Ar Asmenybės Tipai Keičiasi Per Gyvenimą: Tyrimai ir Įžvalgos

Įvadas

Asmenybė - tai sudėtingas ir dinamiškas konstruktas, apibrėžiantis žmogaus elgesio, jausmų ir minčių modelius. Nors egzistuoja įvairių asmenybės klasifikacijų, vienas populiariausių modelių yra Didysis Penketas, apimantis atvirumą, sąžiningumą, ekstravertiškumą, sukalbamumą ir neurotiškumą. Šiame straipsnyje gilinamės į asmenybės tipų kaitos per gyvenimą tyrimus, aptariame įvairius asmenybės sutrikimus, jų pasireiškimą ir įtaką elgesiui, bei nagrinėjame, kaip skirtingi asmenybės tipai reaguoja į socialinius sukrėtimus. Taip pat, remiantis psichoanalizės teorija, aptarsime asmenybės struktūrą ir jos dinamiką.

Asmenybės Struktūra Pagal Psichoanalizę

Sigmund Freud (1856-1939), psichoanalizės teorijos kūrėjas, teigė, kad asmenybė susideda iš trijų pagrindinių sistemų: Id (tai), Ego (aš) ir Superego (aukščiau nei aš). Kiekviena iš šių sistemų turi savo funkcijas, savybes, veikimo principus ir dinamiką.

  • Id (tai): Tai psichikos dalis, paveldima gimstant ir veikianti pagal malonumo principą. Id siekia tuoj pat iškrauti įtampą ir sugrąžinti pastovų energijos lygį, naudodamas refleksyvius veiksmus ir pirminius procesus.
  • Ego (aš): Tai asmenybės sistema, bandanti patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal realybės principą, atidedamas įtampos atpalaidavimas, kol bus atrastas tinkamas objektas poreikiui patenkinti. Ego reguliuoja visus žmogaus veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendžia, koks instinktas ir kaip bus patenkintas.
  • Superego (aukščiau nei aš): Tai vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema, atstovaujanti tradicines vertybes ir visuomenės idealus. Superego yra asmenybės moralioji dalis, siekianti tobulumo, o ne realių tikslų. Superego priešinasi tiek id, tiek ego, vertindamas pasaulį pagal save.

Šios trys sistemos nėra atskiros dalys, o veikiau procesų tipai, veikiantys pagal skirtingus dėsnius. Normaliomis aplinkybėmis šių procesų tėkmė nekonfliktuoja, o yra suderinta ir vadovaujama ego principų.

Psichinė Energija ir Instinktai

Z. Froidas laikė žmogaus organizmą sudėtinga energetine sistema, kuri semiasi energijos iš suvartoto maisto ir eikvoja ją įvairiems tikslams. Jis manė, kad mąstymui atlikti reikalinga tam tikra psichinės energijos forma. Instinktai yra vidinių somatinių sujaudinimo šaltinių psichologinė išraiška, kuri yra sąlygota biologinės prigimties. Instinktai turi keturis charakteringus bruožus: šaltinį, tikslą, objektą ir varomąją jėgą. Instinkto tikslas - kūno sujaudinimo pašalinimas, o objektas yra tai, kas padeda pašalinti poreikį.

Froidas išskyrė gyvenimo ir mirties instinktus. Gyvenimo instinktai tarnauja individo išlikimui ir rūšies atsinaujinimui, o mirties instinktai pasireiškia destruktyviais motyvais. Agresija yra savidestrukcija, nukreipta į išorę link pakeičiamų objektų.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Nerimas

Nerimas užima svarbią vietą Froido teorijoje, aiškinančioje žmogaus psichikoje esančių jėgų sąveiką. Froidas skiria tris nerimo rūšis: realų nerimą (paprasta baimė), neurotinį nerimą ir moralinį nerimą (kaltė). Pagrindinė nerimo rūšis yra realus nerimas, kylantis dėl realių išorinio pasaulio pavojų. Neurotinis nerimas yra baimė, kad instinktai prasiverš pro žmogaus sąmoningą kontrolę, o moralinis nerimas yra sąžinės baimė.

