Įvadas
Narcisizmas - tai terminas, kuris šių dienų visuomenėje neretai vartojamas apibūdinti asmenis, linkusius į savęs sureikšminimą ir kitų žmonių išnaudojimą. Tačiau narcisizmas yra daugialypis reiškinys, turintis įvairių formų ir atspalvių. Šiame straipsnyje panagrinėsime narcisizmo apibrėžimą, jo apraiškas šiuolaikiniame gyvenime, įvairius narcisizmo tipus ir jo įtaką asmeniniams santykiams bei visuomenei. Remiantis Z. Froido teorijomis, kiekvienam žmogui tam tikras narcisizmo lygis yra būdingas, todėl svarbu suprasti, kada narcisizmas peržengia normos ribas ir tampa destruktyviu.
Narcisizmo apibrėžimas ir kilmė
Narcizo sąvoka kilo iš graikų mitologijos, kur herojus Narcizas įsimylėjo savo atspindį vandenyje. Psichologijoje šią sąvoką pirmasis pritaikė Z. Froidas, teigęs, kad tam tikras narcisizmo lygis būdingas kiekvienam žmogui. Anot jo, nežymus narcisizmas yra normali žmogaus psichikos dalis. Z. Froidas teigė, jog kiekvienas žmogus yra egoistas. Psichologo suformuota asmenybės teorija, besiremianti trimis sluoksniais - id, ego ir superego - tai tik įrodo. Id - tai mūsų slapčiausios mintys, troškimai, noras tenkinti visus poreikius, o superego - visuomenės suformuotos taisyklės ir normos. Tarp šių dviejų plotmių įsiterpia ego - nuolatinė kova tarp id ir superego, tai ta pati kova tarp nuolatinio egoizmo ir žmonių sudarytų apribojimų.
Šiuolaikiniame kontekste narcisizmas dažnai apibrėžiamas kaip perdėtas savęs vertinimas, išskirtinumo jausmas, nuolatinis poreikis būti žavimam ir empatijos stoka. Narcizai linkę išnaudoti kitus, kad pasiektų savo tikslus, ir jiems trūksta atjautos bei rūpesčio kitų žmonių jausmais.
Egoizmas ir narcisizmas: skirtumai ir sąsajos
Svarbu atskirti egoizmą nuo narcisizmo. Nors abu reiškiniai susiję su savęs sureikšminimu, jie pasireiškia skirtingai. Kiekvienas mūsų yra egoistas. Psichologijoje yra net atskira kryptis - psichologinis egoizmas, kuris teigia, jog kiekvienas žmogaus veiksmas, kiekvienas darbas yra daromas siekiant turėti naudos sau.
Egoizmas - tai rūpinimasis savo interesais, tačiau egoistas gali suvokti pasaulį objektyviai ir pripažinti kitų žmonių poreikius. Tuo tarpu narcizas yra įsitikinęs savo pranašumu ir jam sunku suprasti bei pripažinti kitų žmonių jausmus bei poreikius. Vytautas Karalius yra pasakęs: „Patikimiausias vidaus degimo variklis - egoizmas”, tai puiki mintis, parodanti, jog savo poreikių tenkinimas yra ne vien savęs kėlimas aukštyn, o ir savotiška pagalba kitiems. Egoizmas - tai mūsų žmonių viena iš vidinių varomųjų jėgų, tarsi vėjas.
Taip pat skaitykite: Narcizo istorija
Altruistiškas elgesys tapatinamas su nesavanaudišku elgesiu ir laikomas egoizmo priešingybe, kita vertus, altruizmas gali tapti paslėpta egoizmo forma, taip pat psichologine gynyba nuo savo egoistinių norų. Labdara nors ir laikoma altruistišku poelgiu dabartinėje visuomenėje yra puiki reklamos forma.
Narcisizmo tipai: grandiozinis ir pažeidžiamas
Psichologai skiria du pagrindinius narcisizmo tipus: grandiozinį ir pažeidžiamą.
- Grandiozinis narcisizmas pasižymi arogancija, išpuikimu, dominavimu ir kitų žmonių išnaudojimu. Tokie narcizai jaučiasi pranašesni už kitus ir reikalauja nuolatinio susižavėjimo. Jiems trūksta empatijos ir jie nesirūpina kitų žmonių jausmais.
- Pažeidžiamas narcisizmas pasižymi jautrumu kritikai, žema saviverte ir nuolatiniu poreikiu būti patvirtintam. Tokie narcizai jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami, todėl stengiasi prisišlieti prie tobulo mokytojo ar partnerio, kad pasijustų vertingesni.
Narcisizmo priežastys ir formavimasis
Narcisizmas susiformuoja ankstyvoje vaikystėje ir yra susijęs su šeimos aplinka bei auklėjimo ypatumais. Pastebėta, kad narciziškų tėvų vaikai dažniau būna narciziški. Dažnai narcisizmas išsivysto šeimose, kuriose vyrauja sąlyginė meilė, kai vaikas turi atitikti tėvų lūkesčius ir įsivaizdavimus. Tokiu atveju vaikas pameta tikruosius savo poreikius ir tikrąjį save.
Kad susiformuotų sveika vaiko asmenybė, kūdikis turėtų matyti mylinčios mamos akyse savo veidrodinį atspindį. Tačiau kartais narcizinės asmenybės neišmoksta matyti realaus vaizdo ir visą gyvenimą siekia matyti savo atspindį kito žmogaus besižavinčiose akyse.
