Asmenybė - tai unikalus kiekvienam žmogui būdingas mąstymo, jausmų, elgesio ir santykio su aplinka rinkinys, kuris formuojasi per visą gyvenimą. Kiekvienas individas turi savitą moralės sistemą, vertybes ir įsitikinimus, kurie padeda suprasti patirtį ir išreikšti emocijas. Vis dėlto, kai šie asmenybės bruožai tampa neadaptyvūs ir sukelia nuolatinį skausmą pačiam žmogui ar aplinkiniams, galima įtarti asmenybės sutrikimą.
Kas yra Asmenybės Sutrikimas?
Asmenybės sutrikimas apibrėžiamas kaip ilgalaikis, neadaptyvus mąstymo, jausmų, elgesio ir santykių su kitais būdas, kuris sukelia reikšmingų sunkumų asmeniniame ir socialiniame gyvenime. Pasireiškus asmenybės sutrikimams, išryškėja nuolatinis vidinio išgyvenimo ir elgesio modelis, labai besiskiriantis nuo kitų asmenų. Tokie išskirtinumai pastebimi pažinimo, nuotaikos, impulsų valdymo, tarpasmeninių santykių srityse. Diagnozuojant asmenybės sutrikimą, svarbiausia, kad šie neadaptyvūs bruožai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Asmenybės sutrikimai yra pastovūs, ilgalaikiai, gali pasireikšti paauglystėje ar jaunystėje.
Svarbu pabrėžti, kad asmenybės sutrikimai nėra liga, kurią galima išgydyti vaistais, bet tai savitas žmogaus būdas reaguoti į pasaulį. Tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą.
Pagrindiniai Asmenybės Sutrikimų Tipai
Pagal skirtingas klasifikacijas priskaičiuojama apie 10 skirtingų asmenybės sutrikimo tipų. Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM) išskiria kelis pagrindinius asmenybės sutrikimus, kurių bruožai ir pasireiškimo formos skiriasi:
Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas: Šio tipo asmenys turi polinkį būti nuolat priešiškai nusiteikę, jie negali atleisti už įžeidimus ar pagarbos stoką, linkę visur matyti kitų priešišką nusistatymą ir kenkimą. Dažnai šeimoje perdėtai pavydūs. Jiems būdingas perdėtas jautrumas nesėkmėms, polinkis būti priešiškai, karingai nusiteikusiems, įtariems, siekis iškreipti faktus sau palankia linkme. Dažniau pasitaiko vyrams.
Taip pat skaitykite: Priklausomo asmenybės sutrikimo gydymo galimybės
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas: Šiam tipui būdingas atsiribojimas nuo emocijų, socialinių kontaktų. Tokie asmenys mažai bendrauja ir nesidomi kitais žmonėmis, pasižymi emociniu šaltumu. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis. Jie vengia socialinių kontaktų vien dėl to, kad teikia pirmenybę buvimui vieniems, fantazijai, introspekcijai. Tokie asmenys abejingi socialinėms normoms, abejingi kitų nuomonei. Jie linkę pasinerti į fantazijas ir savistabą, retai kada būna patenkinti savo veikla. Žmonių su šizoidiniu asmenybės sutrikimu neveikia pagyrimai ar kritika, jie retai rodo savo jausmus, neišreiškia nei džiaugsmo, nei pykčio. Taip pat jie mažai jautrūs socialinėms normoms. Atrodo, tarsi jiems visiškai nereikėtų kitų dėmesio ir pripažinimo. Žmonės su šizoidiniu asmenybės sutrikimu atrodo nejautrūs kitų bėdoms, abejingi. Tokių žmonių vidinis pasaulis dažnai būna turtingas, tačiau jiems nesvarbi aplinkinių nuomonė. Jie turi savitą nuomonę apie aplinkui vykstančius įvykius.