Asmenybės Sutrikimai

Asmenybės sutrikimai yra gilūs paties žmogaus gebėjimo būti pilnaverčiu Aš pažeidimai ir pažeistas gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Jie pasižymi kraštutinai išryškėjusiais, viską užgožusiais mąstymo būdais, virtusiais itin stipriais charakterio bruožais.

Pagrindiniai bendri asmenybės sutrikimo požymiai:

  • Žmogaus mąstymas yra persikreipęs.
  • Tas persikreipimas reguliuoja žmogaus gyvenimą visose srityse.
  • Tai tęsiasi visą laiką, be jokių pastebimų pokyčių.
  • Visa tai nėra dėl kokių nors paaiškinamų priežasčių.

Visi asmenybės sutrikimai skirstomi į kelias grupes, tačiau šis skirstymas yra labai sąlyginis.

A Klasteris: Ekscentriški Sutrikimai

Šiai grupei priskiriami paranoidinis, šizoidinis ir šizotipinis asmenybės sutrikimai.

  • Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Žmogus būna nesuvokiamai uždaras ir nebendraujantis, tarsi jo nėra. Jis vengia bendravimo ir elgiasi taip, lyg kitų žmonių nei nebūtų. Darbe tokie žmonės dažniausiai būna labai geri ir patikimi, jei tik priimi tai, kad jie nebendrauja.
  • Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Žmogus įtariai ir nepasitikinčiai vertina kitų ketinimus, interpretuodamas juos kaip piktybiškus. Jie visur mato puolimą prieš juos, tad jokie bandymai kažką pataisyti nepadės.
  • Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Žmogus turi keistų įsitikinimų, neįprastų patirčių, ekscentrišką elgesį ir sunkumų užmezgant artimus santykius.

B Klasteris: Dramatiški, Emocingi Sutrikimai

Šiai grupei priskiriami asocialus, ribinis, histrioninis ir narcizistinis asmenybės sutrikimai.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

  • Asocialus asmenybės sutrikimas (sociopatija): Žmogus nepaiso kitų žmonių teisių ir jausmų, yra impulsyvus, neatsakingas ir linkęs į nusikalstamą elgesį.
  • Ribinis asmenybės sutrikimas: Žmogus patiria didelius nuotaikų svyravimus, nestabilius santykius, baimę būti apleistam ir impulsyvų elgesį.
  • Histrioninis asmenybės sutrikimas: Žmogus siekia būti dėmesio centre, yra perdėtai emocingas ir linkęs į dramatišką elgesį.
  • Narcizistinis asmenybės sutrikimas: Žmogus jaučiasi pranašesnis už kitus, reikalauja nuolatinio dėmesio ir susižavėjimo, jam trūksta empatijos.

C Klasteris: Nerimastingi, Baimingi Sutrikimai

Šiai grupei priskiriami vengiantis, priklausomas ir obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimai.

  • Vengiantis asmenybės sutrikimas: Žmogus vengia socialinių situacijų dėl baimės būti kritikuojamam ar atstumtam.
  • Priklausomas asmenybės sutrikimas: Žmogus jaučiasi bejėgis ir jam reikia, kad kiti juo rūpintųsi.
  • Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas: Žmogus yra perdėtai tvarkingas, perfekcionistas ir kontroliuojantis.

"Tamsiosios Ketveriukės" Bruožai ir Reakcija į Krizes

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja tam tikri esminiai "tamsių" asmenybės bruožų turinčių žmonių reakcijos į COVID-19 skirtumai. Šios tamsiosios charakterio savybės apima narcisizmą, psichopatiją, sadizmą ir makiavelizmą ir dažnai yra siejamos su neigiamomis socialinėmis pasekmėmis.

Tyrimas nustatė, kad narcisistinėmis ir makiaveliškomis savybėmis pasižymintiems žmonėms yra emociškai sunku susidoroti su socialinėmis permainomis, kurias atnešė pandemija. Tačiau tie, kurie save įvardijo kaip turinčius sadistinių savybių, į COVID-19 reagavo itin teigiamai. Narcisistinėmis ir psichopatinėmis savybėmis pasižymintys žmonės paprastai rečiau užsiima reguliariais valymo darbais. Makiaveliškais bruožais pasižymintys asmenys labiau baiminosi užsikrėsti COVID-19, o štai turintys narcisistinių savybių teigė įsitraukę į veiklas, kuriomis siekta pagelbėti pandemijos paveiktiems žmonėms.

Mokslininkai spėja, kad tai, kaip "tamsiosios ketveriukės" bruožų turintys asmenys reaguoja į krizes, gali būti kažkokiu būdu susiję su tuo, kiek socialinis stabilumas yra svarbus kiekvienam iš šios ketveriukės asmenybės tipų.

Asmenybės Pokyčiai Per Gyvenimą

Nors temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis - fiziologinėmis ypatybėmis, asmenybė gali keistis per gyvenimą. Vaikui augant ir bręstant, bręsta ir jo temperamentas, nes ne visos temperamento ypatybės jau yra susiformavusios žmogui gimus. Auklėjimo sąlygos, socialinė aplinka ir patirtys gali daryti įtaką asmenybės formavimuisi ir raidai.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Svarbu atsižvelgti į individualius skirtumus ir suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Nėra "gerų" ar "blogų" asmenybės tipų, o kiekvienas tipas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Asmenybės Tipai ir Profesijos Pasirinkimas

Renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į savo asmenybės tipą, interesus, sugebėjimus ir vertybes. Psichologas Johnas L. Hollandas išskyrė šešis pagrindinius asmenybės tipus:

  • Realistai: Mieliau dirba su daiktais, įrankiais, gyvuliais, negu su informacija ar žmonėmis.
  • Tyrinėtojai: Noriau naudojasi protu ir abstrakčiu mąstymu, tikslingai ieško informacijos, nuosekliai renka faktus, juos analizuoja, negu dirba su žmonėmis ir daiktais.
  • Menininkai: Labai kūrybingi žmonės, išsiskiriantys originalumu, saviraiška ir intuicija.
  • Bendrautojai: Mieliau dirbantys su žmonėmis, negu su daiktais ar informacija.
  • Iniciatoriai: Norintys ir mielai vadovaujantys žmonės, kurie, siekdami tam tikrų organizacijų, politinių, finansinių tikslų, sugeba įtikinti kitus.
  • Vykdytojai: Noriau dirbantys su informacija, negu su žmonėmis ar daiktais.

Daugeliui žmonių būdingos bent trijų minėtų asmenybės tipų kombinacijos.

Abiturientų Rūpesčiai ir Tėvų Pagalba

Abiturientams profesijos pasirinkimas ir egzaminų stresas gali sukelti didelių iššūkių. Artėjant egzaminams abituriento nuotaika dažniausiai blogėja: mažėja optimizmas, mokiniai jaučia didelę baimę, nerimauja, kad nepateisins tėvų lūkesčių.

Tėvai gali padėti abiturientui susitvarkyti su šiais sunkumais, būdami empatiški, palaikantys ir pasitikintys. Svarbu leisti jaunuoliui jausti savo jausmus, nukreipti dėmesį į kitą veiklą, nuraminti ir per daug nesigailėti. Taip pat svarbu įveikti savo pačių baimę ir bandymą pakelti savo vertę vaiko pasiekimų dėka.

Temperamentas ir Jo Įtaka

Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis - fiziologinėmis ypatybėmis. Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius temperamentų tipus: sangvinikas, cholerikas, flegmatikas ir melancholikas. Kiekvienas temperamentas pasižymi tam tikromis savybėmis, tokiomis kaip sensityvumas, reaktyvumas, aktyvumas, reakcijos tempas, plastiškumas ir ekstravertiškumas.

Temperamentas gali daryti įtaką žmogaus elgesiui, jausmams ir reakcijoms, tačiau jo pakeisti neįmanoma. Svarbu adaptuotis prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų.

tags: #ar #asmenybes #tipai #keiciasi #per #gyvenima