Žmogus nuolat siekia pažinti save ir kitus, ieškodamas tapatumo ir priskirdamas save tam tikroms grupėms ar tipams. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs asmenybės testų tipai ir jų praktinis pritaikymas. Daugiausia dėmesio skiriama C. G. Jungo tipologinei sistemai, kurią plėtojo jo sekėjai (John Beebe, Marie-Louise von Franz, James Hillman ir kiti). Taip pat apžvelgiami kiti populiarūs asmenybės vertinimo modeliai, tokie kaip DISC.
C. G. Jungo Tipologija: Giluminis Savęs Pažinimas
Jungo tipologija padeda atpažinti stipriąsias, įsisąmonintas psichikos funkcijas ir nustatyti tas, kurios yra menkai kontroliuojamos, archajiškos ir primityvios. Analitinės psichoterapijos pradininkas C. G. Jungas išskyrė keturias sąmonės funkcijas, kuriomis remdamasis žmogus pažįsta save ir pasaulį: mąstymą, jausmus, pojūčius ir intuiciją.
Racionalios ir Iracionalios Funkcijos
Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (mąstymas ir jausmai), kuriomis remiantis informacija priimama turint tam tikrą nuostatą ją suvokti. Jungas nepalaikė proto ir jausmų priešpriešos, laikydamas jausmus racionaliu procesu, kurio metu vyksta vertinimas ir objektui ar patirčiai priskiriama tam tikra vertė. Dvi funkcijos yra iracionalios (pojūčiai ir intuicija), priimančios informaciją be jokios išankstinės nuostatos jos suvokimui. Jų teikiamas pažinimas visybiškas, sunkiau nurodyti tikslų jo šaltinį.
Pro-vakarietiškoje kultūroje dažnai proteguojamas racionalių psichikos funkcijų (ypač mąstymo) naudojimas, o iracionalumas (ypač intuicija) nuvertinamas. Tačiau antropologas D. Brandišauskas pabrėžia intuicijos svarbą, remdamasis Sibiro klajoklių tautų patirtimi, kur navigacinės įrangos naudojimas susilpnino intuiciją ir sukėlė problemų. Gyvenant gamtoje būtina naudoti ir lavinti intuiciją, nes situacija greitai keičiasi ir yra sudėtingesnė nei rodo prietaisai ir technologijos.
Ekstraversija ir Intraversija
Kiekviena iš šių funkcijų gali būti ekstraversinė arba intraversinė. Žmonių skirstymas į ekstravertus ir intravertus yra pernelyg supaprastintas. Kiekvienas žmogus pasižymi ir ekstraversija, ir introversija, kurios atspindi energijos kryptingumą. Ekstraversija reiškia susidomėjimą išorinio pasaulio objektais ir reiškiniais, siekį turėti su jais tiesioginį santykį. Intraversija rodo tendenciją atsiriboti nuo objekto, atmesti bet kokią jo įtaką ir atsiverti idėjoms, vidiniams potyriams, vertybėms, vaizdiniams, apsaugantiems nuo išorinės realybės ir suteikiantiems vidinę laisvę. Ekstraversija orientuoja į išorinio pasaulio pokyčius ir aplinkybes, kolektyvines normas ir vertybes iškeliant virš individualumo.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Visos šios funkcijos būdingos kiekvienam žmogui, tačiau jos labai skirtingai išvystytos. Kiekvieno sąmonė yra racionalių, ir iracionalių, ekstraversinių ir intraversinių procesų rezultatas. Viena iš sąmonės funkcijų yra dominuojanti - labiausiai išvystyta, sąmoninga, dažniausiai naudojama. Antroji pagal stiprumą - pagalbinė - blogiau įsisąmoninta, automatiškesnė, bet taip pat gerai išvystyta.
Funkcijų Hierarchija ir Santykiai
Pagalbinės funkcijos veikla jokiu būdu negali prieštarauti dominuojančios funkcijos veiklai. Intuicija ir pojūčiai, mąstymas ir jausmai niekada negali būti viena kitą papildančios funkcijos. Pagalbinė funkcija visais požiūriais yra priešinga dominuojančiai funkcijai. Jei dominuoja viena iš racionalių, ekstraversinių funkcijų, jos pagalbinė funkcija bus iracionali, intraversinė, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, jei dominuojanti funkcija - ekstraversinis mąstymas, pagalbinė funkcija bus - intraversinė intuicija arba intraversiniai pojūčiai; jei dominuoja intraversiniai pojūčiai, pagalbinė - ekstraversinė logika arba ekstraversiniai jausmai; jei dominuojanti funkcija - ekstraversiniai jausmai, pagalbinė - intraversiniai pojūčiai arba intraversinė intuicija.
