Įvadas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš labiausiai moksliškai pagrįstų ir plačiausiai taikomų psichoterapijos rūšių. Ši terapija remiasi idėja, kad žmogaus mintys, įsitikinimai ir interpretacijos daro didelę įtaką jo emocijoms, elgesiui ir kūno reakcijoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime KET istoriją, pagrindinius principus ir raidą, atskleidžiant jos svarbą šiuolaikinėje psichoterapijoje.
KET ištakos ir pradininkai
Klasikinės arba antrosios bangos Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) ištakas galima sieti su Aaron T. Beck darbais, kuris 1960-1970 metais pasiūlė, tuo metu, naują ir revoliucinį psichoterapinį depresijos supratimo ir gydymo būdą. Albertas Ellis, sukūręs Racionaliąją Emotyvinę Elgesio Terapiją (Rational Emotive Behavioral Therapy - REBT), taip pat laikomas vienu iš kognityvinės terapijos pionierių. Ellis pastebėjo, kad žmones veikia ne pačios situacijos, o jų interpretacija - tai, kaip jie mąsto apie įvykius. Beckas, tyrinėdamas pacientų mąstymą depresijos metu, pastebėjo pasikartojančius neigiamų automatinių minčių šablonus. Jis sukūrė kognityvinės terapijos modelį, kurio pagrindas - atpažinti, įvardyti ir pakeisti šiuos mąstymo modelius.
Pagrindiniai KET principai
Viena pagrindinių idėjų, kuria remiasi Kognityvinė elgesio terapija - asmens turimi įsitikinimai ir taip, kaip jis mąsto bei interpretuoja dalykus, daro įtaką jo (jos) emocijoms, elgesiui ir kūno reakcijoms. Asmuo, mokydamasis atpažinti, suprasti, įvertinti ir keisti savo įsitikinimus bei mąstymą, gali keisti tai, kaip jis jaučiasi ir elgiasi (Beck, 1967; Rush et al., 1977; Blackburn et al., 1981; J. Beck ir Fleming, 2021). KET nukreipta į dabartį. Terapijos metu stengiamasi išmokyti klientą gyventi „čia ir dabar”. Terapija yra šviečiamojo pobūdžio, klientui suteikiamos žinios, kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas, tuo ji skiriasi nuo kitų terapinių mokyklų.
Svarbiausi KET elementai:
- Kognicijų stebėjimas: minčių ir mąstymo būdų atpažinimas.
- Ekspozicija: apibrėžiamos probleminės situacijos, tuomet užduotis skaidoma į mažesnius žingsnelius, pradedant nuo lengviausių iki sunkiausių.
- Pastiprinimas ir apdovanojimas: tinkamas elgesys pastiprinamas, galimas ir savęs pastiprinimas.
KET raida ir plėtra
Nuo pat jos sukūrimo, KET buvo nuolat tobulinama ir moksliškai tyrinėjama. XX a. antroje pusėje KET sparčiai plėtėsi, tapdama viena iš labiausiai tyrinėjamų psichoterapijos krypčių. Tyrimai rodė, kad KET padeda įveikti nerimą, depresiją, fobijas, potrauminį stresą ir kitus sunkumus. Vėliau išsivystė vadinamosios trečiosios bangos KET kryptys, kurios dar labiau praplėtė jos taikymo galimybes:
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
- Dėmesingumu grįsta kognityvinė terapija (Mindfulness-based CBT): integruoja meditacijos ir sąmoningo buvimo technikas.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): orientuota į vertybes ir įsipareigojimą veikti, net jei kyla sunkumų.
- Schemų terapija: pabrėžianti giluminių gyvenimo nuostatų keitimą.
KET taikymo sritys
Šiuo metu KET yra viena iš labiausiai moksliškai tirtų, plačiausiai pritaikomų ir naudojamų psichoterapijos rūšių, kurios efektyvumas yra įrodytas daugiau kaip 2000 mokslinių tyrimų (Knapp et al., 2015; David et al., 2018; Clark, 2019; J. Beck ir Fleming, 2021). KET efektyvumas ir tinkamumas yra įrodytas dirbant su žmonėmis, turinčiais įvairių psichikos sutrikimų, medicininių būklių ir problemų, tokių kaip:
- Nuotaikos sutrikimai (depresija ir bipolinis afektinis sutrikimas)
- Nerimo sutrikimai (specifinė fobija, panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas)
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Valgymo sutrikimai
- Miego sutrikimai
- Asmenybės sutrikimai
- Priklausomybės
- Lėtinis skausmas
- Dirgliosios žarnos sindromas
KET taikoma nerimui, depresijai, socialinei fobijai, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso, generalizuoto nerimo, panikos priepuolių, valgymo, priklausomybių, asmenybės sutrikimams gydyti. Tyrimai patvirtina, kad ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. 2008).
KET Lietuvoje
Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos.
Vis dėlto, Lietuvoje „psichoterapijos“ sąvoka dažniausiai vis dar siejama su psichoanalize, nors populiarėja ir egzistencinė, geštalto ir kitos humanistinėmis vadinamos psichoterapijos kryptys. Vakaruose populiari kognityvinė elgesio terapija (KET) vis dar nėra labai populiari Lietuvoje. Taip pat ir dėl tikrų ar menamų panašumų su sovietmečiu psichologijoje vyravusiu biheviorizmu.
KET privalumai
- Moksliškai pagrįsta: KET efektyvumas įrodytas daugybe mokslinių tyrimų.
- Struktūruota: KET sesijos vyksta pagal aiškiai apibrėžtą struktūrą, padedančią klientui jaustis kryptingai.
- Praktiška: KET orientuota į konkrečius problemų sprendimo būdus ir įgūdžių ugdymą.
- Individualizuota: KET metodikas galima pritaikyti individualiems pacientų poreikiams.
- Trumpalaikė: Terapinius tikslus vidutiniškai planuojama pasiekti per 12 - 16 sesijų.
KET ir koučingas
KET principai gali būti naudingi ir koučingo specialistams, padedant klientams atpažinti neigiamas automatines mintis, ribojančius įsitikinimus ir paskatinti praktiškai išbandyti naujus elgesio būdus. Tačiau svarbu atsiminti, kad koučingas nėra psichoterapija ir skirtas sveikiems žmonėms, norintiems augti ir siekti tikslų. KET dažniausiai taikoma psichikos sveikatos srityje, padedant žmonėms įveikti nerimą, depresiją ar kitus sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
tags: #kognityvine #elgesio #terapija #istorija