegas, vakare sunkiai užmiegama, naktį dažnai nubundama nuo košmariškų sapnų apie traumavusį įvykį, gali atsirasti baimė užmigti. Lengvai pradedama piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, kadangi šių medžiagų vartojimas iš pradžių atneša šiokį tokį palengvėjimą. Gali staiga atsirasti vaizdiniai apie išgyventą įvykį, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių valandų, lydimi nerimo, prakaitavimo, širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo. Sunku susikaupti, kartais pablogėja atmintis. Ligoniai pasidaro uždari, pikti, jiems sunku bendrauti su aplinkiniais, galimi pykčio, agresijos protrūkiai. Sunku paklusti disciplinai, taisyklėms. Nepajėgia suprasti artimųjų džiaugsmo, skausmo. Kiti žmonės, jų interesai pasidaro mažai reikšmingi, neverti jų dėmesio. Ligoniai mano, kad tie, kurie nepatyrė to, ką patyrė jie, negali jų suprasti. Stengiamasi išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma. Kartais šis sutrikimas būna toks sunkus, kad sutrinka ligonių darbingumas, tačiau daugumos pacientų socialinė adaptacija būna gana gera, ilgainiui lieka tik neryškūs potrauminio streso sutrikimo simptomai. Pasikeičia požiūris į visuomeninius įvykius, pastarieji juos mažai domina. Atsisako bendrauti su gydytojais, psichologais, socialiniais darbuotojais. Nustatyta, kad 30 proc. pasveiksta, 40 proc. išlieka neryški simptomai, 20 proc. klinikoje stebimi vidutinio sunkumo simptomai, 10 proc. savijauta blogėja.
PTSS diagnostika
Potrauminio streso sutrikimo diagnostika yra sudėtinga, nes pacientai patyrę sunkias psichologines traumas būna uždari, todėl labai svarbu tinkamai ir kryptingai surinkti anamnezę. PTTS diagnostiniai kriterijai:
Asmuo:
Taip pat skaitykite: Depresijos simptomai
- Išgyveno, buvo liudytojas ar dalyvis įvykių, turėjusių didelę įtaką jo paties ar kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.
- Tuo metu jautė didžiulę baimę, neviltį ar siaubą.
Traumavęs įvykis nuolat išgyvenamas vienu arba keliais iš šių būdų:
- Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis).
- Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams galimi tiesiog košmariški sapnai).
- Elgesys ar pojūtis, tarytum traumavęs įvykis vėl kartojasi (būdinga iliuzijos, haliucinacijos).
- Stiprus psichologinis distresas susidūrus su įvykiais, kurie primena traumavusį įvykį.
- Fiziologinės reakcijos prisiminus ar priminus traumavusį įvykį (prakaitavimas, širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas).
Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos):
- Pastangos išvengti minčių ar jausmų, susijusių su trauma.
- Pastangos išvengti veiklos ar situacijų, kurios primena traumą.
- Nesugebėjimas atsiminti svarbaus traumos aspekto.
- Ryškiai sumažėjęs domėjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje (maži vaikai praranda neseniai įgytus įgūdžius).
- Atitrūkimo ir susvetimėjimo jausmas.
- Nublankusios emocijos.
- Netikėjimas ateitimi.
Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos):
- Sunku užmigti ir išsimiegoti.
- Irzlumas ir pykčio proveržiai.
- Sunku susikaupti.
- Didesnis reaktyvumas.
- Akivaizdžios išgąsčio reakcijos.
Sutrikimo trukmė ne mažiau kaip mėnuo.
Sutrikimas sukelia kliniškai svarbią įtampą ir kliniškai svarbų funkcionavimo sutrikimą.
