Šiame straipsnyje aptariamos įvairios vaiko raidos, ugdymo ir psichologinės pagalbos temos, remiantis Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologės Jolantos Šabliauskienės įžvalgomis ir kitų specialistų nuomonėmis. Straipsnyje nagrinėjami klausimai nuo vaiko brandumo mokyklai iki konfliktų tarp mokinių ir mokytojų, auklių pasirinkimo ir emocinio intelekto ugdymo.
Ankstesnis ugdymas: ar šešiamečiai pasiruošę mokyklai?
Šiuo metu Lietuvoje privaloma leisti vaiką į pirmą klasę nuo septynerių metų, tačiau tėvų pageidavimu psichologas gali įvertinti šešerių metų vaiką ir, jei jis yra brandesnis už bendraamžius, gali pradėti mokytis pirmoje klasėje anksčiau. Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Jolanta Šabliauskienė atkreipia dėmesį, kad mokytis pagal dabartinę pirmos klasės programą gali toli gražu ne visi šešiamečiai. Anot jos, tokio amžiaus vaikai dar sunkiai susikaupia, sunkiai išlaiko dėmesį, nori labai daug žaisti ir mokytis per žaidimą. Norint pritaikyti pirmokų programą šešiamečiams, reikėtų daug lėšų, naujos programos, pilotinių bandymų.
Pedagogė Austėja Landsbergienė pritaria, kad Lietuva dar nepasiruošusi leisti šešiamečius į pirmą klasę, nes programa yra perkrauta, o ugdymas pradinėse mokyklose - nedraugiškas vaikui. Ji kritikuoja sistemą, kuomet vaikai eilėmis susodinami į suolus ir verčiami 45 minutes išsėdėti pamokoje bei atmintinai „kalti“ informacija. Anot jos, net septynerių metų vaikai retai pasiruošę tokiam ugdymui, ką jau kalbėti apie šešiamečius.
A. Landsbergienė įsitikinusi, kad ne tik vaikai, bet ir mokytojai nėra pasiruošę pokyčiams, nes jie dirbtų su šešiamečiais tais pačiais senais metodais. Anot jos, apstu atvejų, kurie parodo didžiulę mokytojų nekompetenciją.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša siūlo vaikus į pirmą klasę leisti nuo šešerių, kad jaunuoliai mokyklos suole neužsisėdėtų iki 19-20 metų. Jei Seimas pritartų, tokia tvarka įsigaliotų nuo 2018 metų.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Ugdymas: nuo industrializacijos prie kūrybiškumo
Vis daugiau kalbama apie tai, kad ateityje reikės daugiau kūrybinių profesijų atstovų ir plataus profilio specialistų. Tačiau mokyklose vaikai, užuot skatinus kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, yra mokomi paklusti sistemai.
A. Landsbergienė sako, kad Lietuvoje ugdymo metodai įstrigo industrializacijos laikotarpyje. Anot jos, kritiškai mąstantys vaikai dažniau baudžiami, nei skatinami.
Konfliktai mokykloje: kaip elgtis?
Psichologė Jolanta Šabliauskienė komentuoja apie mokinių ir mokytojų santykius. Prasidėjus paauglystei vaikai tampa mažiau paklusnūs nei anksčiau - jie ginčijasi, neklauso, provokuoja. Pedagogai turi turėti specialių žinių ir įgūdžių, kaip atlaikyti, kokias technikas naudoti siekiant drausmės klasėje, bet ir nepažeidžiant vaiko ribų. Kartais tiesiog padeda draugiškas humoras, draugiškas mokytojo elgesys, kai vaikas dar nieko blogo nedaro.
Anot J. Šabliauskienės, paaugliai konfliktuoja su visais suaugusiaisiais - mokytojais, tėvais, būrelių vadovais, autobusų keleiviais ar kitais. Svarbu, kad suaugęs būtų sąmoningas ir kilus konfliktui vengtų peržengti vaiko ribas, tai yra nežemintų, neužgauliotų ir pan. Jei suaugęs nesusilaiko ir užsipuola vaiką, siekdamas net ir geriausių tikslų, tai tampa smurtu.
Jei konfliktas kyla pamokos metu, svarbu atsiminti, kad pamoka skirta ne konfliktams spręsti. Reikėtų susitarti su vaiku ir atidėti konflikto sprendimą vėlesniam laikui (per pertrauką ar po pamokų). Pamoka yra skirta darbui ir mokymuisi. Vienas paauglių malonumų - pamokos nutraukimas. Tinka viskas, kad tik nereikėtų dirbti. Gali būti, kad konfliktų kils mažiau, jei bus nustatytos aiškios taisyklės.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kiekviena mokykla turėtų turėti savo algoritmą ir tvarką, kaip konfliktai sprendžiami. Kartais prireikia ir tarpininkų - tai socialinis pedagogas, psichologas, administracijos darbuotojas ar specialiai apmokyti pedagogai.
