Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama asmenybės laisvės problema šiuolaikinėje Rusijoje, valdomoje Vladimiro Putino. Siekiama išanalizuoti, kaip susiformuoja diktatorių režimai, kokie veiksniai lemia jų iškilimą ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka visuomenė. Nagrinėjami V. Putino valdymo bruožai, jo įtaka Rusijos politinei ir socialinei aplinkai, taip pat galimos ateities perspektyvos.
Diktatorių gimimas: nuo nežinomybės iki tirono
Psichiatras Martynas Marcinkevičius teigia, kad diktatoriais tampama, o ne gimstama. Aplinka ir absoliuti valdžia žmogų iškreipia. V. Putino atėjimas į valdžią buvo netikėtas, jis iškilo iš nežinomybės. Iš pradžių jo sprendimai buvo logiški ir pragmatiški, tačiau ilgainiui, valdžiai tvirkinant, jis tapo tironu. Pasak V. Savukyno, V. Putinas valdymo pradžioje buvo pakankamai provakarietiškas, net liberalus. Tačiau valdžia jį padarė tuo, kuo jis yra dabar - į jokius žmogiškumo rėmus netelpančiu asmeniu. Prisiminkime Kursko tragediją: rusų povandeninį laivą ištiko avarija, ten esančius jūreivius buvo galima išgelbėti, bet nebuvo nei prašyta pagalbos iš šalies, nei imtasi aktyvių gelbėjimo darbų. Ir jūreiviai mirė baisia mirtimi. Ir kai vėliau jo paklausė, kas nutiko Kurske, jis atsakė: „Jis paskendo“. Visiškas empatijos nebuvimas savo šalies piliečiams kažką rodo.
Kolektyvinė atsakomybė: Rusijos visuomenės vaidmuo
M. Marcinkevičius pabrėžia kolektyvinę atsakomybę. V. Putinas tapo Putinu dėl Rusijos visuomenės mentaliteto, kuriam būdingas baudžiauninko mentalitetas. Jiems reikia barino, kuris laiks nuo laiko gerai neiškaršia kailio lazda.
Putinas istorijos kontekste: ambicijos ir realybė
V. Savukynas teigia, kad V. Putinas žiūri į save iš istorijos vadovėlio perspektyvos. Jo tikslas - įrašyti savo vardą į istoriją kaip Rusijos imperijos atgaivintoją. Tačiau jo veiksmai griauna Rusiją, o ne ją stiprina.
Diktatoriaus psichologija: baimės, garbintojai ir atsakomybės nebuvimas
M. Marcinkevičius teigia, kad diktatoriumi tampama, kai neturi jokios kontrolės ir jokios atsakomybės. Tada prasideda suvokimas, kad esi pusdievis. Diktatoriai bijo, kad juos kas nors nuvers, bijo dėl savo sveikatos. V. Putinas pradėjo karą, matyt, norėdamas įsirašyti į istorijos vadovėlius. Jo aplinka neinformuoja jo, o garbintojų ratas palaiko iliuziją, kad jis daro gerą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Rusijos visuomenė ir diktatūra: užburtas ratas
V. Savukynas teigia, kad rusų tauta tam tikra prasme padarė Putiną diktatoriumi. Rusijoje įprasta tikėti, kad valdžia viską už tave nuveiks. V. Putinas aiškina, kad Rusija vėl bus galinga. Jis koncentravo valdžią savo rankose, tačiau nepavyko išspręsti žmonių problemų. Todėl belieka ideologija: Rusija yra pažeminta, bet mes stiprūs, nes turime daug ginklų.
M. Marcinkevičius teigia, kad jeigu negali duoti gero gyvenimo, tada mainais duodi ideologiją. Informacinė atskirtis palaiko iliuziją, kad žmonės gyvena pakankamai gerai.
Atsakomybės perkėlimas: diktatoriaus gimdymo mechanizmas
M. Marcinkevičius teigia, kad pasikeitus diktatoriui, niekas nepasikeis. Žmonės ramūs, nes visą atsakomybę perduoda Putinui. Tą patį matėme fašistinėje Vokietijoje, kur žmonės tik vykdė įsakymus.
Ar diktatorių turėti tautai patogu?
M. Marcinkevičius teigia, kad taip.
Privati nuosavybė ir valdžia Rusijoje
Sociologas Vladislavas Inozemcevas analizuoja V. Putino dvarą Gelendžike kaip unikalios valstybės valdymo sistemos Rusijoje išraišką. Jo teigimu, santykis su privačia nuosavybe yra esminis šios sistemos bruožas. V. Putinas, neturėdamas asmeninio gyvenimo, laimę įsivaizduoja kaip kičiškos itališkos prabangos rojų.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Protestai Rusijoje: kas išėjo į gatves?
V. Inozemcevas teigia, kad A. Navalnas pasirinko temą, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Žmones į gatves išginė rūmų kaina ir neaiškus finansavimas, atsižvelgiant į skurdą ir viešųjų paslaugų būklę Rusijoje. A. Navalnas sugebėjo atkreipti dėmesį ir priversti žmones galvoti apie ką nors daugiau nei vien apie savo asmeninį gyvenimą.
Rusijos ateitis: galimi scenarijai
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusijos režimo ateitis priklauso nuo karo Ukrainoje rezultato. Galimi scenarijai: režimas nepasikeis, pasikeis lyderis, bet nelabai kas daugiau keisis, ateis dar baisesnis lyderis, valdžią perims ekonominės pakraipos elito atstovas, įvyks visiška sumaištis ir dezintegracija.
Informacinis karas ir žodžio nelaisvė Lietuvoje
Straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje vyksta informacinis karas, kuriame žiniasklaida manipuliuoja informacija, skleidžia negatyvą apie Lietuvą ir liaupsina V. Putiną. Žodžio nelaisvė pasireiškia užkliudžius Rusijos piniguočių interesus. Išeitis - atsisakyti kasdiena brukamo smegenų ploviklio ir informacinių portalų.
Išlaisvinimas ir atsiribojimas
Straipsnyje teigiama, kad Lietuvos laisvė tiesiogiai priklauso nuo jos sugebėjimo atsiriboti nuo Rusijos. Būtinybė atsiriboti reiškia, kad nėra kam mus atriboti. Mūsų nebesieja jokie politiniai tikslai.
Rusijos didžiosios strategijos paieškos
Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija tuščiai ieškojo naujos didžiosios strategijos - kažko, kas apibrėžtų tai, kas yra rusai ir kur jie eina. Kremlius negali pasakyti savo žmonėms, kur ir kodėl veda šalį, nes net menkiausia smulkmena prieštarautų visuomenės ir prezidento lūkesčiams.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas