Asmenybės Savybių Prognozavimas: Nuo Teorijos Iki Praktinio Pritaikymo

Asmenybės savybių prognozavimas yra aktuali tema tiek psichologijos moksle, tiek praktiniame verslo kontekste. Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės savybių prognozavimo teorinius aspektus, metodus ir praktinio pritaikymo galimybes, remiantis įvairių autorių tyrimais ir įžvalgomis.

Aspekto Samprata

Visų pirma, išsiaiškinkime, kas yra aspektas. Aspektas - tai tam tikra objektyvios realybės dalis, būdinga visoms sudedamosioms objektyvios realybės dalims. Taip pat aspektas nusako žmogaus objektyvios realybės suvokimą, informacijos priėmimą per šią dalį bei jos apdirbimą.Pavyzdžiui, aspektas gali būti orientavimasis į informaciją apie artimiausią supančią erdvę, gaunamą per gerai išvystytus jutimo organus, nukreiptas į malonius pojūčius, atsipalaidavimą, mėgavimąsi, pasitenkinimą. Arba daiktų darbinių savybių (tamprumo, minkštumo, šilumos laidumo/izoliacijos ir kt.) jų praktinės vertės sau supratimas.

Didysis Penketas: Pagrindinių Asmenybės Bruožų Modelis

Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savybių pagrindas. Šis modelis, dar vadinamas Penkių faktorių modeliu, apima:

• Ekstravertiškumas: Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsnį. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs.
• Nuolaidumas: Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolaidūs žmonės yra paslaugūs, šilti ir patiklūs.
• Stropumas: Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsakingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus. Tie, kurių stropumo rodiklis prastas, yra lengvai išblaškomi, neorganizuoti ir nepatikimi.
• Emocinis stabilumas: Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispirti stresui. Žmonės, kurių emocinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpinę, apimti depresijos ir nesaugūs.
• Atvirumas patirčiai: Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi, imlumą naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir meniškai jautrūs.

Šis modelis ne tik pateikia vienodinančią asmenybės struktūrą, bet ir atskleidė svarbius ryšius tarp asmenybės savybių ir darbo rezultatų.

Asmenybės Savybių Prognozavimas Ir Darbo Rezultatai

Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžinieriai, architektai, buhalteriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo tarnybos duomenis, tokius kaip atlyginimas. Rezultatai parodė, kad pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus. Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasižymi intensyviu bendravimu su žmonėmis. Panašiai buvo pastebėta, kad noras patirti svarbus prognozuojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Vienas dalykas liko neaiškus - kodėl emocinis stabilumas nebuvo susijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir nesijaučiantys saugūs. Mokslininkai spėja, jog atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rodiklius turintys žmonės išsaugo savo darbą. Jei tai tiesa, tada emociškai nestabilių žmonių dalis tarp tyriamųjų, kurių visi turėjo darbą, buvo palyginti maža.

Kultūriniai Asmenybės Modelio Apribojimai

Paskutiniaisiais metais vis gausėja tyrimų įrodančių, kad šis asmenybės modelis galioja tik tam tikrose europinės kultūros zonose. Pamėginus, pavyzdžiui, Kinijoje pritaikyti Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelį, kuris, kaip buvo manoma, yra universalus, paveldimas, perduodamas genais - tyrėjams nepavyko. Vietoje tradicinių penkių asmenybės bruožų mokslininkai aptiko keturis. Modelis pavadintas CPAI. Trys CPAI modelio bruožai, su tam tikromis išlygomis, dar daugiau ar mažiau atitiko Didžiojo penketo asmens savybes, tačiau vienas kinų asmenybės bruožas nerado jokių atitikmenų. Tai rodo, kad asmenybės suvokimas ir jos struktūra gali skirtis priklausomai nuo kultūrinio konteksto.

