Grožis reikalauja aukų, tačiau kai tai peržengia ribas ir tampa obsesija, pasekmės gali būti tragiškos. Anoreksija ir bulimija - tai rimti valgymo sutrikimai, kuriems vis daugiau dėmesio skiria spauda ir televizija. Ligų atvejų daugėja, o padariniai gali būti itin liūdni: nuo 5 iki 18 procentų ligonių miršta, o 40 procentų atvejų liga tampa chroniška. Šiame straipsnyje aptarsime anoreksijos ir bulimijos priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.
Istorinis kontekstas
Anoreksija pirmą kartą minima dar viduramžių epochoje. Tyrinėjant viduramžių aukštuomenės gyvenimą, dokumentuose buvo rastas aprašymas apie 1245 metais gimusią Vengrijos princesę Margaritą. Jos tėvas norėjo, kad princesė taptų vienuole, tačiau vėliau pakeitė savo sprendimą ir pradėjo ieškoti jai vyro. Deja, vyras buvo renkamas kaip sosto įpėdinis, o į princesės Margaritos norus nebuvo atsižvelgiama. Margaritai nepatiko nė vienas kandidatas, todėl ji stengėsi atrodyti kuo bjauresnė, kad vyrai iš tolo jos bijotų. Ji ėmė pasninkauti ir dirbti iki išsekimo. Jos kūnas labai sumenko ir būdama 26 metų ji mirė.
Anoreksija: apibrėžimas ir požymiai
Anoreksija - tai valgymo sutrikimas, kuriam būdingas badavimas, normalaus svorio baimė bei per didelis fizinis krūvis. Tiesiogiai išvertus „anorexia“ - apetito nebuvimas. Tai neteisingas ligos apibūdinimas, nes dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis „nervosa“ rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijusi su centrine nervų sistema.
Sergant anoreksija mažėja svoris (dėl pernelyg stropaus dietų laikymosi). Daugeliu atveju taip atsitinka dėl merginų ar moterų, o kartais ir vaikinų bei vyrų noro sulieknėti, baimės nutukti. Anoreksikai, nepaisant jų svorio, mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę. Anoreksikai siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Jie džiaugiasi galėdami valdyt savo kūną, o svorio mažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio, jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties.
Anoreksijos diagnostiniai kriterijai:
- Kūno svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Kūno masė apskaičiuojama pagal kūno masės indekso (KMI) formulę. KMI yra svoris (kg), padalytas iš ūgio (m) kvadratu. 15 proc. mažiau normos atitinka KMI 17,5.
- Didelė baimė priaugti svorio, nutukti, neatsižvelgiant į dabartinį svorį.
- Sutrikęs kūno suvokimas (svorio, formos). Net išsekęs nuo bado žmogus jaučiasi nutukęs.
- Trečdaliui moterų išnyksta menstruacijos.
Bulimija: apibrėžimas ir požymiai
Bulimija - tai vilkiškas, liguistas, labai padidėjęs alkio jausmas. Pagrindiniai bulimijos požymiai yra dažni alkio priepuoliai, o po jų dažnai vemiama. Sergančios bulimija merginos kartais neatsilaiko potraukiui valgyti ir pradeda šlamšti viską, kas tik papuola. Priepuoliai dažniausiai kyla tokiais momentais, kai apima blogi jausmai, baimė būti atstumtai, liūdesys, vienišumas, nuobodulys.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Tuoj pat po priepuolio atsiranda baimė priaugti svorio. Todėl ligonės dažnai dirbtinai sukelia vėmimą, vartoja šlapimą varančius, vidurius laisvinančius, apetitą mažinančius vaistus, laikosi griežtos dietos. Po vėmimo jos labai pergyvena ir gėdijasi. Valgymas ir vėmimas pamažu tampa įprastu reiškiniu ir ilgainiui labai išsekina organizmą. Daugelis jų patiria nepilnavertiškumo kompleksą ir mano esančios nenormalios. Jos jaučiasi kaltos, bjaurisi ir nekenčia savo kūno. Tai dažnai, kaip ir sergant anoreksija, sukelia depresijas, taip pat padidėja dirglumas, atsiranda neramumas ar apatija, polinkis alkoholiui, vaistams, sutrinka miegas, sumažėja lytinis potraukis, atsiskiria nuo visuomenės.
Bulimijos diagnostiniai kriterijai:
- Nevaldomi valgymo priepuoliai. Vienu „prisėdimu“ bulimikas gali suvalgyti didžiulį maisto kiekį (iki 20000 ir daugiau kalorijų).
- Ligonis jaučia, kad negali kontroliuoti apetito.
- Po valgymo priepuolių dažnai stengiamasi sukelti vėmimą, kad maistas pasišalintų iš organizmo.
