Asmenybės Raidos Psichologija: Apibrėžimas, Teorijos ir Dėsningumai

Įvadas

Asmenybės raida - tai nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias asmenybės raidos teorijas, periodus, dėsningumus ir tyrimo metodus. Savęs pažinimas yra svarbus aspektas profesinėje veikloje, leidžiantis pasirinkti tinkamą kelią ir keisti savybes, kurios trukdo siekti aukštesnių rezultatų.

Savęs Pažinimo Svarba

Savo savybių, galimybių ir poreikių pažinimas yra labai svarbus profesinėje veikloje. Suvokdami, kokie esame, galime lengviau pasirinkti sau tinkamą kelią, atsirinkti, kas mums gyvenime yra pakeliui, o kas ne. Pažinimo užduotis nėra lengva, kadangi savęs pažinimo kelias yra sunkus bei reikalauja ryžto, drąsos ir pastangų. Pažindami save galime susidurti tiek su maloniais, tiek su nemaloniais dalykais, nes kiekvienas žmogus turi ir pliusų ir minusų. Kad ir kaip būtų sunku save pažinti, ar priimti tokį koks esi, ši užduotis yra verta įdėto darbo. Gebėjimas suprasti ir priimti save tokį, koks esi, atveria kelią į laisvę būti savimi, realizuoti save ir parodyti kitiems, ko esi vertas.

Kiekvienas iš mūsų turime skirtingų savybių, poreikių, charakterio bruožų, tačiau ne visi į tai įsigiliname ir suprantame šių dalykų esmę ir svarbą gyvenime. Pažinti save galime tirinėdami savo kūną, savo vidinį pasaulį, elgesį įvairioje aplinkoje. Geriau save pažystame, kai pastebime ne tik savo gerąsias puses, bet ir mokame kritiškai save vertinti bei mokame rasti to priežastis ir pasekmes. Svarbu būti atviriems su savimi, nebijoti pripažinti savo klaidų ir mokėti džiaugtis savo teigiamomis savybėmis. Kai žinai kas ir koks esi gyvenime ima sektis daug geriau.

Raidos Psichologija: Pagrindinės Sąvokos ir Sritys

Raidos psichologija tiria, kaip žmonės keičiasi laikui bėgant. Kas labiau įtakoja vystymąsi - prigimtis ar aplinka? Vystomės palaipsniui, tolygiai ar stadijomis? Ar žmogus bręsta ir keičiasi pastoviai? Ar aiškūs, esminiai pokyčiai gali vykti tik atėjus tam tikram laikui? Freudas, Eriksonas, Piaget manė, kad vystomasi stadijomis. Jautrūs (sensityvūs) periodai - kada asmuo ypač imlus kokiai nors patirčiai ir tam jam turi būti sudarytos sąlygos.

Žmogaus raidos psichologija, arba amžiaus tarpsnių psichologija, yra psichologijos šaka, tirianti žmogaus elgesio ir psichikos kitimą nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, vyresniojo mokyklinio amžiaus, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją. Ši disciplina atlieka fizinės raidos (apima kūno pokyčius, motorinius gebėjimus), kognityvinius (apima mąstymą, kalbą) bei psichosocialinius (apima emocijas, bendravimo ypatybes) mokslinius tyrimus.

Taip pat skaitykite: Asmenybės psichologija

Raidos psichologijos struktūra apima šias tiriamas sritis:

• Fizinė ir psichomotorinė raida: kūno proporcijos, jų kaita, judėjimas (pvz., vaikščiojimas, rašymas ir pan.), fizinė sveikata. Branda - biologinis augimas, nelabai priklausomas nuo patirties.
• Pažintinė (kognityvinė) raida: protinių procesų ir kalbos vystymasis. Stebima, kaip vystosi mąstymo procesas, mintys, suvokimas, bendravimas, mokymasis.
• Psichosocialinė raida: asmenybės, vertybių, elgesio, emocinių ryšių, bendravimo įgūdžių raida. Santykiai tarpasmeniniai santykiai - kaip mes su kitais elgiamės.