Kitos Asmenybės Savybės Ir Jų Įtaka

Be "Didžiojo penketo", yra ir kitų asmenybės savybių, kurios gali turėti įtakos elgesiui ir darbo rezultatams:

• Kontrolės centras: Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jie yra savo likimo šeimininkai. Kiti mano esą likimo pastumdėliai, nes įsitikinę, kad viską, kas jiems nutinka, lemia laimė ar atsitiktinumas. Pirmuoju atveju kontrolės centras viduje; šie žmonės yra įsitikinę, kad jie gali kontroliuoti savo likimą. Tų, kurie mano, kad jų gyvenimą kontroliuoja kiti žmonės, kontrolės centras yra išorėje. Esama įrodymų, kad darbuotojai, kurių kontrolės centras yra aiškiai išorėje, mažiau patenkinti savo darbu, labiau atitolę nuo darbo aplinkos ir mažiau atsidavę darbui nei tie, kurių kontrolė centras viduje. Vadovas taip pat gali tikėtis, kad žmonės, kurių kontrolės centras yra išorėje, kaltę dėl blogo darbo įvertinimo suvers viršininko šališkumui, savo bendradarbiams arba nuo jų nepriklausantiems įvykiams.
• Makiavelizmas: Makiavelizmas yra asmenybės savybė, šitaip pavadinta Niccolo Machiavelli, kuri XVI amžiuje rašė, kaip išsikovoti valdžią ir ją naudotis, garbei. Pasižymintis ryškiomis makiavelizmo tendencijomis individas manipuliuoja, išlaiko emocinę distanciją ir yra įsitikinęs, kad tikslas pateisina priemones. „Jei tai veikia, naudokis“, - tokiu principu vadovaujasi asmuo, turintis aiškiai išreikštą makiavelizmą. Ar makiavelistai yra geri darbuotojai? Atsakymas priklauso nuo to, ką jie dirba, ir nuo to, ar už laimėjimą dosniai atlyginama.
• Savivertė: Žmonės skiriasi pagal tai, kiek jie patys sau patinka ar nepatinka. Ši savybė yra vadinama saviverte. Moksliniai tyrimai rodo, kad savivertė yra tiesiogiai susijusi su sėkmės lūkesčiais. Pavyzdžiui, žmonės su stipriai išreikšta saviverte yra įsitikinę, kad jie turi gebėjimų, reikalingų pasiekti sėkmę darbe. Taip pat buvo pastebėta, kad savivertę veikia išorinės įtakos imlumą. Mažiau išreikštą savivertę turintys žmonės yra imlesni išorinei įtakai už tuos, kurių savivertė aiškiai išreikšta. Nedidelę savivertę turintys žmonės nori, kad kiti juos teigiamai įvertintų; dėl to jie labiau linkę ieškoti kitų pritarimo, labiau nei tie, kurių savivertė yra didelė, mėgsta pamėgdžioti, derintis prie kitų žmonių įsitikinimo ir elgesio. Pasitenkinimo darbu prasme esama įrodymų, kad žmonės su didele saviverte labiau patenkinti savo darbu nei tie, kurių savivertė maža.
• Savikontrolė: Ar esate kada pastebėję, kad kai kurie žmonės kur kas geriau nei kiti geba pritaikyti savo elgesį prie besikeičiančių situacijų? Taip yra todėl, kad jų savivikontrolės rodiklis gana aukštas. Turintys stiprią savikontrolę žmonės jautriai reaguoja į išorės signalus ir skirtingose situacijose gali elgtis skirtingai. Jie yra chameleonai - geba pasikeisti, kad pritaptų prie situacijos ir paslėptų savo tikrąjį „aš“.
• Polinkis rizikuoti: Žmonės skiriasi noru išbandyti galimybes. Turintys didelį polinkį rizikuoti asmenys greičiau priima sprendimus ir pasirinkdami naudoja mažiau informacijos nei tie, kurių polinkis rizikuoti yra nedidelis. Vadovai gali pasinaudoti šia informacija, kad darbuotojų polinkį rizikuoti suderintų su konkrečiais darbo rezultatais.
• A tipo asmenybė: Ar pažįstate žmonių, kurie atrodo perdėtai linkę lenktyniauti ir kuriems visada trūksta laiko? Jei pažįstate, tai didelė tikimybė, kad šie žmonės yra A tipo asmenybės. A tipo asmenybės be paliovos trokšta pasiekti vis daugiau ir daugiau per vis trumpesnį laiką.