- Trečdalis ligonių, bijodamos nutukti, geria vidurius laisvinančius, skysčius šalinančius, apetitą slopinančius vaistus.
Anoreksijos ir bulimijos skirtumai ir panašumai
Atskirti anoreksiją nuo bulimijos dažnai būna sunku, nors abi ligos turi savo bruožų. Anoreksijai būdingas staigus svorio mažėjimas, o bulimijai - alkio priepuoliai. Nuo vienos ligos prie kitos pereinama pamažu, todėl sunku nustatyti, kur yra riba. Neretai sergantiems pasitaiko simptomų mišinys.
Epidemiologija
Anoreksija yra gana dažna liga. Dažniausiai serga moterys (1-2 proc.), daug rečiau vyrai (0,1 proc.). Dažniausiai suserga 12-18 metų merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, taip pat vaikai, kurie prisižiūri filmų, juos paveikia kiti vaikai ar suaugusieji. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu (šokėjai, modeliai, atletai ir kt.). 5-18 proc. ligų baigiasi mirtimi. Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga maždaug 40 proc. ligonių. 20-30 proc. pasveiksta savaime, t.y. svoris normalizuojasi, tačiau psichiniai ir socialiniai sutrikimai išlieka. Nuo septinto dešimtmečio ši liga diagnozuojama dažniau. Negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokios yra priežastys. Gal padaugėjo sergančių, o gal medikai skiria daugiau dėmesio šiai ligai.
Bulimijos rizikos grupei priklauso 1-3 proc. moterų ir 0,3 proc. vyrų. Teisingai gydant ligą pasveiksta 20-30 proc. ligonių, 30 proc. ligonių būklė pagerėja.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nėra duomenų, kad nervinė bulimija būtų paveldima. Iš kartos į kartą gali būti perduodamas tik tam tikras psichologinis tipas. Šia liga dažniausiai suserga itin jautrios moterys, turinčio polinkį pilnėti. Pirmasis „žingsnis“ į bulimiją - įvairios radikalios dietos, „išmušančios iš vėžių“ medžiagų apykaitą.
Taip pat skaitykite: Anoreksijos gydymo būdai
Bulimija gali susirgti, jei:
- Esi perfekcionistė (visose gyvenimo srityse sieki tobulumo);
- Esi linkusi į depresiją.
Kiti rizikos veiksniai:
- Šeimos istorija: Valgymo sutrikimai, depresija ar priklausomybės šeimoje gali padidinti riziką.
- Psichologinės problemos: Žema savivertė, nerimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
- Socialinis spaudimas: Kultūrinis lieknumo idealas, patyčios dėl svorio.
- Traumuojantys įvykiai: Seksualinė ar fizinė prievarta.
- Profesija: Darbas, kuriame svarbi išvaizda (modeliai, šokėjai, sportininkai).
- Paauglystė: Hormoniniai pokyčiai, tapatybės paieškos.
- Menstruacijų pradžia: Merginoms menstruacijų pradžia liudija apie perėjimą iš vaikystės į suaugusiojo amžių.
- Ketvirtos klasės baigimas: Ketinimas baigti mokyklą ar išeiti iš namų signalizuoja apie pokitį pereinant nuo priklausomybės prie nepriklausomybės. Tai du kritiniai įvikiai, kurių laikotarpiu dažniausiai susiformuoja valgymo sutrikimai, tačiau ir kiti svarbūs įvikiai gali įtakoti tokias problemas.
XX amžiuje pirmenybė vis labiau buvo teikiama lieknesnei moters figūrai, kai tuo metu realus vidutinis kūno svoris nuolat augo. Taip išryškėjo neatitikimas tarp kultūrinio idealo ir fizinės realybės. Šiais laikais lieknumo siekimas labiausiai būdingas moterims, o ypač paauglėms. Psichologai teigia, jog tai įtakoja jų savivertė ir sėkmė, kurios dažniausiai priklauso nuo moterų fizinės išvaizdos.
Vakarų visuomenėje grožio idealas jau nuo 1960-ųjų yra lieknas kūnas. Ir dabar ideali moteris turi būti graži, liekna, išpuoselėta, gera virėja, žmona, motina ir dar sugebėti daryti karjerą. Ypač nepalankiai vertinamas moterų antsvoris. Vyras su antsvoriu apibūdinamas kaip stotingas, o moteris - nutukusi. Reklamose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad tik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės, tokius joms keliamus reikalavimus mergaitės pradeda suvokti brendimo laikotarpiu, kai jų kūnas sparčiai keičiasi. Jeigu šeimoje ir visuomenėje mergaitė jaučiasi netvirtai, trūksta dėmesio ar ji pati per anksti siekia atsiskirti ir pradėti savarankišką gyvenimą, sutrinką asmenybės suvokimas. Tai sustiprina norą siekti idealo. Ligos rizika padidėja, jei paauglystėje badaujama eksperimentuojant.