Narcisizmas šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinė visuomenė, su savo akcentuojamu individualizmu ir pasiekimais, gali skatinti narcisizmo apraiškas. Socialiniai tinklai, kuriuose žmonės nuolat demonstruoja savo gyvenimą ir siekia patvirtinimo, gali sustiprinti narcisistinius polinkius.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie narcisizmą
Mūsų laikus simbolizuoja Narcizas. Mūsų visuomenė ir jaunoji karta yra susitelkę į save, todėl taip išvengia realaus, turinčio trūkumų, problemiško, tikrojo savo atvaizdo. Asmens susitelkimas į save, dar kitaip pasakius, yra savivertės problema. Stipri meilė sau yra susijusi su vidiniu nepasitikėjimu savimi, maža saviverte. Kadangi savivertė nėra aiški ir stipri, žmogui tampa svarbu, kad ją patvirtintų aplinkiniai.
Narcisizmo įtaka asmeniniams santykiams
Narcisizmas gali turėti neigiamos įtakos asmeniniams santykiams. Narcizai linkę išnaudoti kitus, jiems trūksta empatijos ir jie nesugeba užmegzti gilių bei nuoširdžių ryšių. Santykiai su narcizais dažnai būna vienpusiai, kai narcizas siekia patenkinti tik savo poreikius, o partnerio jausmai ir poreikiai yra ignoruojami.
Narcisizmas santykiuose ir santuokoje paaiškinama S. - Tai daugeliu atvejų priklauso nuo partnerio. Jei partneris visada į pirmą vietą iškelti partnerio poreikius, tokia santuoka gali trukti ilgai. Narcizams puikiai sekasi su meilužiais ir meilužėmis, tačiau sunkiai su draugais.
Kaip atpažinti narcizą?
Atpažinti narcizą gali būti sudėtinga, nes jie dažnai moka gerai užmaskuoti savo savybes. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti narcisistinius asmenis:
- Perdėtas savęs vertinimas ir išskirtinumo jausmas.
- Nuolatinis poreikis būti žavimam ir giriamam.
- Empatijos stoka ir nesirūpinimas kitų žmonių jausmais.
- Linkimas išnaudoti kitus savo tikslams pasiekti.
- Arogancija ir išpuikimas.
- Jautrumas kritikai ir poreikis būti patvirtintam.
- Sunku priimti kitų žmonių nuomonę ir asmeniniuose santykiuose fokusuojasi į savus interesus ir poreikius.
- Viršininkai-narcizai neklauso jūsų, nepriima pasiaiškinimų, nuolat vertina. Jie be gali šaukia pasitarimus, kuriuose visi privalo išklausyti jų ilgus monologus.
- Mėgsta pateikti savo darbą kaip ypač svarbią ar ypatingai sunkią.
Kaip elgtis su narcizais?
Bendravimas su narcizais gali būti sudėtingas ir varginantis. Jei turite santykių su narcizu, svarbu nustatyti ribas ir apsaugoti savo jausmus. Štai keletas patarimų, kaip elgtis su narcizais:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie narcisizmą
- Nusistatykite ribas: aiškiai apibrėžkite, ko nesutiksite toleruoti.
- Apsaugokite savo jausmus: neįsitraukite į ginčus ir nebandykite įrodyti savo tiesos.
- Nebūkite įtraukti į jų manipuliacijas: atpažinkite jų manipuliacinius triukus ir nepasiduokite jiems.
- Rūpinkitės savimi: skirkite laiko sau ir savo poreikiams patenkinti.
- Jei reikia, kreipkitės į specialistą: psichoterapeutas gali padėti jums susidoroti su santykiais su narcizu ir apsaugoti savo psichinę sveikatą.
Ar narcisizmas gali būti teigiamas?
Nors narcisizmas dažniausiai suvokiamas kaip neigiamas reiškinys, tam tikras narcisizmo lygis gali būti naudingas. Pasitikėjimas savimi, atkaklumas ir savarankiškumas yra svarbūs prisitaikymo prie pasaulio veiksniai. Mokėjimas džiaugtis savimi yra pagrindinė gyvenimo džiaugsmo dalis ir yra gyvybiškai svarbi psichinei sveikatai.
Tačiau svarbu, kad narcisizmas neperžengtų normos ribų ir netaptų destruktyviu. Sveikas narcisizmas leidžia žmogui pasitikėti savimi, siekti tikslų ir džiaugtis savo pasiekimais, tačiau neleidžia jam išnaudoti kitų žmonių ir paminti jų jausmus.
Psichopatija ir narcisizmas: ar tai tas pats?
Svarbu atskirti narcisizmą nuo psichopatijos, nors šie du reiškiniai turi tam tikrų panašumų. Psichopatija yra sunkesnis asmenybės sutrikimas, pasižymintis empatijos stoka, manipuliavimu, melagingumu ir antisocialiniu elgesiu. Psichopatai dažnai būna linkę į nusikalstamą veiklą ir jiems trūksta sąžinės graužimo.
Nors narcizai taip pat gali būti manipuliatoriai ir jiems trūkti empatijos, jie nėra tokie pavojingi kaip psichopatai. Narcizai dažniausiai nesiekia padaryti žalos kitiems, o tiesiog nori patenkinti savo poreikius ir būti žavimi. Tačiau psichopatai gali pelnyti visuotinį susižavėjimą ir kelti objektyvų galvos skausmą, mat, pavyzdžiui, suaugę psichopatai beveik nepasiduoda gydymui, nors kurti bejausmius, neemocingus jaunuolius „ištaisančias“ programas vis dar atrodo prasminga. Jos taikomos kaip priemonė, galbūt užkardysianti tapsmą nepataisomu psichopatu.
tags: #narcisizmas #siuolaikiniame #gyvenime