PTSS gydymas ir profilaktika
Jeigu traumuojantys įvykiai nebesikartoja, atsiradę požymiai per keletą dienų ar savaičių turėtų praeiti savaime. Reikia leisti sau išgyventi traumuojančią patirtį (verkti, liūdėti, pykti, susitaikyti su tuo, kas įvyko) ir mokytis prisitaikyti iš naujo. Nereikia skubėti žmogaus guosti (sakyti, kad ,,viskas bus gerai“) ar bandyti dirbtinai (vaistais) nuslopinti žmogaus skausmą - gedėjimą. Artimieji turi būti itin kantrūs ir leisti traumuotam žmogui išlieti savo emocijas (skausmą, pyktį, liūdesį ir kt.), reikalingas šeimos narių ir draugų palaikymas. Kuo geresni santykiai šeimoje ir didesnė emocinė parama, tuo silpniau pasireiškia PTSS požymiai ir rečiau sergama PTSS. Jeigu požymiai nepraeina po mėnesio, tuomet tai PTSS, kuriam būtinas gydymas. Būtina kreiptis į gydytojus. Svarbu paminėti, kad potrauminio streso sutrikimą turintys asmenys kreipiasi pagalbos į gydytojus nenoriai. Dažnai jie patys bando palengvinti savo būklę pradeda vartoti alkoholį ar kitokius narkotikus ir tampa priklausomais žmonėmis. Negydomas PTSS savaime nepraeina, bet progresuoja. Negydomas gali pereiti į ilgalaikius asmenybės pakitimus ir tęstis visą gyvenimą. Žmogaus prisitaikymas aplinkoje nuolat blogėja: didėja bendravimo problemos, žmogus praranda artimus žmones - šeimą, draugus; kyla sunkumų darbe. PTSS labai neigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą. Sergantys PTSS neretai skundžiasi galvos, skrandžio krūtinės skausmais, galvos svaigimu, bendru imuninės sistemos nusilpimu ir pan. Sergantiems PTSS žmonėms labai padidėja savižudybės grėsmė. Potrauminio streso sutrikimui taikomas kombinuotas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Nukentėjusiam patekus į ligoninę, drauge su terapiniu ir chirurginiu gydymu (jeigu reikalingas), turi būti paskirtas ir psichiatrinis gydymas. Gydant potrauminio streso sutrikimą svarbiausi yra antidepresantai, taip pat vartojami raminamieji vaistai. Dauguma gydytojų pasisako už individualią psichoterapiją, ji sumažina ligos užsitęsimo tikimybę. Psichoterapinio gydymo metu padedama pacientui įveikti ligos neigimą, atsitraukti nuo minčių apie traumavusį įvykį, formuojamas adekvatus požiūris į save, savo ligą, svarbu, kad ligonis sutrikimą priimtų kaip normalų tai situacijai, kurią išgyveno. Efektyvi šeimos, grupinė psichoterapija. Sergant potrauminio streso sutrikimu, būtina psichologinė korekcija, ne mažiau svarbi artimųjų, draugų parama.
Streso ir distreso skirtumai
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius aplinkoje. Susidūręs su stresu, organizmas išskiria hormonus, kurie mobilizuoja kūną veiksmui. Ne visas stresas yra neigiamas. Nedidelės streso dozės gali padėti įveikti užduotis ar išvengti pavojaus. Pavyzdžiui, būtent stresas priverčia staigiai stabdyti automobilį, kad išvengtumėte avarijos. Tačiau žmonės skirtingai reaguoja į stresines situacijas. Stresas gali būti trumpalaikis atsakas į vienkartinį ar retkarčiais pasikartojantį įvykį arba ilgalaikis atsakas į nuolatinius stresorius. Pirmasis žingsnis valdant stresą yra atpažinti jo simptomus. Tačiau tai gali būti sudėtingiau, nei atrodo. Stresas ir distresas, nors ir glaudžiai susiję, nėra sinonimai. Stresas yra bendras terminas, apibūdinantis organizmo natūralią reakciją į bet kokį pokytį ar reikalavimą. Tai gali būti tiek pozityvus (pvz., prieš svarbų egzaminą), tiek neigiamas (pvz., dėl finansinių sunkumų). Stresas mobilizuoja organizmą, padidina budrumą ir padeda susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Distresas yra labiau specifinis terminas, apibūdinantis neigiamą, kenksmingą stresą. Tai yra ilgalaikis, intensyvus stresas, kuris viršija žmogaus gebėjimą susidoroti. Distresas sukelia ne tik fizinius, bet ir psichologinius sutrikimus, tokius kaip nerimas, depresija, nemiga, virškinimo problemos ir kt. Svarbu pažymėti, kad tai, kas vienam žmogui yra distresas, kitam gali būti tik nedidelis stresas.
Lėtinis stresas
Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolatinis stresas, kuris tęsiasi savaites, mėnesius ar net metus. Lėtinis stresas kyla dėl įvairių priežasčių, tokių kaip darbas, finansiniai sunkumai, santykių problemos, sveikatos sutrikimai ar gyvenimo pokyčiai. Šis nuolatinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, tiek fizinei, tiek psichologinei. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, nepaisant sveikų streso valdymo strategijų, gali būti, kad susiduriate su rimtesne problema nei kasdienis stresas. Jei sunkiai susidorojate su stresu arba patiriate ilgalaikio streso sukeltus psichikos sutrikimus, kreipkitės į gydytoją. Potrauminis streso sinddromas (PTSS) yra psichikos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po trauminių įvykių, tokių kaip natūralios katastrofos, nelaimingi atsitikimai ar smurtas. PTSS apsunkina gebėjimą susidoroti su nauju stresu.