Pasekmės
Dėl dažno vėmimo būna nudilęs dantų emalis. Be to, ligonės veidas neretai būna patinęs (panašiai kaip sergant kiaulyte). Ligonei sunku susikoncentruoti dėmesį. Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas, gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys.
Šlapimą varantys vaistai yra pavojingi sveikatai, nes vartojami ne pagal paskirtį, dažnai neteisingai manoma, kad jie sumažina kalorijų pasisavinimą. Jie tik padidina išskiriamų skysčių kiekį ir gali sukelti skysčių trūkumą, pavojingai sumažinti kraujospūdį. Tai gali pakenkti vidaus organams, pavyzdžiui, inkstams. Be to, piktnaudžiavimas šiais vaistais sukels hipokalemiją - kalio trūkumą kraujyje, o komplikacijos bus dar sunkesnės.
Sergančios merginos yra ne tik labai lieknos, bet jų svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Vidutiniškai jos netenka 45-50proc. svorio. Daug ligonių netenka apie 30 kg. Dėl kūno svorio sumažėjimo ir badavimo gali atsirasti fizinių sutrikimų. Dėl hormonų sutrikimų išnyksta mėnesinės. Jei sutrikimas atsiranda prieš brendimą, atsilieka vystymasis. Anoreksijos padariniai gali būti ir sulėtėjęs širdies ritmas, žemas kraujospūdis, nukritusi kūno temperatūra, išsausėjusi oda, susilpnėję raumenys, plaukų slinkimas ir audinių pabrinkimas, sutrikusi mineralinių medžiagų apykaita. Šie pakitimai visiškai išnyksta, kai ligonė pradeda normaliai maitintis.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga
Po vėmimo lieka tik apie trečdalis tų kalorijų, kurios buvo gautos valgymo metu. Juo daugiau valgymo - vėmimo ciklų praeina, tuo daugiau netenkama kalorijų. Vėmimas neleidžia pajausti sotumo jausmo, todėl po tam tikro laiko padaugėja ir padažnėja valgymo priepuolių. Jų pavojų dar labiau padidina griežta dieta ir apetitą slopinančių priemonių vartojimas. Ilgainiui sutrinka virškinimas: pučia vidurius, pykina, skauda papilvę, užkietėja viduriai. Kadangi vemiant į burną patenka skrandžio rūgščių, pradeda skaudėti dantis.
Nuo bulimijos dar niekas nemirė. Tačiau negydoma ji gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Gali sutrikti širdies raumens veikla, trūkti stemplė. Kartais išsivysto rimtos virškinamojo trakto ligos. Ypač pavojinga komplikacija - skrandžio turinio išsiliejimas į pilvo ertmę.
Gydymas
Svarbiausia yra suprasti, kad anoreksija sergančios merginos negalima versti ką nors daryti. Nors kartais būna išties sunku būti šalia ir nieko nedaryti, tačiau sergančioji turi pati panorėti priimti pagalbą. Niekada negalima bandyti padėti jai per prievartą ar kontroliuoti, nes tai tik sustiprina jos norą pačiai viską valdyti. Labai svarbu būti šalia, mylėti ir išklausyti. Supratingas išklausymas ir taip suteiktas saugumo jausmas bus tikrai veiksminga pagalba. Paprasčiausiai tereikia būti šalia, paskatinti ją išsipasakoti, kad jai nuslūgtų kaltės jausmas, nes dažnai ligonės jaučiasi vienišos ir niekam neišsipasakoja. Būtina žinoti, kad kai su kuo nors pirmą kartą kalbiesi, jis reaguoja su baime ir nepasitenkinimu, todėl galima greit susiginčyti. Tokiu atveju nereikia atsisakyti pokalbio temos. Reikia duoti ligonei suprasti, kad dėl jos esama šalia ir galima pasikalbėti, kada tik ji panorės. Gali būti, kad jos sveikata yra labai pažeista. Tokiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Kalbėti reikia atvirai. Taip pat reikia stengtis kuo daugiau sužinoti apie šią ligą iš literatūros, žmonių. Negalima ieškoti ligos priežasčių pačiam, nes nesi gydytojas ir jo nepakeisi. Patarimai turi būti dalykiški, reikia įgauti ligonės pasitikėjimą. Jeigu ji pažįsta gydytoją, kuriuo pasitiki, galima patarti kreiptis į jį. Su tomis pačiomis problemomis susidūrusių žmonių patarimai taip pat labai padeda. Juos būna lengviau realizuoti. Patartina, kad ir artimieji bendrautų su šiais žmonėmis. Tai jiems padės geriau suprasti situaciją.