Tretinė funkcija yra antroji padedančioji, kurią galima palyginti su kairiąja dešiniarankio ranka - mažiau išvystyta, blogiau valdoma. Nuslopinta funkcija - mažiausiai diferencijuota, prastai valdoma, primityvi ir archajiška. Jos kryptis yra priešinga nei dominuojančios funkcijos, bet ji sutampa su dominuojančia funkcija racionalumo/ iracionalumo lygmeniu.
Remiantis jungiškąja tipologija įprasta kalbėti apie žmonių tipus, tačiau John Beebe pabrėžia, kad tiksliau būtų kalbėti ne apie žmogaus, o apie jo sąmonės tipą.
Dominuojančios Funkcijos Nustatymas
Norint nusistatyti savo dominuojančią funkciją, reikėtų prisiminti vaikystę: kokiai veiklai teikdavote pirmenybę, o kokios vengdavote? Ką atlikdavote pirmiausia, o ką atidėliodavote? Kas labiausiai patikdavo, kuo būdavote susidomėjęs? Ekstraversija ar intraversija atskleidžia tai, kaip mus veikia bendravimas: išvargina ar įkvepia? Dominuojančią funkciją padės aptikti ir atvirkštinis ėjimas - savo pažeidžiamumo pažinimas. Reikia paklausti savęs: kokia iš pagrindinių keturių funkcijų manyje silpniausia? Kur aš lėčiausias ir nepaslankiausias?
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
M. L. Franz pabrėžia, kad nuslopintosios funkcijos reakcija dažniausiai yra vėluojanti. Dominuojanti funkcija veikia greitai, beveik automatiškai, tuo tarpu norint įsiklausyti į nuslopintą funkciją, reikia laiko. Pavyzdžiui, mąstymo tipo žmogui labai sudėtinga išreikšti savo jausmus ar netgi juos aptikti. Jam gali tekti ilgokai pabūti su savimi, kol galų gale jis sugebės atsakyti, ar jaučia ką nors ir ką būtent.
Nuslopintos Funkcijos Reikšmė
Nuslopintoji funkcija - tai lyg trečiasis brolis kvailys, nemylimas ir nevertinamas, tačiau būtent jam pavyksta gauti geriausią žmoną, pastatyti skraidantį laivą, išsaugoti auksinius obuolius, išgelbėti princesę ir gauti karalystę. Nuslopintoji funkcija - tai ir tiltas į pasąmonę, todėl ji niekada negali būti iki galo integruota.
Sąmonės Funkcijų Tipai: Detalesnė Apžvalga
Remiantis Jungo tipologija, galima išskirti skirtingus sąmonės funkcijų tipus, kurie apibūdina žmogaus elgesį, vertybes ir mąstymo būdą.
Jausminis Tipas
Remiantis šia funkcija, vyksta nuolatinis reiškinių ir dalykų vertinimas. Ji yra atsakinga už vertybių atpažinimą, nustatymą, integraciją ir realizaciją. Jausmai, kaip ir kitos funkcijos, gali būti ekstraversiniai arba intraversiniai. Dominuojant jausmams, mąstymo funkcija yra blogiausiai išvystyta. Jausminio tipo žmonių mintys gali būti labai įdomios, gilios, originalios, tačiau jas sunku suvaldyti, jos išsakomos chaotiškai. Ypač tai akivaizdu streso situacijose - pvz., per egzaminus, kai atrodo, kad dingo gebėjimas mąstyti.
