Asmenybės Elgesio Sutrikimai: Išsamus Žvilgsnis

Asmenybės elgesio sutrikimai - tai sudėtinga psichologinių sutrikimų grupė, kuri pasireiškia nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgesio būdais. Šie sutrikimai dažnai apsunkina asmens socialinius santykius, darbą ir bendrą funkcionavimą visuomenėje. Žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, neretai patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Straipsnyje aptarsime, kas yra asmenybės sutrikimai, kokios yra jų priežastys, simptomai, klasifikacija, diagnostika ir gydymo būdai. Taip pat apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius asmenybės sutrikimus ir jų ypatumus.

Kas yra asmenybė ir asmenybės sutrikimai?

Asmenybė - tai tam tikras mąstymo, jausenos, elgesio bei santykio su kitais būdų rinkinys. Kiekvienas žmogus turi savitas moralės normas, vertybes, įsitikinimus, kurių pagalba supranta savo patirtį ir išreiškia savo emocijas. Būdai, kuriuos asmenybė naudoja nerimui mažinti ar savivertei apsaugoti, yra svarbūs asmenybę apibūdinantys aspektai.

Asmenybės sutrikimai išryškėja, kai šie mąstymo, elgesio ir jausmų reiškimo būdai nuolat kelia skausmą asmeniui ar kitiems, kai sunku išreikšti ir reguliuoti savo afektus, prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, žmogus neturi aiškaus tapatumo jausmo, į stresą ar nerimą reaguoja netinkamais ir rigidiškais būdais. Svarbiausias kriterijus diagnozuojant asmenybės sutrikimą yra tai, kad neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai.

Asmenybės sutrikimų priežastys

Specifinių asmenybės sutrikimų priežastys yra daugialypės ir gali būti susijusios su genetiniais, aplinkos bei psichologiniais veiksniais. Nėra vienos konkrečios priežasties, dėl kurios išsivysto šie sutrikimai, tačiau tam tikri veiksniai gali padidinti jų atsiradimo riziką:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie specifiniai asmenybės sutrikimai gali būti susiję su genetiniu polinkiu, nes šeimose, kuriose yra tokių sutrikimų atvejų, padidėja rizika.
• Ankstyvi vaikystės patyrimai: Vaikystės trauma, nepriežiūra, smurtas ar emocinė izoliacija gali prisidėti prie asmenybės sutrikimų vystymosi.
• Aplinka: Ilgalaikis neigiamų gyvenimo sąlygų poveikis, toks kaip nestabilūs santykiai ar žema socioekonominė padėtis, gali skatinti asmenybės vystymosi nukrypimus.
• Psichologiniai veiksniai: Kai kurie asmenybės bruožai, pavyzdžiui, impulsyvumas ar emocinis nestabilumas, gali skatinti tam tikrų sutrikimų atsiradimą.

Asmenybės sutrikimų simptomai

Simptomai priklauso nuo konkretaus asmenybės sutrikimo tipo, tačiau visi asmenybės sutrikimai pasireiškia ilgalaikiais elgesio, mąstymo ir jausmų modeliais, kurie neatitinka visuomenės normų. Šie simptomai lemia asmens nesugebėjimą palaikyti sveikus tarpasmeninius santykius ir tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Asmenybės sutrikimai paprastai klasifikuojami į tris klasterius: A, B ir C.

A Klasteris (Ekscentriški, Keisti Sutrikimai)

Šiam klasteriui priskiriami sutrikimai, pasižymintys keistu ar ekscentrišku elgesiu.

• Paranojiniai asmenybės sutrikimai: Nuolatinis nepasitikėjimas kitais, manymas, kad kiti žmonės siekia pakenkti, neigiami ketinimai. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
• Šizoidiniai asmenybės sutrikimai: Abejingumas socialiniams santykiams, mažas emocijų išraiškos lygis, socialinė izoliacija. Pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti. Šizoidinė asmenybė yra itin jautri tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią linkusi reaguoti atsitraukimu į savo fantazijas. Toks žmogus dažnai apibūdinamas kaip vienišius, kuris geriau jaučiasi vienas su savimi negu būdamas tarp žmonių, tačiau tuo pačiu jis gali labai ilgėtis emocinio bei seksualinio artumo jausmo ir gali apie tai daug fantazuoti.
• Šizotipiniai asmenybės sutrikimai: Keistas ar ekscentriškas elgesys, neįprasti įsitikinimai ir mąstymo modeliai, socialinis atsiskyrimas. Mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.

B Klasteris (Draminiai, Emocingi Sutrikimai)

Šiam klasteriui priskiriami sutrikimai, pasižymintys dramatišku, emocingu ar nenuspėjamu elgesiu.

• Antisocialiniai asmenybės sutrikimai: Nuolatinis kitų teisių pažeidinėjimas, nusikalstamas ar impulsyvus elgesys, nesugebėjimas jausti kaltės ar atgailos. Dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai elgiasi impulsyviai, be sąžinės graužaties ir neretai pažeidžia visuomenės normas ar teisės aktus. Asocialaus žmogaus specifinės elgsenos kategorijos charakterizuojančios elgesio sutrikimą - agresija nukreipta į žmones ar gyvūnus, nuosavybės naikinimas, apgaulingumas, vogimas, taisyklių pažeidinėjimas.
• Ribiniai asmenybės sutrikimai (borderline): Nestabilūs santykiai, impulsyvumas, stiprios emocijos, baimė būti paliktiems, savęs žalojimas. Neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
• Narcisistiniai asmenybės sutrikimai: Grandiozinis savęs vertinimas, poreikis gauti pritarimą ir pagarbą, empatijos stoka. Mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme. Pagrindiniai jausmai, charakterizuojantys narcizinę asmenybę, yra vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, kuris nuolat verčia ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Savo pažeistą savivertę jie slepia nuo kitų naudodamiesi idealizavimu arba nuvertinimu.
• Histrioniniai asmenybės sutrikimai: Stiprus poreikis būti dėmesio centre, dramatizavimas, perdėtas emocijų reiškimas. Dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.

C Klasteris (Nerimastingi, Baimingi Sutrikimai)

Šiam klasteriui priskiriami sutrikimai, pasižymintys nerimastingu ar baimingu elgesiu.

• Vengiantys asmenybės sutrikimai: Nuolatinis baimės jausmas būti atstumtiems, vengimas socialinių situacijų, menka savivertė. Dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
• Priklausomi asmenybės sutrikimai: Nuolatinis poreikis būti globojamiems, baimė būti paliktiems, nesugebėjimas priimti sprendimų be kitų pagalbos. Yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą. Priklausoma asmenybė ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Ji negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti.
• Obsesiniai-kompulsiniai asmenybės sutrikimai: Polinkis į perfekcionizmą, perdėtas dėmesys detalėms, taisyklėms ir kontrolės poreikis. Turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo. Tokiai asmenybei yra būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas.

Asmenybės sutrikimų klasifikacija

Specifiniai asmenybės sutrikimai skirstomi į tris klasterius, kurie padeda suprasti kiekvienos sutrikimų grupės bendrus bruožus:

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

• A klasteris (ekscentriški, keisti sutrikimai):
  • Paranojiniai asmenybės sutrikimai
  • Šizoidiniai asmenybės sutrikimai
  • Šizotipiniai asmenybės sutrikimai
• B klasteris (draminiai, emocingi sutrikimai):
  • Antisocialiniai asmenybės sutrikimai
  • Ribiniai asmenybės sutrikimai
  • Narcisistinis asmenybės sutrikimas
  • Histrioninis asmenybės sutrikimas
• C klasteris (nerimastingi, baimingi sutrikimai):
  • Priklausomi asmenybės sutrikimai
  • Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas
  • Vengiantys asmenybės sutrikimai

Asmenybės sutrikimų diagnostika

Asmenybės sutrikimų diagnozavimas gali būti sudėtingas procesas, nes simptomai dažnai būna ilgalaikiai ir nuolat kartojasi. Diagnozę nustato psichiatras arba psichologas, atlikdamas išsamų klinikinį vertinimą, kuriame apima paciento istoriją, elgesio, mąstymo ir emocijų analizę. Įvertinimas turi būti grindžiamas kaip galima gausesniu informacijos šaltinių skaičiumi.