Bendrieji Psichikos Raidos Dėsningumai Ontogenezėje

Žmogus gimsta, auga, bręsta, sensta ir miršta. Asmenybės raidą lemia žmogaus genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika. Pirmasis, kuris pabrėžė suaugusiojo vystymąsi buvo K. Jungas. Pagal jį, gyvenimas susideda iš 2 dalių, kurias skiria gyvenimo vidurys (apie 40-uosius metus). Pirmojoje daly formuojasi išorinis “aš“, kai siekiama pritapti prie išorinio pasaulio. Vėliau saugusiojo vystymasi nagrinėjo E. Erikson, D.J. Levinson, E.R. Gold ir kiti autoriai.

Raidos Periodai

• Prenatalinis periodas
• Kūdikystė - pirmi du gyvenimo metai. Svarbiausios raidos užduotys.
• Ankstyvoji vaikystė/ikimokyklinis periodas - nuo 2 iki 6 m. Svarbiausios raidos užduotys.
• Kritiniai periodai (krizės) raidoje. Vystymosi krizės Vygotskio teorijoje. Pirmųjų metų krizė. Trečiųjų metų krizė.

J. Piaget Pažinimo Raidos Teorija

1. Sensomotorinio mąstymo stadija (0-2 m.)
2. Priešoperacinio mąstymo stadija (2-7 m.)
3. Konkrečių operacijų stadija (7-11m.)
4. Formalių Operacijų Stadija (nuo 12m. iki suaugystės)

Asmenybės Tyrimo Metodai

Populiariausi asmenybės tyrimo metodai:

• Eksperimentinis tyrimas
• Koreliacinis tyrimas
• Atskiro atvejo tyrimas

Duomenų rinkimo būdai:

• Stebėjimas
• Eksperimentas
• Pokalbis
• Anketos
• Kitos metodikos

Duomenų Rinkimo Būdai

Asmenybės tyrimuose naudojami įvairūs duomenų rinkimo būdai:

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

• L-duomenys: Tai gyvenimo užrašai.
• O-duomenys: Tai stebėjimo duomenys. Tai įvairi informacija, gaunama iš kompetentingų stebėtojų (tėvų, mokytojų, draugų). Žmogus stebimas ir vertinamas. Šie duomenys dažniausiai gaunami asmeninių savybių vertinimo pavidalu.
• T-duomenys: Tai testavimo duomenys.
• S-duomenys: Tai savęs vertinimas. Tai informacija, suteikta tiriamojo apie save. Šie duomenys gaunami klausimų ir atsakymų ar anketos pagrindu.

Pagrindinės tyrimo strategijos:

• Stebėjimo strategija. Ji suprantama kaip bendras planas, programa, numatanti tyrimo etapus, sąlygojanti empirinių duomenų surinkimo būdus ir tų duomenų interpretaciją. Stebėjimo strategija - tai tyrimų programa, kurios tikslas aprašyti reiškinį ar jo eigą, parodyti tam tikrų faktų pasiskirstymą. Kartais, jei to reikia, remiantis aprašytų faktų pasiskirstymu galima juos suklasifikuoti. Dažniausiai atliekamas kasdieninio gyvenimo sąlygose (natūralus stebėjimas). Tai išeities taškas, ką galime patikrinti kkitomis strategijomis.
• Koreliacinė strategija.
• Eksperimentinė strategija.

Tyrimo technikos:

• Apklausa - tai duomenų rinkimas tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. Raštu - anketos, klausimynai, žodžiu - pokalbis, interviu. Nestandartizuotas - klausimai išanksto nesuformuluojami, tyrėjas, atsižvelgdamas į atsakymus, pateikia klausimus. Anketa - tam tikru būdu sudarytas klausimų rinkinys, kurio kiekvienas klausimas logiškai susijęs su apklausos tikslu. Tai masiniams tyrimams pritaikytas būdas. Žmogus atsako raštu.
• Testavimas.

