Įvadas
Asmens laisvė - viena pamatinių žmogaus teisių, užtikrinančių galimybę savarankiškai priimti sprendimus ir veikti be neteisėto įsikišimo. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti suvaržyta. Straipsnyje išnagrinėsime, kas yra asmens laisvės suvaržymas, kokios formos jis gali įgauti, kokie yra teisiniai pagrindai ir kokios pasekmės gresia už neteisėtą laisvės atėmimą.
Laisvės Samprata Teisėje
Baudžiamojoje teisėje laisvė apibrėžiama kaip žmogaus fizinė (galimybė judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą) ir (ar) valios (galimybė pasirinkti elgesio variantą, apsauga nuo prievartos) laisvė. Laisvės suvaržymas - tai trukdymas asmeniui naudotis šiomis laisvėmis.
Neteisėtas Laisvės Atėmimas: Apibrėžimas ir Formos
Neteisėtas laisvės atėmimas - tai atėmimas iš žmogaus prieš jo valią galimybės laisvai judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą, elgesio būdą ir kita. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Žmogaus sulaikymas jo buvimo vietoje ir jo judėjimo laisvės suvaržymas: uždarymas patalpoje, kurioje jis buvo, neleidžiant išeiti, grasinant ir kita.
- Žmogaus judesių fizinis suvaržymas: surišant, surakinant, laikant rankomis ir kitaip.
- Žmogaus pagrobimas: perkėlimas iš vienos vietos į kitą ir laikymas nelaisvėje.
Fizinė laisvė gali būti atimta naudojant fizinį smurtą, psichinę prievartą, apgaulę, piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Šie veiksmai gali būti padaryti atvirai ar slapta. Svarbu paminėti, kad laisvė turi būti atimta neteisėtai, tai yra priešingai įstatymams. Laisvės apribojimas teisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų sprendimais, būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ir kai kuriais kitais atvejais nelaikomas neteisėtu laisvės atėmimu.
Neteisėto Laisvės Atėmimo Sudėtis
Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis yra formali, tai reiškia, kad svarbiausia yra pats procesas, o ne padarinys. Nukentėjusiuoju gali būti sukakęs 14 metų ir vyresnis asmuo, nepriklausomai nuo jo galimybių suvokti patį sulaikymo faktą. Neteisėto laisvės atėmimo subjektu gali būti sukakęs 16 metų ir vyresnis asmuo. Kaltė šiame nusikaltime yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad jis neteisėtai atima žmogui laisvę, ir norėti taip veikti. Laisvės atėmimo motyvai gali būti įvairūs: kerštas, pavydas, savanaudiškumas, priemonė daryti kitą nusikaltimą ir kita.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Kvalifikuojantys Požymiai
Neteisėtą laisvės atėmimą kvalifikuojantys požymiai - smurto naudojimas, pavojaus nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai sukėlimas. Smurto naudojimas turi būti suprastas kaip fizinio smurto ar grasinimo naudojimas. Grasinimas turi būti pakankamai intensyvus, kad juo būtų galima atimti žmogui laisvę (grasinimas tuoj pat naudoti fizinį smurtą).
Neteisėtas Laisvės Atėmimas Lietuvoje
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) nukentėjusiuoju gali būti vyresnis kaip 14 m. asmuo. Kai laisvė neteisėtai atimama jaunesniam asmeniui, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip vaiko pagrobimas. Teisės normomis įtvirtinta pozicija, kad vaikai neturi laisvės nuo savo tėvų, todėl vaikų laisvės atėmimas pirmiausia pažeidžia jų tėvų ar teisėtų atstovų teises.
Nusikaltimu laikomas ir neteisėtas laisvės atėmimas uždarant į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos. Toks laisvės atėmimo būdas yra didesnio pavojingumo, nes neteisėtai veikai suteikiama teisėtumo regimybė - psichiatrijos ligoninėse yra tam tikras ligonių laikymo režimas, įmanoma priverstinai gydyti asmenį tokiais vaistais, nuo kurių jis iš tiesų gali tapti psichiškai neadekvatus.