Asmenybės Ir Darbo Suderinamumas

Akivaizdu, kad žmonių asmenybė skiriasi. Vadovaujantis šią logiką, buvo mėginta suderinti asmenybes ir darbus. Labiausiai ištirta asmenybės ir darbo suderinimo teorija yra šešių asmenybės tipų modelis. Šis modelis tvirtina, kad darbuotojo pasitenkinimas darbu ir polinkis jį palikti priklauso nuo to, kokiu laipsniu žmogaus asmenybė sutampa su profesine aplinka. Sukurtas Pirmenybių profesijų aprašo klausimynas, kuriame yra 160 profesijų pavadinimai. Respondentai nurodo, kurios iš šių profesijų jiems patinka arba nepatinka, o jų atsakymai naudojami sudaryti asmenybės profiliams.

Teorija teigia, kad pasitenkinimas darbu dažniausias yra darbuotojų kaita mažiausia tada, kai asmenybė dera su profesija. Visuomeniški žmonės turėtų dirbti visuomeninį darbą, tradiciniai žmonės turėtų dirbti tradicinį darbą ir t. t. Realistinės orientacijos žmogus, dirbantis realistinį darbą, atsiduria suderinamesnėje situacijoje nei realistinis žmogus, dirbantis tyriamąjį darbą. Realistinis žmogus, dirbantis socialinį darbą, patenka į nesuderinamiausią situaciją.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Pavyzdžiui, meniškas žmogus teikia pirmenybę neapibrėžtai ir nesistemingai veiklai, kurioje gali pasireikšti kūrybingumas. Jam būdingas vaizduotė, netvarkingumas, idealistiškumas, emocingumas, nepraktiškumas.

Emocijos Ir Jų Įtaka Darbo Vietoje

Emocijos vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime. Pirmiausiai reikėtų paaiškinti tris glaudžiai tarpusavyje susipynusius terminus - afektą, emocijas ir nuotaikas. Afektas yra bendrasis terminas, apimantis platų jausmų, kuriuos patiria žmonės, spektrą. Tai skėtis, po kuriuo telpa ir emocijos, ir nuotaikos. Emocijos - tai intensyvūs jausmai, nukreipti į kurį nors žmogų ar objektą. Nuotaikos yra mažiau intensyvūs nei emocijos jausmai ir neturi kontekstinio stimulo. Emocijos yra reakcija į objektą, o ne savybė. Jos susijusios su konkrečiu objektu. Jūs rodote savo emocijas, kai kažkuo džiaugiatės, ant kažko pykstate, kažko bijote. Antra vertus, nuotaikos nėra nukreiptos į kokį nors objektą. Emocijos gali virsti nuotaikomis, kai prarandate dėmesį kontekstiniam objektui.

Kitas su afektu susijęs terminas, įgyjantis vis didesnę reikšmę organizacinės elgsenos studijose, yra emocinis darbas. Tai vyksta tada, kad darbuotojas, bendraudamas su žmonėmis, išreiškia tuos jausmus, kurių pageidauja organizacija. Emocinis darbas sukelia dilemų darbuotojams, kai jų veikla reikalauja rodyti emocijas, nesutampančias su tikrais jausmais.

Emocijas geriau galima suprasti, kai jos yra suskirstomos į pajaustas ir į parodytas. Pajaustos emocijos yra tikrosios asmens emocijos. Ir priešingai, parodytos emocijos yra tokios, kurių reikalaujama organizacijoje, ir manoma, kad jos tinka tam tikrame darbe. Jos nėra įgimtos; tokių emocijų išmokstama.