Pagrindinės Asmenybės Raidos Teorijos

Teorijos ir Jų Reikšmė

Teorijos - tai žinių, kuriomis žmonių pasaulio suvokimo patirtis įgyja prasmę, visuma. Formaliai teorija - nuosekli teiginių visuma, pateikta taip, kad paaiškintų ryšius tarp dviejų ar daugiau tiriamų faktų. Teorijos suteikia stabilumo mūsų patirčiai suvokti, moko veiksmingai bendrauti ir įgalina mus nuolat mokytis suprasti pasaulį, kuriame gyvename.

• Mokslinio valdymo teorija. Ši teorija atsirado iš dalies dėl to, kad iškilo poreikis didinti darbo našumą. Mokslinės valdymo teorijos propaguotojai pirmiausia bandė padidinti darbo našumą kontroliuojant darbuotojų darbą organizacijoje technine prasme. Charles Babbage (1792-1871) teigė, kad organizacijos galėtų gauti kur kas didesnį pelną, jei darbuotojai būtų specializuoti tam tikroje srityje ir mokomi atlikti tik tam tikrą specifinį darbo veiksmą. Frederick W. Taylor (1856-1915) tvirtino, kad organizacijos naudoja esamus darbuotojus neefektyviai ir kad vadovai privalo imtis ryžtingų veiksmų darbo našumui pakelti.
• Klasikinė mokykla. Klasikinė mokykla pradėjo tirti visas organizacijos valdymo problemas. Klasikai žvelgė į organizaciją iš perspektyvos, mėgino aptikti bendriausius organizacijos bruožus ir dėsningumus. Mokykla siekė parengti universalius valdymo principus. Valdymo principai yra pagrindinės taisyklės, apibrėžiančios valdymo sistemos sudarymą bei funkcionavimą; svarbiausi reikalavimai, kurių laikantis pasiekiamas vadovavimo veiksmingumas. A. Fajolis valdymą traktavo kaip universalų procesą, susidedantį iš kelių funkcijų.
• Žmogiškųjų santykių mokykla. Kitos valdymo teorijos nepakankamai vertina žmogaus vaidmenį. Šį trūkumą mėgina pašalinti žmogiškųjų santykių mokykla. Žmogiškųjų santykių mokykla gimė kaip reakcija į klasikinės mokyklos trūkumus. Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu.