Šizotipinis asmenybės sutrikimas (ŠTAS): Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems asmenims būdingi kai kurie šizoidinės asmenybės bruožai, taip pat jiems būdingas ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys. Neretai jie teigia patiriantys keistus intrapsichinius išgyvenimus, mąsto neįprastu, keistu būdu, aplinkiniams neretai būna sudėtinga juos suprasti ir įsitraukti į santykį. Šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdingi stipriai išreikšti socialiniai ir tarpasmeniniai deficitai, kurie pasižymi ūmiu diskomfortu tarpasmeninių santykių srityje bei sumažėjusiu gebėjimu juos megzti. ŠTAS turintys asmenys neretai mano, kad turi ypatingų galių nujausti, numatyti ar sukelti tam tikrus įvykius prieš jiems dar įvykstant. Jie gali tikėti, kad mintimis tiesiogiai gali suketi tam tikrus įvykius (pvz., kad jų pažįstamas asmuo išvedė pavedžioti šunį dėl to, kad jie pagalvojo prieš valandą, kad jų draugas turėtų išvesti pavedžioti šunį). Taip pat gali tikėti, kad tam tikrus įvykius gali sukelti ir netiesiogiai, tam tikrų ritualų pagalba (pvz., kad apsaugojo nuo nelaimės tam tikrus žmonės dėl to, kad 3 kartus apėjo aplink specifinį objektą). ŠTAS turintys asmenys dažnai patiria tarpasmeninių santykių problemų ir dažnai patiria diskomfortą bendraudami su kitais žmonėmis. Pasižymi įtarumu kitų atžvilgiu, tačiau paprastai ne tiek stipriai išreikštu kaip, kad PAS atveju.
Histrioninio tipo asmenybės sutrikimas: Šio tipo asmenybės įvairiais būdais siekia būti aplinkinių dėmesio centre. Jos ekshibicionistiškos, gundančios, koketuojančios, linkusios nuolaidžiauti sau, įtaigios. Emocijos kraštutinai išreikštos, bet paviršutinės. Dažniau pasitaiko moterims.
Narcisinis asmenybės sutrikimas: Būdingas vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, nuolatinis poreikis ieškoti patvirtinimo apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Narcizai daug energijos išeikvoja lygindami save su kitais ir slepia savo pažeistą savivertę idealizuodami arba nuvertindami kitus. Kadangi yra įvairių narcisizmo tipų, ne visos narcisistinės asmenybės pasižymi tais pačiais elgesio bruožais. Yra atviras (grandiozinis) ir paslėptas (pažeidžiamas) narcisizmas.
Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas: Dar vadinamas emociniu asmenybės sutrikimu. Tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia intensyviais ir nestabiliais emociniais išgyvenimais, impulsų kontrole ir santykių problemomis. Žmonės, turintys šį sutrikimą, gali patirti staigius emocijų svyravimus, kurie gali sukelti ekstremalias reakcijas, pavyzdžiui, pyktį ar liūdesį. Pagrindiniai simptomai gali apimti emocinį nestabilumą, dažnus nuotaikų svyravimus, intensyvų pyktį, nerimą, depresiją ir problemas palaikant santykius. Kai kurie asmenys gali patirti savęs žalojimą ar netekti savikontrolės.
Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas
Anankastinio (obsesinio-kompulsinio) tipo asmenybės: Joms būdingas perdėtas atsargumas ir abejonės, skrupulingas sąžiningumas, pedantiškumas, perfekcionizmas, perdėtas susirūpinimas detalėmis, kas trukdo greitai atlikti darbus. Dominuoja mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai. Būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas.
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas: Tokios asmenybės vengia priimti bet kokius sprendimus ‒ tam reikia daugybės kitų patarimų ir padrąsinimų arba tai leidžiama atlikti kitiems. Kadangi šio tipo žmonės bijo, jog nesugebės savimi pasirūpinti, tampa perdėtai priklausomi nuo kitų. Asmuo ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste, negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolankus ir negali išgyventi be kito, kuris galėtų juo pasirūpinti. Dažniau pasitaiko moterims.
Vengiančio tipo asmenybės sutrikimas: Žmonės, turintys šį sutrikimą, perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti. Tokie asmenys vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs. Būdingas itin didelis jautrumas tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią reaguojama atsitraukimu į savo fantazijas. Tokie žmonės dažnai jaučiasi geriau vieni, turi turtingą vidinį pasaulį ir gali išreikšti save per kūrybą.
