Įvadas
Drebulys, ypač rankų, gali būti varginantis ir trikdantis kasdienį gyvenimą. Nors priežastys gali būti įvairios, nuo streso ir nuovargio iki neurologinių ligų, tam tikrais atvejais reikalingas gydymas. Šiame straipsnyje aptarsime vaistų sukeltą drebulį, galimas priežastis, gydymo būdus, įskaitant antidepresantus, bei kitas priemones, padedančias suvaldyti šį sutrikimą.
Vaistų sukeltas tremoras
Vaistų sukeltas tremoras yra motorinis sutrikimas, dažnai veikiantis nervų sistemą. Jis susijęs su centrinės nervų sistemos, ypač smegenų ir jų struktūrų, tokių kaip baziniai ganglijai ir smegenėlės, disfunkcija. Šios sritys yra atsakingos už judesių koordinaciją ir kontrolę. Tai nevalingas drebulys, kuris atsiranda kaip šalutinis poveikis vartojant tam tikrus vaistus, dažniausiai antipsichozinius vaistus, antidepresantus, vaistus nuo epilepsijos ir kitus psichotropinius preparatus. Liga gali pasireikšti tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jaunimui, priklausomai nuo vartojamų medikamentų. Tremoras gali trukdyti kasdienėms veikloms, tokioms kaip valgymas, rašymas ar net vaikščiojimas.
Priežastys
Pagrindinės vaistų sukeltos tremoro priežastys yra vaistų, veikiančių centrinei nervų sistemai, vartojimas. Šie vaistai gali sukelti dopamino, neurotransmiterio, kuris svarbus judesių kontroliavimui, disbalansą. Be to, tam tikri vaistai gali paveikti raumenų tonusą ir sukelti nevalingus judesius.
Diagnostika ir gydymas
Vaistų sukeltam tremorui diagnozuoti gydytojai dažniausiai remiasi paciento medicinine istorija ir fiziniu tyrimu. Atliekami neurologiniai testai, siekiant įvertinti judesių koordinaciją ir raumenų tonusą. Taip pat gali būti rekomenduojami laboratoriniai tyrimai, kad būtų išvengta kitų galimų tremoro priežasčių, tokių kaip skydliaukės sutrikimai ar neurologinės ligos.
Gydymo metodai:
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
- Vaistų keitimas arba dozės mažinimas: Pirmiausia, gydytojas gali rekomenduoti sumažinti arba pakeisti vaistus, sukėlusius simptomus.
- Medikamentinis gydymas: Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti tremorą, pavyzdžiui, beta blokatoriai ar antikonvulsiniai vaistai.
- Fizinė terapija: Užsiėmimai, skirti raumenų stiprinimui ir koordinacijos gerinimui, taip pat gali būti naudingi.
Rankų drebėjimo priežastys
Kiekvienas esame pastebėję, kad vienu ar kitu gyvenimo momentu mums dreba rankos. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą nerimą ar stresą yra adrenalino išsiskyrimas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą. Nors šis drebulys paprastai būna laikinas, dėl lėtinio streso ar nerimo šie simptomai gali tapti nuolatiniais.
Fizinis ir emocinis nuovargis gali padidinti rankų tremorą. Svarbu gera miego higiena ir nuovargio valdymas. Per didelis kofeino vartojimas gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir sukelti rankų drebulį. Kai kuriems žmonėms net nedidelis kofeino kiekis gali sukelti rankų drebėjimą, todėl svarbu stebėti savo organizmą ir atitinkamai koreguoti kofeino kiekio vartojimą.
Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios sutrinka normali raumenų ir nervų sistemos veikla. Dehidratacijos sukeltas drebulys dažnai išnyksta užtikrinus tinkamą skysčių kiekį organizme. Yra pastebėta, kad dėl mažo cukraus kiekio kraujyje (sergant diabetu ir pan.), gali atsirasti rankų drebulys. Subalansuota ir reguliari mityba gali padėti išvengti tokių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Tam tikrų vaistų vartojimas, gali sukelti šalutinį poveikį - rankų drebėjimą. Tokiu atveju labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir apsvarstyti alternatyvias vaistų vartojimo galimybes. Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).
Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL)
Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Šią ligą lydi 4 pagrindiniai motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, bradikinezija ir akinezija (judesio lėtumas arba jo nebuvimas), rigidiškumas (galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas) ir tremoras (nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys). Pastarasis yra greičiausiai ir dažniausiai atpažįstamas simptomas. Drebulys yra pastebimas ramybės būsenoje ir dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir plinta į kitas ligai progresuojant. Šia liga dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau žmonių, kuriems liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, skaičius auga. Parkinsono liga serga daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės
Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai turintys ET jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose. Tremoras paprastai labiausiai pastebimas ištiesus rankas ar atliekant smulkius plaštakų judesius, tokius kaip puodelio, šaukšto laikymas ar rašymas, o dažniausiai nurimsta rankas/plaštakas visiškai atpalaidavus pvz. jas padėjus ant kelių.
Esencialinio tremoro atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau paveldimumas yra pastebimas pusei sergančiųjų šia liga. Apie 56% sergančiųjų yra vyrai. Susirgimas ET auga su amžiumi ir daugiau nei 4% populiacijos suserga šia liga apie 40-ius gyvenimo metus. 6-9% žmonių, sergančių ET yra tarp 50-80 metų, bet šie skaičiai toliau didėja, nors pasitaiko vis daugiau atvejų, kai ET suserga paaugliai ar vaikai.
Problematika
Rankų tremoras trukdo: ruošti maistą (pjaustyti, kilnoti talpas su skysčiais), valgyti/gerti (pasmeigti maistą ant šakutės, atsigerti iš stiklinės ar butelio), asmens higienos priežiūrai (nusiskusti, pasidažyti, įsidėti/išsiimti kontaktinius lęšius, pasidaryti manikiūrą/pedikiūrą), naudotis technologijomis (sunku atsiliepti telefonu ar surasti reikalingos informacijos išmaniuose telefonuose), aiškiai ir įskaitomai rašyti ir pan.
Pacientai sergantys šiomis ligomis susiduria ne tik su sunkumais atliekant kasdienines veiklas, tačiau dažnai šias diagnozes lydi ir psichologinės problemos. Rankų tremoras atkreipia aplinkinių dėmesį, dėl to kylanti įtampa ir stresas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, todėl skatina socialinę atskirtį, o tai dar labiau padidina rankų tremorą.
Gydymo būdai
- Vaistai: Esencialiniam tremorui gydyti pirmiausia yra pasirenkami vaistai, tačiau jų nauda yra ribota. Vaistų teigiamas poveikis yra mažesnis nei 43%, o šalutinis poveikis yra dažnas (iki 75%), todėl šį gydymo būdą tenka nuolatos stebėti. Gydymas vaistais ypač neveiksmingas pacientams, kuriems pasireiškia didelis drebulys (> 6/10).
- Chirurginės intervencijos: Kai vaistai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros pvz. gilioji smegenų stimuliacija (angl. Deep Brain Stimulation DBS), kurios metu į tam tikras smegenų sritis implantuojami elektrodai, kad būtų reguliuojami nenormalūs nerviniai signalai ir sumažintas drebulys. Tačiau tai yra intervencinis gydymo būdas, kuris gali turėti negrįžtamų pasekmių ir neretai, bėgant laikui ir stiprėjant tremorui, tampa ne be toks veiksmingas ir galiausiai vis tiek prireikia pagalbinių priemonių, suvaldyti rankų drebėjimą.
- Pagalbinės priemonės: Yra sukurta daugybė adaptuotų įrankių skirtų palengvinti sergančiųjų gyvenimą: specialūs puodeliai, indai, įrankiai, rašikliai, pirštinės ir pan. Tačiau jų naudojimas viešose vietose tik pritraukia aplinkinių dėmesį, o įsigyti visas siūlomas priemones, kurios ne visada ir padeda, yra brangu.
- Virpesių terapija: Siekiant padėti Esencialinio tremoro ar Parkinsono liga sergantiesiems pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, Lietuvių mokslininkai, iš įmonės VILIMED, sukūrė pažangų medicininį rankų drebėjimą mažinantį prietaisą - VILIM ball. Tai nešiojamas, lengvas, neinvazinis virpesių fizioterapijos įrenginys, skirtas naudoti namuose ar kitoje aplinkoje.