Pagrindinės Teorijos

• Freudo psichoanalitinė teorija:
  • Sąmonė, ikisąmonė ir pasąmonė.
  • ID, EGO ir SUPEREGO.
  • Freudo psichoanalitinės teorijos raidos stadijos.
• Eriksono psichosocialinė aštuonių stadijų raidos teorija: Eriksono dėmesys krypsta į asmens identitetą. Kritiški vystymosi periodai yra „amžiai“. Juose iškyla „ego“ (aš) savybės, kuriomis individas parodo, „kad jo aš atitinkamoje fazėje yra pakankamai stiprus integruoti besivystančio organizmo vidinę programą su socialinių institucijų struktūra“. Dėmesys kreipiamas i vadinamąsias vidines būsenas žmogiškojo organizmocentro (ego), kuris reguliuoja organizmo derinimą prie aplinkos, ypač prie žmogiškųjų „institucijų“. O tos institucijos keičiasi: kūdikystėje - tai tėvų, ypač motinos, elgesys su juo; jaunystėje - sudėtingesnis ruošimasis suaugusiojo gyvenimui; senatvėje - žmogaus gyvenimo baigmės „institucija“. Aštuoni žmogaus vystimosi amžiai yra pavadinti pagal juose pasireiškiančias charakteringas ego savybes, teigiamas ir neigiamas.
• Eriksono psichosocialinės raidos stadijų uždaviniai:
  • I. PAMATINIS PASITIKĖJIMAS AR NEPASITIKĖJIMAS (0 - 1,5 metų amžiaus) kūdikystė. Pirmieji pusantru metų yra pats pirmasis gyvenimo tarpsnis, kada vos gimęs kūdikis apie save patiria „pasaulį“. Visa aplinka, o ypač tiesiogiai kūdikį veikiantieji jam pasirodo, kaip teikiantieji saugumą, maistą, globą. Tačiau aplinka gali pasirodyti ir nesaugi, stokojanti ir jo neaprūpinanti. Tokiu būdu kūdikiui pažadinamas pamatinis pasitikėjimas arba nepasitikėjimas. Motina, pirmoji globėja ir rūpintoja, kūdikiui teikia jo patirties tęstinumą ir jos užtikrinimą. Bendra pasitikėjimo būsena taip pat reiškia, kad kūdikis išmoko ne tik remtis aprūpintojo pasikartojančiu ir tęstiniu elgesiu bet taip pat pasitikėti „savimi“, t.y. savo kūno organais jo poreikių atvejais, ir tokiu būdu pats jaustis patikimesnis. Jei kūdikis ilgai paliekamas vienas, ilgai nemaitinamas, jaučia šaltį, staigius judesius, bauginančius garsus ar patiria motinos ar kito rūpintojo nervingumą, baimę, piktumą, nenorą juo rūpintis. Tada jis junta nesaugumą, baimę.
  • II. AUTONOMIJA AR GĖDA IR ABEJONĖ (1,5 - 3 metų ankstyvoji vaikystė). Jei vaikutis sugeba savo elgesį kontroliuoti, jis instinktyviai išlaiko jausmą, kad save valdo ir junta savo autonomiją, o jei ne, tai tėvams perdėtai įsikišus, jame kyla abejonė savimi, savo sugebėjimais ir net gėda. Autonomijos pajutimui įgyti vaikutis turi turėti pamatinį pasitikėjima, išvystytą pirmajame kūdikystės amžiuje. Jau pasitikėdamas savimi ir „pasauliu“, vaikutis tinkamiau bendrauja su tėvais jų priežiūroje, lengviau jusdamas kada gali pasireikšti autonomiškai ir kada ne. Abejonė tiek savimi, tiek kitais kyla, kai vaikutis nebesusigaudo, ka jis sugeba ir ko ne, ypač tėvams neesant tvirtiems arba per daug jiems kontroliuojant jį.
  • III. INICIATYVA AR KALTĖS JAUSMAS (4 - 6 metų žaidimo amžius). Tad jei šitokia iniciatyva yra reikalinga ir kiekvienam veiksmui, ir mokantis, ir darant tai savaime suprantama, kad ji gali ar turi atsirasti 4 6 metų vaikams, kurie pradeda „veikti“. Eriksonas randa charakteringus skirtumus vaikų veiksmuose: berniukuose - puolant ir nugalint, mergaitėse - sugaunant ar pasipuošiant. Eriksonas jungia kaltės jausmo atsiradimą su Freud‘o vaikiško seksualumo teorija, pagal kurią tame periode vaikas geidžia priešingos lyties gimdytojo, kartu norėdamas atsikratyti savo paties lyties gimdytojo.