Atsakomybė Už Neteisėtą Laisvės Atėmimą
Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą, jei tai buvo įvykdyta panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Už šią veiką gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Jeigu žmogaus laisvė buvo neteisėtai atimta uždarant jį į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Ką Daryti Tapus Neteisėto Laisvės Atėmimo Auka?
Dėl neteisėto laisvės atėmimo nukentėjusysis kuo skubiau turėtų kreiptis į artimiausią ikiteisminio tyrimo įstaigą - policiją, kuriai dažniausiai ir pavedama atlikti šios nusikalstamos veikos tyrimą. Gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie neteisėtą laisvės atėmimą Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka nedelsiant turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Žodžio Laisvės Suvaržymai
Žodžio laisvė yra demokratinės valstybės pamatas, tačiau ji nėra absoliuti. Rasti ribą tarp žodžio laisvės ir piktnaudžiavimo šia teise, kuomet yra taikoma teisinė atsakomybė, nėra lengva. Nors už saviraiškos laisvės pažeidimus, kai yra pažeidžiami asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija), dažniausiai yra taikoma etinė ar civilinė atsakomybė, tačiau atskirais atvejais galima ir baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Socialiniuose tinkluose paskelbta informacija gali būti prilyginta šmeižimui per visuomenės informavimo priemones, nes atskirų asmenų paskyros socialiniuose tinkluose pagal teisminę praktiką tam tikra apimtimi yra prilyginamos visuomenės informavimo priemonėms, o jų valdytojai yra teisiškai kvalifikuojami kaip viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai).
Neapykantos Kalba ir Asmens Orumo Apsauga
Fizinio asmens orumas baudžiamosios teisės priemonėmis, t. y. Konstitucijoje įvardintas tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas yra detalizuotas BK 170 straipsnyje.
Asmens orumo ir saviraiškos laisvės sankirtos kontekste, aktuali yra BK 170 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma, kurioje išvardinti veiksmai, t. y. tyčiojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas. Kiekvienas iš šių nusikalstamų veiksmų gali būti traktuojamas kaip nusikalstamas, tačiau dažnai jie yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, viešą įžeidžiančio pobūdžio gestų ir (ar) asmenį įžeidžiančių žodžių panaudojimą galima traktuoti, kaip tyčiojimąsi iš asmens, jo niekinimą bei neapykantos prieš tą asmenį skatinimą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Laisvės Apribojimo Bausmė
Atlikdamas laisvės apribojimo bausmę asmuo gyvena laisvėje, bet apibrėžtam laikotarpiui jam nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, ją vykdo probacijos tarnybos. Ši bausmė leidžia asmeniui socializuotis visuomenėje, kartu nepamirštant, kad tam tikri įvykdyto nusikaltimo teisiniai padariniai teismo nustatytą laiko tarpą varžo, bando pakeisti įprastą jo gyvenimą.
Laisvės apribojimo bausmės taikymo metu nuteistajam nustatytos pareigos, draudimai ir įpareigojimai skirstomi į bendruosius (nustatomi visiems nuteistiems laisvės apribojimo bausme asmenims) ir specialiuosius (teismas nustato atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį) apribojimus.
Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus (lankytis tam tikrose vietose, bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus) ar įpareigojimus (tam tikru laiku būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, savo noru gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis). Laisvės apribojimo bausmę vengiančiam atlikti asmeniui ši bausmė keičiama areštu.
Išimtys ir Specialiosios Garantijos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje suformuluotas žmogaus laisvės neliečiamumo principas. Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nusakyta tvarka, kuria gali būti laikomas asmuo, nusikaltimo vietoje sulaikytas.
Dėl statuso ypatumų Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Ministras pirmininkas ir ministrai bei teisėjai naudojasi papildomomis laisvės neliečiamumo garantijomis, jų laisvė gali būti apribojama atskira tvarka.
tags: #asmenybes #laisves #suvarzymas