Daugelis žmonių galvoja, kad sutrikusios mitybos problema tėra tik valgymas ir svoris. Mitybos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, smegenų naviko, virškinamojo trakto ar psichikos ligos. Gydytojas, nustatęs tikrąją priežastį, pasiūlys gydymo metodą. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Dabar yra sukaupta nemaža patirties gydant mitybos sutrikimus, todėl galima pasirinkti iš kelių metodų.
Kartais reikia būti labai atsargiam duodant pastabas ir pasakojant įvairius dalykus. Čia rasi sąrašą dalykų, kurių niekada negalima daryti, nes taip galima atstumti, įskaudinti bei padidinti ligonės kaltės jausmą. Ligonės tampa labai jautrios, todėl jas galima užgauti vienu neapgalvotu sakiniu ar užuomina. Žodžiai „svoris“, „apetitas“, „dietos“ jai sukelia nemalonius jausmus, venk apie tai įkyriai klausinėti. Reikia labai atsargiai vertinti jos išvaizdą, juk ji jai atrodo siaubinga. Galima sakyti „jei tu sakai, kad esi per stora, tai koks tavo nuomone esu aš?“. Bet ligonė mato nutukusią tik save, tai neturi nieko bendra su kitų žmonių išvaizdos įsivaizdavimu. Nesakyk jai, kad ji vėl priaugs svorio ir taps normali. Jai gali atrodyti, kad ji ir vėl nutuks.
Jeigu persivalgymo priepuoliai ištinka ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius, - tai jau rimta liga. Geriausia iš karto kreiptis į psichoterapeutą. Užsirašyk, ką ir kada valgai, būtinai pasižymėk, kaip tuo metu jautiesi. Sverkis ne dažniau kaip kartą per savaitę. Peržiūrėjusi kelių savaičių užrašus, pabandyk suprasti, kas sukelia persivalgymo priepuolius. Vėliau stenkis išvengti tokių situacijų arba sugalvok, kaip, be maisto, galėtum jas įveikti. Stenkis per daug neišalkti. Valgyk reguliariai, ne rečiau kaip tris kartus per dieną (dar geriau - penkis, bet po nedaug). Iš anksto numatyk, ką valgysi pusryčiams, pietums, vakarienei. Po ranka visada turėk nekaloringų užkandžių. Pagalvok, kuo galėtum užsiimti, kai galvoje ims suktis įkyrios mintys apie maistą. Nepiktnaudžiauk dietomis. Nedrausk sau jokių - net kaloringiausių - produktų. Pajutusi nenumaldomą norą valgyti, stenkis susilaikyti nors pusvalandį. Per tą laiką ramiai pagalvok, ką ketini valgyti, gali net suskaičiuoti kalorijas. Tada pasvarstyk, ar verta. Jeigu tą kartą pavyks ištverti, apdovanok save.
Esant didesniems sutrikimams tenka gultis į ligoninę. 3-5 dienas ligonei leidžiama valgyti tai, kas jai patinka. Vartojami apetitą skatinantys vaistai. Kasdien reikia pasisverti. Svoris lyginamas su sudarytu grafiku, kuriame yra nustatyta apatinė ir viršutinė riba. Šios ribos kasdien yra didesnės, todėl kasdien tenka suvalgyti 1500-3000 kalorijų turinčio maisto daugiau. Jei ir po 5 dienų svoris nepadidėja aukščiau apatinės ribos, ligonė maitinama kaloringu maistu per zondą. Teigiamų rezultatų duoda normalus fizinis krūvis, sportas (nepersistengti).
Sveikimo procesas
Sveikimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis paciento, šeimos ir specialistų bendradarbiavimo. Svarbu suprasti, kad tai nėra vien tik fizinis atsigavimas, bet ir psichologinis bei emocinis.
Kaip sergantysis turi maitintis?
Sergantysis turi maitintis reguliariai, subalansuotai ir pakankamai. Svarbu atkurti normalų valgymo ritmą ir išmokti priimti savo kūną.
KODĖL TAIP DAŽNAI ŠIOS RIMTOS LIGOS NEPASTEBI TĖVAI, MOKYTOJAI IR DRAUGAI?
Dėl to, kad sergantieji dažnai slepia savo problemą ir stengiasi atrodyti normaliai. Be to, visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra tik mergaičių problema.
AR VALGYMO SUTRIKIMAI PAVELDIMI?
Nėra tiesioginio paveldimumo, tačiau genetiniai veiksniai gali turėti įtakos rizikai susirgti.
tags: #anoreksija #ir #bulimija #referatas #speros