Buvo daug mėginimų apriboti ir apibrėžti pagrindinių, arba esminių, emocijų rinkinį. Šešias emocijas galima įsivaizduoti kaip vientisumą. Kuo dvi emocijos yra arčiau viena kitos, juo dažniau žmonės bus linkę jas supainioti. Pavyzdžiui, laimė yra dažnai painiojama su nuostaba, o štai laimė ir pasibjaurėjimas retai kada painiojami.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Vyrauja nuomonė, kad moterys geriau nei vyrai „kontaktuoja“ su savo jausmais, - kad emocionaliau reaguoja ir kad geriau geba suprasti kitų žmonių emocijas. Įrodymai patvirtina, kad tarp vyrų ir moterų yra skirtumas, kai kalbama apie emocines reakcijas ir gebėjimą suprasti kitų žmonių emocijas. Moterys labiau nei vyrai reiškia savo emocijas; jos intensyviau patiria emocijas; jos dažniau išreiškia ir teigiamas, ir neigiamas emocijas, išskyrus pyktį. Priešingai nei vyrai, moterys taip pat jaučia didesnį nei vyrai komfortą reikšdamos emocijas.

Kultūros normos taip pat turi įtakos emocijų raiškai. Kultūrų viduje gana vienodai suprantomos emocijos, bet skirtingų kultūrų atstovai sunkiai supranta kito emocijas. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu amerikiečiai buvo paprašyti priderinti veido išraišką prie šešių universaliųjų emocijų. Sutapimas siekė nuo 86 iki 98 procentų. Kai grupei japonų buvo pateikta ši užduotis atpažinimo tikslumas svyravo nuo 27 iki 70 procentų. Be to, tyrimai rodo, kad kai kurios kultūros neturi žodžių apibūdinti tokioms standartinėms emocijoms kaip nerimas, depresija ar kaltės jausmas. Pavyzdžiui, taitiečiai neturi žodžio, kuris būtų tiesioginis liūdesio ekvivalentas.

Žmonės, pažįstantys savo emocijas ir gerai mokantys suprasti svetimas, gali efektyviau dirbti. Tai iš esmės yra pastarojo meto emocinio intelekto studijų pagrindas. Emocinis intelektas (EI) tai nekognetyvių įgūdžių, gebėjimo ir kompetencijų rinkinys, darantis įtaka žmogaus gebėjimui susidoroti su aplinkos reikalavimais.

Psichologinės Paslaugos Verslui

Psichologinės paslaugos verslui tampa vis aktualesnės. Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveikimą, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandų formavimą.

Atkreipiant dėmesį į psichologinių paslaugų verslui rinką, turime omeny ne tik pasiūlą, bet ir paklausą, t.y. turime atsižvelgti ir į organizacijų psichologinių paslaugų poreikius, kuriuos formuoja įmonių vadovai. Būtent paklausa turi formuoti teikiamų paslaugų spektrą. Kadangi psichologinių paslaugų poreikio aspektas tampa svarbus siekiant efektyvios organizacijos rezultatų, tad įdomu, kiek mūsų organizacijų vadovai šiandien naudojasi psichologinėmis paslaugomis ir kokiais ryšiais su šia problema yra susiję vadovų asmenybės bruožai bei vadovų savęs vertinimas.

Štai keletas psichologinių paslaugų, kurios gali būti naudingos įmonėms:

1. Psichologinis konsultavimas: Psichologinio konsultavimo organizacijose poreikis didėja: didesnis dėmesys visuomenės, taigi ir darbuotojų, sveikatai - bendra socialinė šalies politika; didesnė organizacijos atsakomybė už darbuotojų gerovę. Psichologinis konsultavimas organizacijose apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo, išėjimo į pensiją atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.
2. Darbinio streso auditas: Specialistų nuomone, stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai.
3. Emocinio intelekto lavinimas: Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Turintys aukštą emocinį intelektą (emociškai protingi) vadovai pirmiausiai gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija.
4. Darbuotojų veiklos vertinimas: Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe lygį, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti. Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą.
5. Darbuotojų motyvavimas: Įmonės, kurios vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, kurios puoselėja ilgalaikio verslo planus ir kurios administracija nemenkai stengiasi mažinti veiklos riziką, stiprinti konkurencingumą, gali bei turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu - ir įmonės, ir darbuotojo - interesu, kūrimą.
6. Vidinio mikroklimato analizė: Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję. Kuo įvairesnis organizacijos klimatas, tuo didesnė tikimybė, kad įmonė pasieks gerų veiklos rezultatų.
7. Mokymų organizavimas: Mokymų planavimas ir organizavimas - tai mokymų poreikio ir turinio nustatymas; seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas.

