Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės bruožų teoriją, gilinantis į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip - penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.
Įvadas į asmenybės psichologiją
Žmonijos istorijoje yra buvę daugybė bandymų apibūdinti asmenybę, kurti įvairias asmenybės teorijas ir modelius. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožu teorija ir leksine hipoteze.
Kas yra asmenybė?
Dažnai gyvenime iškyla klausimas: kas yra žmogus. Niekas nebandys ginčytis, jeigu pasakysime, kad žmogus yra vienas iš sudėtingiausių sistemų, kurios egzistuoja pasaulyje. Asmuo yra žmogiškosios būtybės pagrindas, o asmenybė tėra vienoks ar kitoks šio pagrindo apsireiškimas. Kiekvienas žmogus kitoks, jo asmenybė vienintelė ir nepakartojama. Tam, kad žmogus pažintų ir suprastų save, jis turi žinoti, kaip vyksta asmenybės procesas. Kiekvieno žmogaus savitumą sudaro įgimti bruožai, taip pat, kuriuos suformavo aplinka, ir tie, kuriuos išsiugdė jis pats.
Asmenybės bruožų akcentavimas
Asmenybės bruožų akcentavimas nėra liga tradicine prasme, tačiau tai gali būti suvokiama kaip tam tikras asmenybės bruožų stiprinimas, kuris gali turėti įtakos žmogaus elgsenai ir psichologinei būklei. Ši būklė dažniausiai nesusijusi su konkrečių anatominių sistemų ar organų pažeidimais, tačiau gali paveikti psichinę ir emocinę žmogaus būseną, kas gali pasireikšti per nervų sistemą.
Asmenybės bruožų akcentavimas yra psichologinė būklė, kai tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas ar sąžiningumas, tampa ryškesni ir gali turėti įtakos asmens elgsenai bei tarpasmeniniams santykiams. Ši būklė gali sukelti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, priklausomai nuo to, kaip šie bruožai pasireiškia kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Asmenybės formavimasis
Asmenybės formavimasis ypač intensyvus, kai asmuo, refleksuodamas savo vidinį pasaulį ir tuo pat metu įsijausdamas į jį supančią aplinką, pats ieško būdų, kaip rasti savo vietą gyvenime. Pagal Maceinos teiginį: “Kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas yra asmenybė”. Kitaip sakant, ne kiekvienas žmogus yra tauri, kilni ir garbinga būtybė. Tikriausiai kiekvienas žmogus nori save matyti kaip asmenybę, bet šis pasirinkimo kelias be galo sunkus, tačiau to vertas. Savęs pažinimas - tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums yra suteikta. Tai galimybė sau ir pasauliui padovanoti tikrąjį save.
Asmenybės bruožų akcentavimo priežastys gali būti genetinės, psichologinės ir socialinės. Genetiniai veiksniai gali lemti tam tikrų bruožų paveldimumą, o psichologiniai veiksniai, tokie kaip ankstyvoji vaikystės patirtis, gali turėti didelės įtakos asmenybės formavimuisi. Socialinė aplinka, įskaitant šeimos, draugų ir kultūros poveikį, taip pat gali prisidėti prie bruožų akcentavimo.
Didžiojo penketo teorija
Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg).
Kas yra Didžiojo penketo asmenybės teorija?
„Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, - pradeda pasakoti psichologas. Jis toliau aiškina, kad šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t.
Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, - prideda jis.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Penki pagrindiniai asmenybės bruožai
Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, pašnekovo paprašėme apibūdinti šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi.
- Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
- Neurotiškumas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu.
- Atvirumas patirčiai. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.
- Sutarumas. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.
- Sąmoningumas. Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas - mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus - ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, - pabrėžia dr. A. Kairys.
Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. „Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, - teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.
Kaip pritaikyti Didžiojo penketo teoriją?
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių - tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, - sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).
Asmenybės bruožų akcentavimo diagnozavimas ir gydymas
Asmenybės bruožų akcentavimas diagnozuojamas per psichologinius vertinimus, pokalbius su specialistu ir standartizuotas asmenybės anketas. Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims suprasti ir keisti neigiamus elgesio modelius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anksiolitikai, gali būti skirti, jei asmenybės bruožų akcentavimas sukelia rimtus psichologinius sutrikimus.
HEXACO asmenybės modelis
HEXACO asmenybės modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
- Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H))
- Emocingumas (Emotionality (E))
- Ekstraversija (eXtraversion (X))
- Sutariamumas (Agreeableness (A))
- Disciplinuotumas (Conscientiousness (C))
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O))
Šį 6 faktorių modelį padeda atsiminti akronimas HEXACO, kuris nurodo ir faktorių skaičių (gr. hexa - šeši) ir jų pavadinimo raides.
