Įvadas
Asmenybės psichologija, siekdama suprasti žmogaus individualumą, nagrinėja elgesio motyvus, vidinius konfliktus ir asmenybės raidą. Šiuolaikinės asmenybės teorijos siūlo įvairius modelius ir žemėlapius, leidžiančius geriau suprasti žmogaus sąmonę ir veikimą. Asmenybės tyrėjai dažnai pradeda nuo savęs pažinimo, nuo to, kas jiems patiems aktualu ir įdomu. Pradėję nuo aktualių problemų, tyrėjai vėliau ieškojo universalumo, tikrina faktus, tačiau kiekviena teorija atspindi tik kurį nors vieną asmenybės aspektą ir neišsemia viso jo turtingumo.
Žmogus yra unikalus, turintis tiek grupinių, tiek individualių ypatumų. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas, o asmenybės psichologija stengiasi tirti žmogų visais šiais aspektais. Asmenybės raida yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kurio metu keičiasi žmogaus elgesys, mąstymas ir jausmai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės asmenybės raidos teorijos, nagrinėjančios, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus individualumas. Aptarsime įvairius požiūrius - nuo psichoanalitinio iki kognityvinio, atkreipdami dėmesį į kiekvienos teorijos stipriąsias ir silpnąsias puses.
Raidos Samprata ir Jos Sritis
Raida apima biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, vykstančius per visą žmogaus gyvenimą. Raidos sritis apima įvairius aspektus, tokius kaip biologiniai raidos procesai, aplinkos įtaka, raidos proceso sąveika, laiko faktorius ir istorinė bei kultūrinė perspektyva. Žmogaus raidos tyrimai siekia suprasti šiuos procesus ir veiksnius, lemiančius asmenybės formavimąsi.
Pagrindinės Asmenybės Raidos Teorijos
Psichodinaminės Krypties Asmenybės Teorijos
Psichodinaminė kryptis nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą - nuo gimimo iki tapsmo brandžia asmenybe. Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika, sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. Z. Froidas buvo pirmasis šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. Jis manė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir pataloginei asmenybės raidai. Jis paskelbė asmenybės teoriją, paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis. Pagrindinė šios teorijos mintis buvo ta, kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio.
Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė lygius: sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę. Pasąmonė yra pati reikšmingiausia dalis, primenanti neribotos apimties saugyklą, į kurią patenka visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami visi nemalonūs prisiminimai, kuriuos žmogus mano užmiršęs. Būtent pasąmonėje reikia ieškoti įvairių sapnų, apsirikimų, užmiršimų, nesąmoningų poelgių priežasčių. Žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio. Į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta, o toliau kelia pasąmoninius konfliktus, griaunančius žmogaus asmenybę.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Froidas taip pat išskyrė tris asmenybės struktūros dalis: Id, Ego ir Superego. Id - seniausias, didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis, kuris yra pasąmonės energijos šaltinis, teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui, orui, giminės pratęsimui, agresijai.
Be Z. Froido, psichodinaminei krypčiai priskiriami ir kiti autoriai, tokie kaip K. Jungas, A. Adleris, K. Horni ir E. Eriksonas.
K. Jungo Analitinė Asmenybės Teorija
Karlas Jungas, nors ir buvo Froido mokinys, vėliau sukūrė savo analitinę asmenybės teoriją. Jis išplėtė pasąmonės sampratą, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės idėją, kurią sudaro universalūs archetipai, tokie kaip Motina, Herojus ir Šešėlis. Jungas taip pat išskyrė intravertų ir ekstravertų asmenybės tipus.
A. Adlerio Individualioji Asmenybės Teorija
Alfredas Adleris pabrėžė socialinių veiksnių ir sąmonės vaidmenį asmenybės formavimuisi. Jis teigė, kad žmonės yra motyvuoti siekti pranašumo ir įveikti nepilnavertiškumo jausmus. Adleris taip pat akcentavo šeimos įtaką asmenybės raidai.
K. Horni Socialinė Kultūrinė Asmenybės Teorija
Karen Horney kritikavo Froido teoriją dėl jos seksistinio požiūrio į moteris. Ji teigė, kad moterų menkavertiškumo jausmas kyla ne iš "penio pavydo", bet iš socialinės ir kultūrinės priklausomybės nuo vyrų. Horney pabrėžė socialinių ir kultūrinių veiksnių įtaką asmenybės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
E. Eriksono Asmenybės Raidos Teorija
Erikas Eriksonas išplėtojo psichosocialinę asmenybės raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą. Jis išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su savita psichosocialine krize. Sėkmingas krizės įveikimas lemia asmenybės augimą, o nesėkmingas - psichologines problemas. Eriksono stadijos apima pasitikėjimą arba nepasitikėjimą, autonomiją arba abejonę, iniciatyvą arba kaltę, darbštumą arba nepilnavertiškumą, tapatybę arba vaidmenų painiavą, intymumą arba vienatvę, tęstinumą arba uždarumą ir vientisumą arba nusivylimą.