VU Filosofijos Fakulteto Psichologų Tyrimas

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto psichologai įgyvendino projektą „Delinkventiškų paauglių elgesio prognozavimas remiantis rizikos ir apsauginių veiksnių įvertinimu“. 9 mėnesių laikotarpiu buvo tirti 189 paaugliai - 30 iš nepilnamečių pataisos namų ir 159 iš esančių probacijos priežiūroje. Tyrimo interviu vyko trimis etapais. Pirminio įvertinimo metu buvo surinkta informacija apie paauglių stiprybes ir sunkumus, asmenybės savybes, nuostatas ir kitus psichosocialinius veiksnius.

Mokslininkai šiuo tyrimu išbandė darbui su paaugliais pritaikytą rizikos vertinimo įrankį. Įvairiose srityse su probleminiais paaugliais dirbantys specialistai jau seniai jautė tokio įrankio poreikį, tad tyrėjų grupė veikė paskatinta praktinių sumetimų. Todėl tyrėjų grupė sukūrė įrankį, padedantį įvertinti padėtį, kad remiantis gauta informacija būtų galima taikyti atitinkamas priemones.

Tyrimų grupės vadovas Alfredas Laurinavičius teigia, kad bendradarbiavimas su Lietuvos probacijos tarnybos ir Kauno nepilnamečių pataisos namų darbuotojais suteikė daug vertingos ir malonios patirties.

Mokslininkų sukurtas įrankis yra skirtas ir probacijos pareigūnams, ir mokytojams, ir psichologams, ir socialiniams darbuotojams, nes komandinis įvairių specialistų darbas yra itin svarbus.

Pasak A. Laurinavičiaus, atlikdami tyrimą jie rinko informaciją apie paauglių savybes, kurios siejamos su nusikalstamu elgesiu: asmenines charakteristikas, nuostatas, sėkmę mokykloje, šeimą, psichikos sveikatos problemas. Gautą informaciją vertino ir svarstė, ar tam tikrą priežasčių rinkinį turintis paauglys nusikals ateityje, ar ne. Po trijų ir devynių mėnesių tikrino šias savo prielaidas.

Šis vertinimas pateikia išsamų vaizdą apie paauglio aplinką, jo patiriamus sunkumus ir turimas stiprybes.

L. Klimukienės teigimu, dirbant su paauglio aplinka svarbu nepamiršti ir jo paties: „Kartais nutinka taip, kad dirbantys su paaugliais iš socialinės rizikos šeimų sprendžia, ką reikėtų daryti su tėvais, kaip ugdyti jų tėvystės įgūdžius, kaip dirbti su mokykla, kokias programas taikyti, tačiau pamiršta patį paauglį. Svarbu atsižvelgti į tai, ką jis pats gali padaryti šiomis aplinkybėmis."

Genetikos Įtaka Asmenybei: Ar Pervertiname Genų Rolę?

Genai atrasti ne vakar, tačiau pastarųjų metų pasiekimai šioje srityje keičia žaidimo taisykles iš esmės. Mokslininkai kelia perdėto tikėjimo genetika klausimą - tiek filosofine, tiek ir praktine prasme.

Pastaraisiais dešimtmečiais genų inžinerijos pasiekimai pratino mus prie minties, kad genas - pagrindinė žmonijos viltis, gydant pavojingiausias ligas ir kovojant su senėjimu. Dar viena populiari futurologijos kryptis - tikėjimas, kad redaguojant genus, bus galima „programuoti“ dar negimusių vaikų intelektą ir kitas naudingas vaikų savybes dar iki jų gimimo.

Visgi, kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, jog dabartinė visuomenė pervertina šios informacijos potencialą. Johnes Hopkins (JAV) universiteto medicinos istorijos profesorius Nathaniel Comfort teigia, kad požiūris į geną kaip į „visų molekulių imperatorių“ yra klaidingas.

Specialistai pasakoja, kad tokias paplitusias ligas, kaip, tarkime, diabetas ir širdies kraujagyslių susirgimai, lemia ne vieno geno mutacijos, o visos genų grupės pokyčiai.

tags: #asmenybes #savybes #prognozuoja