  • IV. Mokymosi amžiuje iškyla vaiko atitinkamos laikysenos vertė - ką jis turi išsiugdyti kaip šio periodo pagrindinę ego savybę. Šiam periodui tai yra darbštumas. Mokydamasis vaikas turi tapti darbštus. Tai laikysena, kuri jam padeda gerai išmokti, atlikti bet kokį darbą ir ateityje. Jei vaikas tinkamai neatsiliepia į šio mokymosi amžiaus uždavinius, yra pavojus, kad jame atsiras menkavertystės jausmas. Vaikas gali labai atsilikti ir „iškristi“ iš besimokančiųjų, darbščiųjų ar darbingųjų.
  • V. TAPATYBĖ AR VAIDMENŲ MAIŠTAS ( 12 - 19 metų amžiaus jaunystė ). Vaikystėj pasibaigus, per paauglystę žengiama į jaunystės amžių, kuris pasižymi fiziologine revoliucija, vaiko kūnui keičiantis į suaugusiojo ir bręstant lytiškai. Kyla reikalas ruoštis suaugusio gyvenimui. Ieškant naujos tapatybės „viršindentifikuojamasi“ su bendraamžių grupe, taip pat su herojais ir įžymybėmis. Eriksonas mano, kad jaunuolio įsimylėjimas dažnai nėra tiek lytinis, kiek ieškojimas savo tapatybės kitame. Todėl didelę reikšmę turi išsikalbėjimas. Šiame amžiuje pavojų sudaro vaidmenų maišatis. Tai liečia užsiėmimo tapatybę, t.y. jaunuoliai pasimeta, neįstengdami ateičiai pasirnkti amato, užsiėmimo, profesijos.
  • VI. INTYMUMAS AR VIENIŠUMAS. Ankstyvojoje suaugystėje „aš“, ego, turi būti pakankamai stiprus sugebėti atsiduoti ar tai „artimam socialiniam ryšiui ar lytiniai jungčiai, artimoms draugystėms ir fiziniai kovai“ . baimė prarasti savąjį „aš“ veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į save. Sutikdamas kitą asmenį jaunas žmogus nebijo prarasti savęs, kito artumas jo nebaugina. Jis gali prie kito prisiartinti, o kitas prie jo. Tas, kuris savęs, savo tapatybės nesuranda, o lieka susimaišęs - bijo „pasimesti“ kito akivaizdoje, prarasti save kito atstumoje ar jaučiasi nepajėgu, nežinąs ką daryt, neturįs ką kitam duoti, negalįs kuo nors su kitu dalintis.
  • VII. GIMDYMUMAS AR BERGŽDUMAS suaugusiojo laikotarpyje. Tie kurie jaunystėje atranda save, savo tapatybę, atėjus suaugusiojo gyvenimui yra pasirengę ne tik intymumui su kitu, bet ir kitai suaugusiojo fazei - gimdymui plačiąja prasme. Gimdymumas apima produktyvumą ir kūrybingumą. Gimdymumas siaurąja prasme: - vyrui - tėvystė, moteriai - motinystė. Suaugusiojo gyvenimo laikotarpiui atėjus, arba gimdo, stato, gamina ar kuria, arba regresuoja, t.y. eina priešingai. rūpindamasis kitais ar ką nors statydamas pats žmogus praturtėja. O jei jis to nedaro, tai lieka pats skurdžius: tada tesirūpina savimi, lyg pats būtų savo paties vienturtis vaikas. Tai - bergždumas, stagnacija.
  • VIII. EGOINTEGRACIJA AR DESPERACIJA senatvėje. „Tik tai tokiame asmenyje, - rašo Eriksonas, - kuris kokiu nors būdu rūpinasi daiktais ir žmonėmis ir prisiderina prie jų gyvenimą lydėjusių laimėjimų ir nusivylimų - t.y. kaip kitų gimdytojas ar produktų bei idėjų gamintojas - tik jame gali palaipsniui prinokti šių septynių stadijų vaisius“. tą vaisių autorius vadina ego integracija ( visų dalių suaugimas į vieną visumą ) .desperacija yra ego integracijos priešingybė. Stokojamt vientisumo kyla neviltis, nes juntama, jog jau per vėlu ką nors kitaip pradėti.
• Eriksono psichosocialinės teorijos įnašas.
• Biheiviorizmo teorijos:
  • Klasikinis sąlygojimas.
  • Operantinis sąlygojimas.
  • Socialinio išmokimo teorija.
  • Biheiviorizmo teorijos socialinio išmokimo teorijos principai.
  • Biheiviorizmo įnašas.
• J. Piaget pažinimo (kognityvinė) raidos teorija.
• Sociokultūrinė L. Vygotskio raidos teorija.