Sadistinis asmenybės sutrikimas: Centrinė ašis - emocinis atsiribojimas, kaltės nebuvimas ir dominavimas. Sadistai siekia kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą, dažnai renkasi silpnesnius ir bejėgius žmones.
Mazochistinis asmenybės sutrikimas: Individai suvokia save kaip nuolat kenčiančius, patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochistų savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas.
Taip pat skaitykite: Ribinio asmenybės sutrikimo ypatumai
Depresinis asmenybės sutrikimas: Būdingas polinkis žvelgti į savo vidų ir ieškoti skausmingos patirties paaiškinimų, kurie remiasi tikėjimu savo blogumu. Tokie asmenys jaučia liūdesį, vienišumą, bejėgiškumą ir baimę būti atstumtiems.
Isterinis asmenybės sutrikimas: Žmonės yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, o priešingos lyties atstovus laiko galingais ir pavydi jiems jų galios.
Asmenybės Susidvejinimas: Disociacinis Tapatybės Sutrikimas (DTS)
Asmenybės susidvejinimas, arba disociacinis tapatybės sutrikimas, yra sudėtinga psichikos būklė, kuriai būdingas asmens tapatybės suskilimas į kelias skirtingas asmenybes arba tapatybės dalis. Kiekviena asmenybė gali turėti savarankišką gyvenimą, vardą, amžių, temperamentą, įpročius, gyvenimo istoriją, specifinį elgesį, įsitikinimus ir pomėgius. Pagrindinis DTS simptomas yra dviejų ar daugiau skirtingų asmenybių buvimas.
DTS Simptomai
- Amnezija: Sunkumai prisimenant kasdienius įvykius, asmeninę informaciją ar traumuojančias patirtis.
- Laiko praradimas: Periodai, kai žmogus negali prisiminti, ką veikė arba kur buvo.
- Depersonalizacija: Jausmas, kad esi atitrūkęs nuo savo kūno ar minčių.
- Derealizacija: Jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba iškraipytas.
- Depresija ir nerimas: Dažni nuotaikos svyravimai, liūdesys, beviltiškumas ir nerimas.
- Savižala: Polinkis žaloti save, bandymai nusižudyti.
- Miego sutrikimai: Nemiga, košmarai.
- Valgymo sutrikimai: Anoreksija, bulimija.
- Priklausomybės: Polinkis į alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybes.
- Haliucinacijos ir kliedesiai: Nors ir rečiau, bet gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai, panašūs į šizofrenijos simptomus.
DTS Priežastys
DTS dažniausiai išsivysto vaikystėje patyrus didelę traumą, pavyzdžiui, fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą. Disociacija tampa būdu atsiriboti nuo traumuojančių patirčių ir sukurti atskiras asmenybes, kurios gali tvarkytis su skirtingais traumos aspektais. Svarbu paminėti, kad ne visi, patyrę traumą vaikystėje, išsivysto DTS. Tačiau trauma yra reikšmingas rizikos veiksnys.
DTS Diagnostika
DTS diagnozuoti gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos sutrikimų simptomus. Diagnozę paprastai nustato psichikos sveikatos specialistas, atlikęs išsamų interviu ir įvertinęs asmens istoriją bei simptomus. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
DTS Gydymas
DTS gydymas paprastai apima ilgalaikę psichoterapiją, kurios tikslas yra integruoti skirtingas asmenybes į vieną darnią visumą.
- Traumos terapija: Padeda apdoroti traumuojančias patirtis ir sumažinti disociacijos simptomus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesį.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Moko įgūdžių, padedančių valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir toleruoti stresą.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali būti naudojami gretutiniams simptomams, tokiems kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai, gydyti. Tačiau nėra vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti DTS.
- Hipnozė: Gali būti naudojama siekiant pasiekti atskiras asmenybes ir padėti integruoti atsiminimus.
Gydymas yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau tinkama terapija gali padėti asmenims, turintiems DTS, gyventi pilnavertį gyvenimą.
Disociacija: Psichikos Gynybinis Mechanizmas
Disociacija - tai psichologinis procesas, kai žmogaus mintys, jausmai, atsiminimai ar tapatybės pojūtis atsiskiria nuo sąmoningo suvokimo. Tai tarsi psichikos gynybinis mechanizmas, padedantis atsiriboti nuo skausmingų ar traumuojančių patirčių.