VILIM ball naudojimas
VILIM ball naudoti yra labai paprasta. Prietaisą reikia laikyti delne, jį įjungus pradedama mechaninių virpesių terapija, kuri trunka 10 minučių. Rekomenduojama ją atlikti 3 kartus per dieną, kas 4 valandas, prieš procesą ar veiklą, kurios metu aktualus mažesnis rankų drebėjimas pvz. valgymas, rašymas ir pan.
Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti
Po terapijos pacientai jaučia sumažėjusį arba visai išnykusį rankų drebulį. Šis liekamasis poveikis gali trukti iki 4 valandų (vidutiniškai apie 1,5 val.). Norėdami įsivertinti rankų drebėjimo priežastį, ar sekti VILIM ball terapijos efektyvumą, galite į telefoną atsisiųsti nemokamą mobiliąją programėlę „STEADY HANDS“ iš Google Play arba App Store .
Antidepresantai: Mirzaten ir Adescilan
Šiame skyriuje aptariami du antidepresantai - Mirzaten ir Adescilan - atskirai, pateikiant informaciją apie jų vartojimą, įspėjimus, atsargumo priemones ir galimą šalutinį poveikį.
Mirzaten (Mirtazapinas)
Mirzaten priklauso vaistų, vadinamų antidepresantais, grupei ir yra naudojamas depresijai gydyti.
Kaip vartoti Mirzaten
Įprasta pradinė dozė yra 15 mg ar 30 mg per parą. Gydytojas gali patarti po kelių dienų dozę padidinti iki Jums geriausiai tinkančios dozės (nuo 15 mg iki 45 mg per parą). Paprastai įvairaus amžiaus pacientams skiriama ta pati dozė, tačiau, jeigu esate senyvas žmogus arba sergate inkstų ar kepenų liga, gydytojas dozę gali keisti. Tabletes reikia gerti kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Geriausiai visą paros dozę išgerti per vieną kartą vakare prieš miegą. Visgi gydytojui nurodžius, paros dozę galima padalyti į dvi dalis ir vieną Mirzaten paros dozės išgerti ryte, kitą - vakare, prieš miegą.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti Mirzaten, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, ypač jei sergate arba sirgote bet kuria iš išvardytų ligų:
- Priepuoliai (epilepsija)
- Kepenų liga, įskaitant geltą
- Inkstų liga
- Širdies liga arba kraujospūdžio sumažėjimas
- Šizofrenija
- Maniakinė depresija
- Diabetas
- Akių liga, pavyzdžiui, glaukoma
- Šlapinimosi sutrikimai dėl išvešėjusios priešinės liaukos
Jeigu atsiranda užkrečiamosios ligos požymių, pavyzdžiui, nepaaiškinimas karščiavimas, gerklės skausmas, burnos išopėjimas, nutraukite Mirzaten vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad ištirtų kraują. Retais atvejais šie sutrikimai gali rodyti kraujo ląstelių gamybos kaulų čiulpuose sutrikimą. Būkite atsargūs, jei esate senyvas žmogus, nes galite būti jautresni nepageidaujamam antidepresantų poveikiui.
Mirzaten vartoti negalima kartu su monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais. Taip pat negalima gerti Mirzaten dvi savaites po MAO inhibitorių vartojimo nutraukimo. Baigus gydymą Mirzaten, MAO inhibitorių negalima gerti dar dvi savaites. MAO inhibitoriai yra moklobemidas, tranilciprominas (abu yra antidepresantai) ir selegilinas (gydoma Parkinsono liga).
Galimas šalutinis poveikis
Mirzaten, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Kai kuris šalutinis poveikis pasireiškia dažniau nei kitas šalutinis poveikis.
Labai dažni:
- Apetito ir svorio padidėjimas
- Išglebimas arba mieguistumas
- Galvos skausmas
- Burnos džiūvimas
Dažni:
- Letargija
- Galvos svaigimas
- Virpėjimas arba drebulys
- Pykinimas
- Viduriavimas
- Vėmimas
- Išbėrimas arba odos pažaida (egzantema)
- Sąnarių skausmas (artraligija) ar raumenų skausmas (mialgija)
- Nugaros skausmas
- Apsvaigimo pojūtis arba alpimas staigiai atsistojus (ortostatinė hipotenzija)
- Patinimas (dažniausiai kulkšnių ar pėdų) dėl skysčių susikaupimo organizme (edema)
- Nuovargis
- Ryškūs sapnai
- Sumišimas
- Nerimo jutimas
- Miego sutrikimai
Nedažni:
- Pakili nuotaika arba pakilios emocijos (manija)
- Nenormalūs odos jutimai, pavyzdžiui, deginimo, dilginimo, adatėlių badymo ar dilgčiojimo pojūtis (parestezija)
- Neramių kojų sindromas
- Apalpimas (sinkopė)
- Burnos aptirpimo pojūtis (burnos hipestezija)
- Kraujospūdžio sumažėjimas
- Košmarai
- Susijaudinimo jutimas
- Haliucinacijos
- Poreikis judėti
Reti:
- Geltona akių ir odos spalva. Tai gali rodyti kepenų funkcijos sutrikimą (gelta).