Psichosocialinė Raida Pagal Eriką Eriksoną

Psichosocialinė raida - žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. Psichosocialinės raidos koncepciją pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų psichoanalitikas Erikas Eriksonas knygoje „Tapatumas ir amžiaus tarpsniai“ vietoj austrų psichologo ir psichiatro Sigmundo Freudo sukurtos psichoseksualinės raidos.

Eriksonas praplėtė Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Jis teigė, kad psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą, tai yra fizinė raida nustato psichosocialinės raidos trukmės pagrindines ribas, o tam tikra kultūra gali tik pastūmėti, sulėtinti, patobulinti arba pažeisti žmogaus raidą.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis. Teigiamai įveikus krizę padidėja žmogaus jėgos, patirta nesėkmė ją sprendžiant reiškiasi į Freudo aprašytą žmogaus elgesį panašiu fiksacijos atveju.

Eriksono Psichosocialinės Raidos Stadijos

1. Saugumo ir nesaugumo stadija (iki 1 metų): Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais. Formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku.
2. Autonomiškumo ir gėdos stadija (1-3 metai): Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti: mokosi naudotis tualetu, valgyti, vaikščioti ir kalbėti, arba ima abejoti savo gebėjimais. Krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasirengimo suteikti vaikui laisvę jo galimybių ribose.
3. Iniciatyvumo ir kaltės stadija (3-6 metai): Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas. Tai yra žaidimų amžius. Vaikui žaidžiant auga jo aktyvumas, jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis, atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgų.
4. Meistriškumo ir menkavertiškumo stadija (6-12 metų): Vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklauso nuo to, kaip vaikui sekasi mokykloje, nuo jo pažangumo ir nuo to, kiek jį palaiko artimieji.
5. Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo stadija (paauglystė): Paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis. Šią stadiją Eriksonas vertino kaip svarbiausią formuojantis asmenybės tapatumui.
6. Intymumo ir izoliacijos stadija (jaunystė; apie 20-40 metų): Jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę, jis tampa pakankamai stiprus, kad galėtų atsiduoti kam nors - siekiui, idealui, kitam asmeniui - nebijodamas prarasti savęs.
7. Generatyvumo ir stagnacijos stadija (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): Suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs. Šios stadijos veiklumas (apima produktyvumą ir kūrybingumą) yra esminė suaugusiųjų savybė. Rūpindamasis kitais žmogus praturtėja pats, jei jis rūpinasi tik savimi, tada regresuoja.
8. Integracijos ir nevilties stadija (senatvė): Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų. Šios stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to, kaip buvo įveiktos ankstesnių stadijų krizės.

Kognityvinė Raida Pagal Jean Piaget

Šveicarų psichologas Jean Piaget (1896-1980) laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus raidos psichologų. Jis sukūrė kognityvinės raidos teoriją, kuri paaiškina, kaip vaikai konstruoja savo pasaulio supratimą. Piaget teigė, kad vaikų mąstymas skiriasi nuo suaugusiųjų mąstymo ir kad vaikai pereina per kelias kokybiškai skirtingas pažintinės raidos stadijas.

Piaget išskyrė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas:

1. Sensomotorinė stadija (0-2 metai): Kūdikiai pažįsta pasaulį per savo jutimus ir motorinius veiksmus. Jie mokosi apie daiktų pastovumą (kad daiktai egzistuoja net tada, kai jie nematomi) ir pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšius.
2. Priešoperacinė stadija (2-7 metai): Vaikai pradeda naudoti simbolius (pvz., kalbą) atstovauti pasauliui. Jų mąstymas yra egocentriškas (jie sunkiai supranta kitų žmonių perspektyvas) ir jie sutelkia dėmesį į vieną situacijos bruožą (centracija).
3. Konkrečių operacijų stadija (7-11 metų): Vaikai pradeda mąstyti logiškai apie konkrečius objektus ir įvykius. Jie supranta konservavimo principą (kad daikto kiekis nesikeičia, net jei pasikeičia jo forma) ir gali klasifikuoti objektus pagal kelis kriterijus.
4. Formačių operacijų stadija (11 metų ir vyresni): Paaugliai pradeda mąstyti abstrakčiai ir hipotetiškai. Jie gali spręsti problemas dedukciškai ir kurti hipotezes.