Kortizolis ir stresas
Jaučiatės pervargęs, įsitempęs, atrodo, kad tam, jog kažką nuveiktumėte, jus reikia prisukti kaip žaislą? Daug fiziškai nedirbate, bet neturite jėgų? Problema gali būti per didelis kortizolio kiekis jūsų organizme. „Dažniausiai kortizolis yra vadinamas streso hormonu ir jis būtinas, kad gyventume. Jis padeda išlaikyti motyvaciją, budrumą, tinkamai reaguoti į aplinką, tačiau per didelis kortizolio kiekis gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis, kai ši būklė užtrunka per ilgai. Yra ligų, kuriomis sergant būtina vartoti hormoninius preparatus, tada tai gali būti per didelio kortizolio kiekio priežastis. Vis tik labiausiai paplitusi, dažniausia priežastis - lėtinis stresas“, - pasakoja A. Kokie simptomai, kai kortizolio per daug? Geroji žinia ta, kad yra natūralių būdų, kaip sumažinti didelį kortizolio kiekį. Pirmasis būdas - tinkama mityba, slopinanti uždegimus. „Kortizolis yra stiprus priešuždegiminis hormonas. Kai jo veikla sutrinka, organizme pradeda vyrauti uždegiminiai procesai. Kokie simptomai, kai kortizolio per daug, kaip mes galime tai atpažinti savyje? A. Be to, imate dažnai užkandžiauti. Daugiau gerųjų riebalų. Vartokite riebią žuvį, geros kokybės mėsą, riešutus, sėklas, kokybišką aliejų, sviestą, avokadus. Riešutų reikia suvalgyti apie saują (30 gramų) kiekvieną dieną. Streso valdymas. Fizinis aktyvumas. Ne vienas tyrimas parodė, kad reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas maždaug 30-60 minučių kasdien ar didesnę dalį savaitės dienų, yra vienas geriausių būdų valdyti stresą, tuo pačiu - subalansuoti hormonus ir geriau miegoti. Eteriniai aliejai. Patariama naudotis visa citrusinių aliejų grupe. Miegas. Pakankamas miegas padeda kontroliuoti kortizolio gamybą, tačiau esant dideliam kortizolio kiekiui gali būti sunku pailsėti. Žmonės, kurių organizme būna daug kortizolio, dėl patiriamo lėtinio streso gali pasijusti priešingai - jie naktį nerimauja, o dieną būna pavargę. „Atlikdami anksčiau išvardintus veiksmus turėtumėte lengviau pailsėti.
Ilgalaikio streso poveikis ir ligos
Stresas yra organizmo ir smegenų reakcija į išorinius dirgiklius, kurie gali būti vienkartiniai ar trumpalaikiai, arba pasikartojantys ilgą laiką. „Mūsų kūno reakcija į streso veiksnius kartais gali būti net naudinga - suteikti mums energijos, kad išvengtume pavojaus arba gerai veiktume, esant spaudimui“, - aiškina Michelle Dossett, vidaus ligų gydytoja ir integracinės medicinos specialistė Kalifornijos universitete. Pasak jos, trumpalaikis stresas yra nerimas dėl vizito pas gydytoją ar projekto pristatymas darbe, taip pat ir prieš jus gatvėje netikėtai sustojęs automobilis, dėl kurio jūs vos nepadarėte avarijos. Kiek kitokie yra ilgalaikiai streso veiksniai. Jų poveikis skirtingas. „Metus ar ilgą laiką trunkantis stresas paprastai yra pats blogiausias stresas“, - sako Bertas Uchino, Jutos universiteto Solt Leik Sityje psichologijos profesorius, tyrinėjantis stresą senėjančiose populiacijose. Pasak jo, jei dirbate darbą, kurio nekenčiate, arba esate šeimos nario, sergančio Alzheimerio liga, slaugytojas, galite patirti didelį lėtinio (arba ilgalaikio) streso lygį. Blogiausia, anot gydytojo, kad tokiu atveju jūsų kūnas „niekada negauna aiškaus signalo grįžti į normalų gyvenimą.“ Būtent tokio tipo lėtinis stresas sukelia organizmo pokyčius, kurie kai kuriais atvejais gali padaryti žalos ir prisidėti prie ligų atsiradimo. Kraujo tyrimai gali atskleisti uždegimą, kraujospūdžio pokyčius ir padidėjusį streso hormono kortizolio kiekį - visa tai, kas įvardinama lėtinio streso požymiais.
#
tags: #7priezastys #susirgti #nuo #streso