Trumpa HEXACO asmenybės modelio istorija
Didžioji dalis asmenybės tyrimų pasitelkiant faktorinę analizę buvo atlikta daugiausia vakarietiškos, individualistinės kultūros šalyse. Todėl keletui tyrėjų kilo mintis patikrinti idėją ar 5 faktorių asmenybės modelis bus randamas ir ne vakarietiškos kultūros šalyse. 1997 metais Kibeom Lee ir Michael Ashton atliko faktorinę analizę su Seulo Sung Kyun Kwan universiteto studentų duomenimis. Šiame tyrime buvo pateikta 400 korėjiečių kalbos būdvardžių apibūdinančių asmenybės bruožus, studentai turėjo įvertinti kiek stipriai jiems būdingas kiekvienas iš šių būdvardžių. Iš pradžių buvo siekiama pažiūrėti ar korėjiečių studentų imtyje bus gauti tie patys 5 faktoriai. Vėliau tyrėjai nusprendė patikrinti kaip korėjietiški būdvardžiai išsidėstytų jei juos suskirstytume į daugiau nei penkias grupes. Buvo patikrinti šešių, septynių ir aštuonių faktorių rezultatai. Šalia jau įprastų 5 faktorių išryškėjo ir šeštasis faktorius, kuris buvo gana platus ir sąlyginai lengvai interpretuojamas - vienoje pusėje buvo tokie būdvardžiai kaip teisingas, sąžiningas, nuoširdus, kuklus, o kitoje pusėje tokie būdvardžiai kaip arogantiškas, pasipūtęs, pagyrūniškas, apskaičiuojantis, veidmainiškas, pretenzingas.
Vėlesni tyrimai buvo atlikti ir su vakarietiškos kultūros imtimis bei kitomis kalbomis (JAV, Kanada, Kroatija, Olandija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Turkija, Vengrija, Lenkija, Filipinai ir t.t.), taip pat pakartotos faktorinės analizės su anksčiau atliktų asmenybės tyrimų duomenimis. Visose šiose skirtingose kalbose ir kultūrose buvo rastas tas pats 6 faktorių modelis ir šis rezultatas leidžia manyti, kad šie 6 faktoriai yra pagrindiniai žmogaus asmenybės variacijos komponentai.
Asmenybės bruožai ir gimimo laikas
Žmonės, gimę vieną ir tą pačią dieną, tačiau skirtingu laiku (kas ryte, kas vakaro valandomis), gali visiškai būti skirtingi charakteriu, elgsena. Visatoje viskas vyksta nuolatiniame judėjime. Ir žvaigždžių padėtis danguje per tą valandą kitą kardinaliai pasikeičia. Priklausomai nuo to, kokiai planetai skirta dominuoti ir turėti įtaką per artimiausias dvi valandas, ir susiklosto žmogaus charakteris.
- Nuo 24:00 iki 2:00 valandos gimsta smalsaus proto ir domūs žmonės.
- Nuo 2:00 iki 4:00 valandos - gamtos naudotojai ir ištvermingos darbo pelės, niekada neišleidžiančios iš rankų savo naudos.
- Nuo 4:00 iki 6:00 valandos - asmenybės su “pionieriškais” polinkiais, jie eina su nieko nesitaikstydami, visada avangarde.
- Nuo 6:00 iki 8:00 valandos gimsta žmonės, besidominantys mistika, turtingi svajotojai su subtilia dvasine sąranga.
- Nuo 8:00 iki 10:00 valandos - humanistai ir žavūs žmonės.
- Nuo 10:00 iki 12:00 valandos - karjeristai ir garbėtroškos.
- Nuo 12:00 iki 14:00 valandos gimsta mėgstantys rizikingas avantiūras, spontaniškus sprendimus ir nuotykių ieškotojai.
- Nuo 14:00 iki 16:00 valandos - žmonės turintys polinkių įvairiems sunkumams ir riaušėms.
- Nuo 16:00 iki 18:00 valandos - taikdariai ir geruoliai.
- Nuo 18:00 iki 20:00 valandos gimsta stiprios dvasios žmonės.
- Nuo 20:00 iki 22:00 valandos - žvaigždžių asmenybės, kurioms priimta gyventi turtingai ir su pakelta galva.
- Nuo 22:00 iki 24:00 valandos - filosofai su harmoningu vidiniu pasauliu, tačiau kartais netinkamomis išorinėmis reakcijomis.