• Klinikinė apžiūra: Gydytojas vertina paciento elgesį, santykius su kitais, emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą.
• Psichologiniai testai: Gali būti naudojami specifiniams asmenybės bruožams ir sutrikimams nustatyti. Prieinami internetiniai asmenybės testai yra tinkama orientacinė priemonė jūsų profiliui nustatyti. Jie padės įvardyti, į ką esame emociškai ir protiškai linkę ir kokią įtaką tai daro mūsų elgesiui. Tačiau išsamią diagnozę atlieka tik ekspertas, dažniausiai klinikinis psichologas. Tai išsamus psichologinis tyrimas, apimantis interviu, anamnezę, klausimyną arba projekcinius metodus.
• Interviu su artimaisiais: Kai kuriais atvejais gydytojas gali kalbėtis su paciento artimaisiais, kad gautų platesnį vaizdą apie asmens elgesį ir santykius su kitais.
• Ilgalaikė stebėsena: Dėl ilgalaikio asmenybės sutrikimų pobūdžio gali prireikti stebėti pacientą ilgesnį laiką.

Asmenybės sutrikimų gydymas

Specifinių asmenybės sutrikimų gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai ilgalaikis, apimantis tiek psichoterapiją, tiek vaistų vartojimą, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo.

• Psichoterapija: Tai pagrindinė gydymo forma. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir dialektinė elgesio terapija (DBT) yra veiksmingiausios, ypač gydant ribinius asmenybės sutrikimus. Psichodinaminė terapija taip pat gali būti naudojama siekiant geriau suprasti gilumines problemos priežastis. Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
• Grupinė terapija: Gali būti naudinga socialinių įgūdžių tobulinimui ir santykių su kitais gerinimui.
• Vaistai: Specifiniams simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar antipsichoziniai vaistai. Kaip vaistai nuo elgesio sutrikimų vartojami nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai arba mažos antipsichotikų dozės. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, vaistais siekiama įveikti laikiną psichikos būklės pablogėjimą.

Dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai

Nors sunku tiksliai nustatyti, kurie asmenybės sutrikimų tipai yra labiausiai paplitę populiacijoje, atrodo, kad tai pirmiausia obsesiniai-kompulsiniai, paranoidiniai arba emociškai nestabilios asmenybės sutrikimai. Aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių asmenybės sutrikimų:

1. Narciziškas asmenybės sutrikimas: Pasižymi per dideliu savęs įvertinimu, poreikiu nuolatos gauti dėmesį ir pripažinimą, taip pat nesugebėjimu empatizuoti su kitais žmonėmis.
2. Ribinis asmenybės sutrikimas: Pasižymi stipriais emociniais svyravimais, impulsyvumu ir sunkumais palaikyti stabilius santykius.
3. Vengiantis asmenybės sutrikimas: Apima nuolatinį baimės jausmą dėl kritikos ar atmetimo, dėl ko žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai vengia socialinių situacijų arba atsitraukia nuo naujų patirčių.
4. Antisocialus asmenybės sutrikimas: Šis sutrikimas pasižymi nepagarba kitų žmonių teisėms, dažnai pasireiškiančia melu, manipuliavimu, apgavystėmis ir socialinių normų nepaisymu.
5. Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Pasižymi nuolatiniu įtarumu ir nepasitikėjimu kitais žmonėmis, tikintis, kad aplinkiniai nori pakenkti ar juos apgauti.
6. Histrioninis asmenybės sutrikimas: Pasireiškia nuolatiniu poreikiu būti dėmesio centre.
7. Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Yra psichikos būklė, pasižyminti keistais mąstymo modeliais, elgesiu ir asmenybės bruožais, kurie dažnai sukelia socialinį atsiskyrimą ir sunkumus užmegzti santykius su kitais.
8. Atsparus asmenybės sutrikimas: Tai gana retas sutrikimas, kai žmogus nuolat pasireiškia tendencija vengti atsakomybės ar sprendimų priėmimo.

Asmenybės sutrikimų paplitimas

Žmonės su asmenybės sutrikimais sudaro 10-15 proc. bendrosios populiacijos. Jie yra dažni medicinos įstaigų lankytojai, dėl smurto, traumų, narkotinių medžiagų vartojimo problemų, socialinių krizių, nutrūkusių santykių, save žalojančio elgesio, savižudybės rizikos, impulsyvios ir staigios smurtinės mirties. Jie taip pat priklauso padidintos rizikos grupei įsivelti į konfliktą su įstatymus prižiūrinčiomis institucijomis dėl agresyvaus, demonstratyvaus elgesio, save žalojančio elgesio, seksualinių išpuolių, prievartos ar smurto, narkotinių medžiagų vartojimo, nužudymų ar recidyvistinio elgesio.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

tags: #asmenybes #elgesys #netinkamasd