Sociokultūrinė Raida Pagal Lev Vygotsky

Levas Vygotskis (1896-1934) buvo rusų psichologas, kuris sukūrė sociokultūrinę raidos teoriją. Vygotskis teigė, kad vaikų pažintinė raida yra socialinis procesas, kuriame vaikai mokosi per sąveiką su labiau patyrusiais žmonėmis. Jis pabrėžė kultūros ir socialinės aplinkos svarbą raidoje.

Viena iš pagrindinių Vygotskio teorijos koncepcijų yra artimiausio vystymosi zona (AVZ). AVZ yra atstumas tarp to, ką vaikas gali padaryti savarankiškai, ir to, ką jis gali padaryti su pagalba. Vygotskis teigė, kad mokymasis vyksta AVZ ribose, kai vaikai gauna paramą iš labiau patyrusių žmonių.

Kitos Teorijos

• Biheviorizmas.
• Humanistinė psichologija.

Asmenybės Tipai ir Charakterio Bruožai

Remiantis išskirtais asmenybės temperamento tipais sužinojau, jog esu melancholikė. Tad man būdingos gilios emocijos, neryžtingumas, nuotaikų kaita. Man patinka laikytis tvarkos, veikti pagal planą. Aš esu jautri kitų problemoms, todėl dažnai siūlau pagalbą kitiems. Bendraujant su kitais žmonėmis galima manyje įžvelgti pesimistiškumo, aš dažnai varžausi. Mieliau rinkčiausi būti vienui viena. Susidūrus su nesėkmėmis ar kliūtimis aš dažnai nuleidžiu rankas. Man būdingi posakiai : “Kaip Jūs manote?” ,“Kas man geriau tiktų?”.

Atlikti H. Aizenko testo rezultatai parodė, jog mano ekstraversija/intraversija sudaro 13 taškų. Tai reiškia, jog turiu tiek ekstraverto (noras bendrauti su kitais, poreikis veikti), tiek intraverto (polinkis į savianalizę) bruožų, tad skirtingose situacijose galiu elgtis labai įvairiai. Pavyzdžiui, atlikdama darbą grupėje vieną kartą galiu būti labai aktyvi, drąsiai reikšti savo nuomonę ir mintis bei įdėmiai bendrauti su kitais žmonėmis, tačiau kitą kartą atlikdama tokį darbą galiu būti labai uždara, paskendusi savo mintyse ir linkusi individualiai atlikti tam tikras užduotis.

Taip pat testo rezultatai parodė, jog mano nervų sistemos jautrumas atitinka 10 taškų. Taigi tai taip pat pasako, jog skirtingose situacijose moku būti labai įvairi. Pavyzdžiui, gavus blogą pažymį už atliktą darbą vieną kartą galiu reaguoti labai jautriai ir labai save graužti dėl to, o kitą kartą tai mane motyvuoja labiau stengtis, mokytis ir rimčiau žvelgti į darbo svarbą.

Ir galiausiai melo skalė parode, jog testą atlikau patikimai ir sąžiningai. Man pačiai apie savo charakterį labai sunku spręsti. Aš kaip ir kiekvienas žmogus turiu tiek gerų, tiek blogų charakterio savybių. Tik norėčiau išsiugdyti daugiau pasitikėjimo savimi. Mano charakterio bruožai, išreiškiantys žmogaus santykį su kitais, būtų draugiškumas ir atvirumas. Su daiktais - atsakingumas. Dirbdama esu punktuali, atsakinga bei kūrybiška.

tags: #asmenybes #raidos #psichologija