Adescilan (Escitalopramas)
Adescilan sudėtyje yra escitalopramo ir jis vartojamas depresijos (didžiosios depresijos epizodų) ir nerimo sutrikimų (panikos sutrikimas su agorafobija arba be jos, pasireiškiantis baimės pojūčiu esant tam tikrose vietose, kuriose gali būti nesuteikta pagalba, socialinio nerimo sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas) gydymui.
Kaip vartoti Adescilan
Įprasta rekomenduojama Adescilan dozė yra 10 mg per parą. Jūsų gydytojas dozę gali padidinti ne daugiau kaip iki 20 mg per parą. Pradinė Adescilan dozė yra 5 mg/parą pirmą savaitę, po to galima didinti iki 10 mg/parą. Jūsų gydytojas dozę gali padidinti ne daugiau kaip iki 20 mg per parą.
Dažniausia rekomenduojama Adescilan dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Jūsų gydytojas dozę gali sumažinti iki 5 mg/parą arba padidinti ne daugiau kaip iki 20 mg per parą, atsižvelgiant į Jūsų organizmo atsaką vaistui. Tabletes galite vartoti su maistu ar be jo. Nurykite tabletę užsigerdami nedideliu vandens kiekiu. Nekramtykite tablečių, nes jos yra kartaus skonio. Jei reikia, tabletės gali būti dalijamos į dalis.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasakykite gydytojui, jei:
- Pirmą kartą atsirado traukulių arba jau yra diagnozuota epilepsija ir traukulių priepuoliai padažnėjo. Būtina nutraukti Adescilan vartojimą.
- Sutrikusi jūsų kepenų arba inkstų funkcija. Jūsų gydytojui gali reikėti koreguoti jums tinkamą vaisto dozę.
- Sergate cukriniu diabetu; Adescilan vartojimas gali pakeisti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę. Gali reikėti patikslinti insulino ir (arba) geriamųjų vaistų nuo cukrinio diabeto dozę.
- Jūsų kraujyje yra sumažėjęs natrio kiekis.
- Jums greitai atsiranda kraujosruvų arba dėmių.
- Jums buvo taikoma elektros traukulių terapija.
- Sergate arba sirgote širdies ligomis arba neseniai patyrėtė miokardo infarktą.
- Ramybėje esti žemas širdies ritmas ir (arba) manote, kad gali būti druskų netekimas dėl ilgai trukusio stipraus viduriavimo ir vėmimo arba šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų (diuretikų) vartojimo.
- Jaučiate esant greitą ar nereguliarų širdies ritmą, apalpimą, kolapsą arba svaigulį atsistojus iš sėdimos padėties; tai gali rodyti esant pakitusį širdies ritmą.
- Jums yra šiuo metu arba praeityje buvo akių sutrikimų, pavyzdžiui glaukoma (padidėjęs akispūdis).
Adescilan NEGALIMA VARTOTI, jeigu vartojate vaistus dėl širdies ritmo sutrikimų arba vaistus, kurie gali veikti širdies ritmą.
Galimas šalutinis poveikis
Apie galimą šalutinį poveikį būtina pasitarti su gydytoju.
Kitos priemonės, padedančios suvaldyti rankų drebulį
Labai svarbu rūpintis savo sveikata ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu, todėl jei pastebėjote, jog padažnėjo jūsų rankų drebulys, kreipkitės į savo gydytoją, kad jis nustatytų tikslią ligos diagnozę bei supažindintų su priemonėmis mažinančiomis rankų drebėjimą ir padedančiomis pagerinti Jūsų gyvenimo kokybę.
tags: #antidepresantai #skirti #kuno #drebuliui #mazinti