Disociacijos Formos
- Atsiribojimas: Jausmas, tarsi stebėtumėte save iš šalies.
- Amnezija: Sunkumai prisimenant svarbius asmeninius įvykius ar informaciją.
- Tapatybės sumišimas: Neaiškus savęs suvokimas, pasimetimas dėl savo tapatybės.
- Realybės iškraipymas: Jausmas, kad pasaulis aplinkui yra nerealus arba keistas.
Disociacija yra pagrindinis disociacinio asmenybės sutrikimo bruožas.
Diferencinė Diagnostika: DTS, Šizofrenija ir Kiti Sutrikimai
Svarbu atskirti DTS nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas ir šizotipinis sutrikimas.
- Šizofrenija: Psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Pagrindiniai simptomai yra haliucinacijos, kliedesiai ir mąstymo sutrikimai.
- Šizoafektinis sutrikimas: Turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų.
- Šizotipinis sutrikimas: Asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai.
Nors šie sutrikimai gali turėti panašumų, jie skiriasi savo pagrindiniais simptomais ir priežastimis.
Šizofrenijos Priežastys
- Genetika: Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą.
- Smegenų struktūra ir funkcija: Tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse.
- Neurotransmiteriai: Sutrikimai dopamino ir glutamato sistemose smegenyse.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas.
Šizofrenijos Gydymas
Šizofrenijos gydymas paprastai apima vaistus, psichoterapiją ir socialinę paramą.
- Vaistai: Antipsichotikai padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga.
- Socialinė reabilitacija: Padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Gyvenimo Būdo Įtaka Psichikos Sveikatai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai.
- Streso valdymas: Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims.
Asmenybės Sutrikimų Gydymas: Psichoterapijos Svarba
Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Tikrasis sąmoningumas, kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema, padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
Internetinė Psichoterapija
Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą.
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Vystymosi Etapai
Nesutariama dėl šizoidinės asmenybės vystymosi etapo. Vieni tai sieja su kūdikyste, kai vaikas dar nesuvokia kitų žmonių atskirtumo, ir šizoidinė būsena laikoma regresija į ankstyvąją raidos stadiją. Tokiems kūdikiams būdingas vengiantis prisirišimas, abejingumas, kadangi jų „motinos nepriėmė jų normalios priklausomybės“, ignoravo jų liūdesį, buvo šiurkščios, emociškai neišraiškingos ir vengiančios „emocinio kontakto su savo vaikais“. Šizoidinės asmenybės išgyveno „reikšmingą ankstyvą socialinę izoliaciją“. Taip pat šizoidinė asmenybė gali formuotis esant priešingam ryšio pobūdžiui - pernelyg dideliam įsitraukimui, globojimui. Dažnai šizoidiškų vyrų motinos būna gundančios, nesilaikančios ribų, o tėvai - nekantrūs ir kritiški. Taip pat šizoidinės dinamikos vystymuisi būdinga aplinka, kurioje santykiai dviprasmiški, tariamai abipusiški, emociškai nesąžiningi, komunikacija paini ir prieštaringa, ir vaikas tokioje aplinkoje išmoksta atsiriboti, kad apsaugotų save nuo pykčio ir sumaišties. Taip pat šizoidinis troškimo ir vengimo konfliktas gali atsirasti, jeigu „vaikas jaučiasi vienišas ir apleistas, tačiau vienintelis prieinamas dėmesys yra neempatiškas ir įkyrus“. Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs savo vaikams, jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų. Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų.
Diagnostika
Diagnozuojant asmenybės sutrikimus reikia atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis bei psichologinių testų rezultatus. Būtina įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio, visuomet tokie buvo), ar distoniški (sukelia diskomfortą ir atrodo svetimi) asmens Ego atžvilgiu. Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai. Taip pat asmenybės sutrikimui būdingi bruožai turi būti nuolatiniai ir pasireikšti visose gyvenimo srityse. Taip pat svarbu atsižvelgti į žmogaus vystymosi aspektus, vaikystės aplinką, santykius su tėvais ir kitais artimais žmonėmis.
tags: #asmenybes #sutrikimas #ppt