Ekstraversinis Jausminis Tipas
Ekstravertą jausminį tipą galima pažinti iš gebėjimo perprasti, priimti ir išreikšti grupės vertybes. Šio sąmonės tipo asmenys lengvai užmezga pažintis, susiranda draugų. Jie neturi didelių iliuzijų ir lūkesčių, tiksliai įvertina santykių privalumus ir trūkumus, lengvai prisitaiko prie aplinkos, pasižymi sveika nuovoka, atspėja kitų žmonių elgesio motyvus, pelno pasitikėjimą ir pasiekia savo tikslų. Sukurdami jaukią, malonią atmosferą, jie plaukia pasroviui. Dėl savo gebėjimo objektyviai pajusti, kaip jaučiasi kiti, ektravertiniai jausmų žmonės dažnai aukojasi dėl kitų, skubiai ateina į pagalbą ir padeda kitiems. Jausminiai tipai tvirtai tiki savo vertinimais ir jų išvadomis bei tuo pagrindu nustatytu santykiu. Jausminiai žmonės nekeičia savo nuomonės: jie visada ištikimi savo draugams ir susitaiko su bet kokiu jų trūkumu, nes santykis jau nustatytas ir juo neabejojama. Paprastai šio tipo žmonės pasižymi geru skoniu rinkdamiesi draugus ir partnerius. Jie mažai rizikuoja, renkasi konvencinius, socialiai priimtinus modelius. Šis tipas nemėgsta mąstyti, nes mąstymas - jo nuslopintoji funkcija. Jiems ypač nepatrauklios abstrakčios, filosofinės temos ar prasmės klausimai. Abstraktūs pamąstymai ir svarstymai jį slegia. Jei šio sąmonės tipo žmogus jų imasi, dažnai iškyla negatyvios, vulgarios, ciniškos mintys -ypač apsvaigus, ar labai pavargus, kai nuslopintoji funkcija nebekontroliuojama. Mintis sunku fiksuoti, jos ateina ir praeina. Kartais tos mintys baugina, jų vengiama, neįsisąmoninama, prietaringai bijoma. Destruktyvios mintys gali būti nukreiptos ir prieš save: be jokio pagrindo iškyla idėjos, kad esu beviltiškas, gyvenimas bevertis.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Intraversinis Jausminis Tipas
Intraversinis jausminis tipas viską matuoja vidinės vertybių sistemos matais. Šie žmonės turi puikiai išvystytą vidinę vertybių sistemą, kurios išoriškai nedemonstruoja, kitiems neprimeta, bet labai dažnai tampa moraliniais autoritetais ir pozityviai įtakoja aplinkinius, elgdamiesi ir liudydami aukštus dorovinius principus. Šie žmonės savo elgesiu formuoja grupės etinius pagrindus, pozityviai veikdami kitus: jų akivaizdoje neįmanoma blogai elgtis, jie įkvepia pagarbą ir orią laikyseną. Šio tipo žmonių mąstymas ekstraversinis, apimantis didelį faktų diapazoną. Be to, nuslopintas ekstraversinis mąstymas pasižymi monotonija. Šie žmonės linkę užstrigti - įsikibti vienos ar dviejų idėjų. Ekstraversinis mąstymas, kaip ir visos nuslopintos funkcijos, gali tapti itin tironišku, neadaptyviu.
Mąstymo Tipas
Mąstymas ieško atsakymo į klausimą, „kas tai yra?“ Dominuojant mąstymo funkcijai, į pasaulį ir gyvenimą žiūrima iš proto ir logikos pozicijų.
Ekstraversinis Mąstymo Tipas
Ekstraversinio mąstymo tipo žmonės dažnai tampa vadovais, administratoriais, mokslininkais ar teisininkais. Jie pasižymi enciklopediniu apsiskaitymu, jiems lengvai paklūsta įvairūs organizaciniai procesai. Jie nepavargsta nuosekliai ir sistemingai gilintis į išorines problemas ir jas spręsti. Klausydami ginčų ir diskusijų šie žmonės lengvai nustato konflikto šaltinį ir nesusipratimų pasekmes. Mąstantiesiems sunku įsivaizduoti, kad žmonės gali vadovautis kitomis funkcijomis, nei logika. Jie nuolat kovoja su tamsumu, kilusiu dėl klampaus, tingaus ar riboto mąstymo, terminologinių netikslumų, įneša aiškias pozicijas ir vertinimus. Šie žmonės sutrinka, kai klausiama apie jų subjektyvią poziciją. Kartais šie žmonės laikomi šaltais, bejausmiais. Tačiau tai ne tiesa. Jie ištikimi, atsidavę ir prieraišūs, tačiau retai kada rodo jausmus. Šio tipo žmogus gali visą gyvenimą praleisti spręsdamas problemas: vesdamas sudėtingiausias bylas, kovodamas, reorganizuodamas ir pertvarkydamas, įnešdamas aiškumo į supainiotus reikalus. Atsipeikėti ir suvokti savo vienpusiškumą gali padėti tik krizė. Krizės metu savęs ir kitų klausima - ar čia - viskas?.. Dėl ko aš gyvenau?.. Tokiomis akimirkomis mąstytojai grimzta į savo nuslopintąja funkciją: pasineriama į melancholiją, abejojama savo darbo svarba, iškyla sentimentai. Krizė parodo, kad dominuojanti funkcija jau išsisėmė.