Jei pirmą kartą įvyksta konfliktinė situacija, galbūt geriau neskubėti įtraukti ir tėvų, nes gali nukentėti ir vaikas. Su paprastais konfliktais mokytojai turėtų mokėti tvarkytis ir patys. Jei vaikas nuolat nedirba per pamokas, tėvai turėtų būti informuojami, kad žinotų, kas vyksta su vaiku.
MO muziejus: edukacija per meną
MO muziejus siūlo edukacines programas, skirtas bendradarbiauti su mokyklų bendruomenėmis. Edukaciniai užsiėmimai už mokyklos sienų padeda geriau suprasti ir įtvirtinti turimas žinias bei yra puiki proga naujai patirčiai. Jie pažadina moksleivių smalsumą, didina motyvaciją, norą sužinoti daugiau, sutelkia grupę, padeda kurti teigiamą emocinį klimatą klasėje, leidžia vaikams ir jaunuoliams pasijusti ne tik mokyklos, bet ir didesnės bendruomenės dalimi.
MO muziejus siūlo tris skirtingus ugdymo uždavinius sprendžiančias edukacines programas: emocinio intelekto lavinimo, integruotų pamokų ir „Pokalbio muziejuje“ užsiėmimus.
Emocinio intelekto užsiėmimai
Emocinio intelekto lavinimo programą MO muziejui parengė „Paramos vaikams centras“. Gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus yra svarbus ir reikalingas įgūdis sveikai kiekvieno vaiko raidai. Meno kūrinių stebėjimas - būdas pokalbiams su vaikais užmegzti. Ikimokyklinukams ir pradinukams skirta programa „Kaip atrodo jausmas?“, kurios metu mažieji kviečiami tyrinėti emocinį paveikslų pasaulį ir geriau susipažinti su šešiais pagrindiniais savo jausmais. Paaugliams skiriama programa „Tarpasmeniniai santykiai ir kūrybiški konfliktų sprendimo būdai“.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Integruotos pamokos
Integruotos pamokos MO muziejuje skirtos vaikams nuo pradinukų iki abiturientų, jas rengė patyrę savo sričių mokytojai, vadovėlių autoriai. Užsiėmimų tikslas - supažindinti mokinius su galimybėmis pritaikyti konkretų dalyką platesniame kontekste, susieti ir tarpusavyje lyginti skirtingus dalykus. Pirmosios parodos turinį integruojame su bendrųjų programų dalykais: pasaulio pažinimu, lietuvių kalba, literatūra, istorija. Antroje parodoje bus integruojamos STEM srities, IT ir biologijos temos.
Pokalbis muziejuje
„Pokalbis muziejuje“ - programa, besiremianti MoMa muziejaus (JAV) sukurtu vizualinio mąstymo strategijų metodu. Harvard Graduate School of Education daryti tyrimai rodo, kad įgyvendinus šią programą mokyklose kokybiškai pagerėja mokinių gebėjimas interpretuoti remiantis argumentais ir nuosekliai samprotauti. Pritaikyti šį užsiėmimą MO muziejui padeda ilgametę edukacijos patirtį Belgijos muziejuose turinti Karen Vanhercke bei metodinę medžiagą lietuviškai parengusios psichologės Romualda Raguotienė ir Jolanta Šabliauskienė.
Auklės pasirinkimas: patarimai tėvams
Baigiantis motinystės, tėvystės atostogoms, tėvams didžiulį nerimą kelia ne tik tai, ar lengvai sugebės po ilgokos pertraukos įsijungti į profesinį gyvenimą, bet ir auklės paieškos. Ne viena šeima pasakojo bijanti patikėti nepažįstamam žmogui brangiausią savo turtą - vaiką ir leisti jam vienam šeimininkauti namuose.
Vaikų psichologė Jolanta Šabliauskienė bloga aukle laiko ir tą moterį, kuri taip prisiriša prie vaiko, jog ima konkuruoti su jo tėvais. Gera auklė turėtų suprasti, kad ji tik pavaduoja tėvus. Ji turėtų vaikui priminti, jog jis turi mylinčius tėvus, ir taip padėti jam jaustis saugiam, o ne kalbėti, kad mamytė nėra tokia jau gera, visiškai juo nesirūpina, pamiršo.
Auklių agentūros Mama ir auklė savininkė ir direktorė Ieva Augustinienė pataria kuo ilgiau su ja pabendrauti, nes per atrankas paaiškėja, jog į tokį darbą veržiasi ir daug nestabilių asmenybių. Renkantis auklę direktorė patarė kuo ilgiau su ja pabendrauti, nes per atrankas paaiškėja, jog į tokį darbą veržiasi ir daug nestabilių asmenybių.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Birutės Daugėlienės teigimu, tėvams ji pataria įdarbinant aukles prašyti rekomendacijų, kalbėtis su ankstesniais jų darbdaviais. Jei atėjo graži miela moteris, dar nereiškia, jog ji bus gera auklė, - įspėjo B.Daugėlienė.
tags: #psichologe #jolanta #sabliauskiene