E. Berne Transakcinės Analizės Teorija
Erikas Berne sukūrė transakcinės analizės teoriją, kuri nagrinėja tarpasmeninius santykius ir komunikaciją. Jis teigė, kad žmonės bendrauja iš trijų ego būsenų: Vaiko, Suaugusiojo ir Tėvo. Transakcinė analizė padeda suprasti, kaip žmonės bendrauja ir kaip galima pagerinti tarpasmeninius santykius.
Išmokimo Teorijos
Išmokimo teorijos teigia, kad asmenybė formuojasi per patirtį ir mokymąsi.
Biheviorizmas
Biheviorizmas pabrėžia išmokimą klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo būdu. Klasikinis sąlygojimas (pvz., Pavlovo šunys) apima asociacijų tarp dirgiklių kūrimą, o operatyvinis sąlygojimas (pvz., Skinnerio dėžė) - elgesio formavimą per atlygį ir bausmes.
Socialinio Mokymosi Teorija
Socialinio mokymosi teorija, plėtojama Alberto Banduros, teigia, kad žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Kognityvinės (Pažinimo) Asmenybės Teorijos
Kognityvinė teorija akcentuoja pažinimo procesų, tokių kaip mąstymas, suvokimas ir atmintis, vaidmenį asmenybės raidoje.
Kognityvinės Raidos Stadijos Pagal Jean Piaget
Jean Piaget sukūrė kognityvinės raidos stadijų teoriją, kuri apibūdina, kaip vaikų mąstymas keičiasi augant. Pagal Piaget, vaikai pereina per keturias pagrindines stadijas: sensomotorinę (0-2 metai), priešoperacinę (2-7 metai), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formaliųjų operacijų (nuo 11 metų). Kiekvienoje stadijoje vaikai įgyja naujų kognityvinių gebėjimų, leidžiančių jiems geriau suprasti pasaulį.
Kognityvinė Raida Socialiniame Kontekste
Levas Vygotskis pabrėžė socialinio ir kultūrinio konteksto svarbą kognityvinėje raidoje. Jis teigė, kad vaikai mokosi per socialinę sąveiką su labiau patyrusiais asmenimis, kurie padeda jiems peržengti savo dabartines galimybes.
Bruožų Krypties Asmenybės Teorijos
Bruožų teorijos teigia, kad asmenybę galima apibūdinti pagal tam tikrus stabilius bruožus, tokius kaip ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, sutarumas ir sąmoningumas. Vienas populiariausių bruožų teorijų modelių yra Didysis Penketas.
Didysis Penketas
Didžiojo penketo asmenybės teorija teigia, kad žmogaus asmenybę galima nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu. Tyrimai rodo, kad šie bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti.
- Ekstravertiškumas: Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, aktyvūs ir kalbūs.
- Neurotiškumas: Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu.
- Atvirumas patirčiai: Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan.
- Sutarumas: Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti.
- Sąmoningumas: Sąmoningas žmogus yra organizuotas, atsakingas ir kruopštus.
Lauko Teorija
Lauko teorija teigia, kad elgesys yra funkcija žmogaus ir jo aplinkos sąveikos.
Motyvacijos Teorijos
Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kas motyvuoja žmones.
Maslow Poreikių Hierarchija
Maslow poreikių hierarchija yra viena žinomiausių motyvacijos teorijų. Ji teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka, nuo fiziologinių poreikių iki savirealizacijos poreikio.
ERG Teorija
ERG teorija, sukurta Clayton Alderfer, yra Maslow poreikių hierarchijos supaprastinimas. ERG teorijoje yra trys poreikių kategorijos: egzistencijos, ryšių ir augimo.
D. C. McClelland Poreikių Teorija
D. C. McClelland išskyrė tris pagrindinius poreikius, kurie motyvuoja žmones: pasiekimų, valdžios ir priklausymo.
F. Herzberg Dviejų Veiksnių Teorija
F. Herzberg dviejų veiksnių teorija teigia, kad pasitenkinimą darbu lemia motyvatoriai, o nepasitenkinimą - higienos veiksniai.
Savisuderinamumo Teorija
Savisuderinamumo teorija teigia, kad žmonės siekia, kad jų savęs suvokimas būtų suderintas su jų elgesiu.
Egzistencinės Krypties Asmenybės Teorijos
Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši kryptis teigia, kad asmenybė formuojasi per žmogaus pasirinkimus ir reakcijas į gyvenimo iššūkius. Egzistencinės krypties asmenybės teorijų autoriai teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika, sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai.
Asmenybės Raidos Tyrimai
Asmenybės raidos tyrimai naudoja įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, interviu, testai ir anketos, siekiant suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus asmenybė. Šie tyrimai padeda patvirtinti arba paneigti teorijas ir sukurti naujus asmenybės raidos modelius. Vaiko aplinka, motinystė ir tėvystė turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi.