Depresija ir galvos svaigimas - tai du skirtingi, tačiau kartais susiję reiškiniai, galintys reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ir galvos svaigimo ryšį, jų simptomus, galimas priežastis bei gydymo būdus.
Depresija ir širdies ir kraujagyslių ligos
Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientai, sergantys išemine širdies liga ar turintys padidintą kraujospūdį, dažnai jaučia nerimą ir depresiją. Tai gali lemti sumažėjusią motyvaciją, blogesnį režimo laikymąsi ir prastesnę prognozę. Depresija ir nerimas yra dažnai pasitaikantys sutrikimai tarp asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Maždaug 30 proc. pacientų, hospitalizuotų dėl ūminio miokardo infarkto, nustatomi depresijos simptomai, o 15-20 proc. serga sunkia depresija. Moterys, sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis, patiria didesnį psichologinį stresą nei vyrai.
Depresijos požymiai ir simptomai
Depresija - tai sutrikimas, pasireiškiantis nuotaikos pablogėjimu ir gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimu. Žmogus, sergantis depresija, susiduria su motyvacijos stoka, kaltės jausmu ir sunkumais priimant kasdienius sprendimus. Pastebimai sumažėja energija, o gyvenimas ir įprastos veiklos netenka prasmės. Dažnai vargina savikritika, sumažėja apetitas, kyla beviltiškumo jausmas, dirglumas bei kiti fiziniai nusiskundimai. Gana dažnai gali apimti net ir mintys apie mirtį.
Norėdami geriau suprasti, ar tai, ką išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija, perskaitykite šiuos depresijos požymius:
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgtumas, nelaimingumas ir sunkumas suprasti priežastį.
- Anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Socialinė anhedonija pasireiškia nesidomėjimu bendravimu arba negalėjimu patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
- Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas.
- Nuolatiniai prisiminimai apie patirtas nesėkmes, sunkias ir nejaukias patirtis, nevykusius pokalbius ir pasimatymus.
- Savivertės sumažėjimas, bevertiškumo jausmas.
- Dažnas verksmas, net dėl menkiausių dalykų.
- Kaltės jausmas, įsitikinimas, kad viskas, kas nutinka blogo, yra tik dėl Jūsų.
- Nerimas ir nuolatinis susirūpinimas, bloga nuojauta.
- Emocijų kaita, pyktis, ašaros.
- Sunkumai susikaupti, pamirštami paprasti dalykai.
- Mintys apie mirtį, savižudybę ar noras užmigti ir nebeatsibusti.
- Energijos trūkumas, nuolatinis nuovargis.
- Apetito pokyčiai, svorio svyravimai.
- Seksualinio potraukio sumažėjimas arba išnykimas.
- Miego sutrikimai, nemiga arba perdėtas mieguistumas.
- Sunkumai atlikti įprastus įsipareigojimus.
- Sunkumai bendrauti su kitais, dirglumas.
Nerimas ir jo simptomai
Nerimas yra labai paplitusi emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus, ištiktas streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Nerimo simptomai gali būti psichologiniai arba somatiniai. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), kuris pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių.
Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja.
Galvos svaigimas ir jo priežastys
Netikėtai ir trumpam apsvaigusi galva, ilgesni svaigimo epizodai, lydimi pykinimo ar net vėmimo - vis dažniau pasitaikanti problema, dėl kurios kenčia įvairaus amžiaus žmonės. Didelės apimties tyrimuose nustatyta, kad galvos svaigulys vargina 15-20 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai svaigimas lydi vyresnio amžiaus ligonius, vartojančius daug vaistų, moteris, sergančias migrena, depresija, nerimu.
Galvos svaigimą galima suskirstyti pagal epizodų trukmę, kurią lemia skirtingos priežastys. Vidutinės trukmės galvos svaigimą, trunkantį nuo kelių minučių iki kelių valandų, labai dažnai sukelia vestibulinė migrena ar psichogeninės priežastys. Jei galvos svaigimas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, labiausia tikėtina, kad jį sukėlė vestibulinis neuronitas, rečiau - kamieno ar smegenėlių insultas, išsėtinė sklerozė. Galiausiai, nuolatinis galvos svaigimas gali būti psichogeninės kilmės, sukeltas vaistų ar abipusės vestibulopatijos.
Depresijos ir galvos svaigimo ryšys
Nerimas gali sukelti ir somatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar svaigimas, pasunkėjęs mąstymas, burnos sausumas, „gumulas“ gerklėje, smaugimo jausmas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, mirties dėl uždusimo baimė, krūtinės skausmas, širdies plakimas ir pan.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Gydytojai pastebi, kad dažniausiai galvos svaigimas lydi vyresnio amžiaus ligonius, vartojančius daug vaistų, moteris, sergančias migrena, depresija, nerimu. Tai rodo, kad psichologinė būklė gali turėti įtakos galvos svaigimo atsiradimui ir intensyvumui.
Gydymo būdai
Efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų gydymas siejamas su paciento gyvenimo būdo pasikeitimais ir reguliariu vaistų vartojimu. Mintys, jog su diagnozuota liga gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą, kartais lemia motyvacijos trūkumą ar net sukelia depresiją. Paciento psichologinė būsena daro didelę įtaką bendram ligos gydymo procesui, todėl ja rūpintis yra būtina.
Depresijos gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: antidepresantai.
Su galvos svaigimu susiduriantiems žmonėms patariama pirmiausiai pasirūpinti gera bendra organizmo sveikata - daugiau judėti ir atlikti gydytojo rekomenduotus vestibulinius pratimus, padedančius normalizuoti pusiausvyrą. Sudėtingesniais atvejais, kai žmogus neišlaiko pusiausvyros, jis turėtų vaikščioti su vaikštyne arba lazdele. Taip pat svarbu stengtis lėtai keisti kūno poziciją iš gulimos padėties, kad neištiktų ortrostatinis svaigimas.
Pagalba ir parama
Jei jaučiatės prislėgtas, nerimastingas ar patiriate galvos svaigimą, svarbu kreiptis į specialistus. Medicinos specialistai pastebi, jog pastaruoju metu viešai dalintis savo patirtimi yra linkę ir jau ilgametę ligos patirtį turintys pacientai. Ligos naujokams tai yra puikus būdas pasisemti patirties bei įgauti vidinės ramybės, kuri, be jokio abejonės, yra viena iš pagrindinių priežasčių, suteikiančių gydymo procesui papildomo efektyvumo. Socialiniuose tinkluose bei bendroje interneto erdvėje besikuriančios pacientų bendruomenės taip pat yra linkusios dalintis ne tik patirtimis, tačiau ir patarimais.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
tags: #ar #nuo #depresijos #svaigsta #galva