Intraversinis Mąstymo Tipas
Šių žmonių pagrindinė veikla mažai susijusi su išorinio gyvenimo tvarka. Daug labiau juos domina idėjos. Jie dažniausiai laikosi pozicijos, kad veikla turi prasidėti ne nuo faktų nustatymo, bet idėjų išgryninimo. Jiems svarbiausia nustatyti, kokios idėjomis seksime, iš kur jos kilę. Moksle tokie žmonės stengiasi apsaugoti kitus nuo beprasmiškų eksperimentų, vietoj to grįžtant prie esminių koncepsijų. Intravertiški mąstytojai dažnai sudaro kritiškų, reiklių žmonių įspūdį, nes dažnai pasineria į save, atsitraukia nuo objekto, netgi siekia nuo jo atsiriboti.
Pojūčių Tipas
Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija yra labai jautrūs išoriniams arba vidiniams faktams ir procesams. Šiuos žmones pasiglemžia realybė, jie stringa dabartyje. Žmonės su dominuojančia pojūčių funkcija turi išvystytus pojūčius, lengvai fiksuoja detales, atkreipia dėmesį net į mažiausias smulkmenas, greitai ir objektyviai fiksuoja tai, kas vyksta, vertina stebėjimą ir aktyvią veiklą.
Ekstraversinis Pojūčių Tipas
Ekstraversinio pojūčių tipo žmogus geba jausti išorinio pasaulio objektus ir reiškinius bei konkrečiai ir praktiškai su jais tvarkytis. Jie viską pastebi, į viską atkreipia dėmesį. Šio tipo žmonės - puikūs architektai, dizaineriai, virėjai, švenčių planuotojai, gamtininkai ir orientacinio sporto megėjai. Jie fotografiškai tiksliai fiksuoja daugybę detalių, turi nepriekaištingai išvystytą skonį. Dėl itin išvystyto gebėjimo gauti malonumą iš kvapų, garsų, vaizdų, skonių bei lytėjimo, šiuos žmones gali labai įtraukti hedonistiniai išgyvenimai ir tobulų stimulų paieškos. Šiam tipui svetimas intuicijos pasaulis. Viską, kas su tuo susiję, jie linkę nurašyti, kaip kvailą fantaziją, neturinčia jokio ryšio su realybe. Nuojautos ir spėlionės šių žmonių nedomina. Ekstraversiniai pojūčiai kaupia patirtį ir prisiriša prie išorinės realybės taip stipriai, kad gali nepastebėti vidinio pasaulio, jo judesių. Jei pojūčių tipo žmogus patenka į nuojautų sferą ir bando įžvelgti galimybes, čia pirmiausia iškyla negatyvūs variantai. Dėl nuslopintos intuicijos šiuos žmones gali apimti įtarumas, persekiojimo, noro pakenkti baimės. Krizinėse situacijose šie žmonės tampa stipriai paranojiški.
Intraversinis Pojūčių Tipas
Intraversinis pojūčių tipas pastebi viską: rūbus, išraišką, šukuoseną, stilių - kiekviena detalė fiksuojama. Taip formuojamas įspūdis, kurį išreikšti padeda pagalbinė funkcija - t.y. ekstraversinis mąstymas arba jausmai. Toks žmogus gali sudaryti labai lėto, nesugebančio veikti, pasyvaus ar net kvailoko asmens įspūdį. Tokių žmonių kiti dažnai nesupranta, nes neaišku, ką jie iš tikrųjų galvoja: greitos vidinės reakcijos vyksta užslėptai, o išorinė reakcija vėluoja. Šie asmenys linkę prapulti konkrečioje realybėje ir gyvena dabarties momente, sunkiai įžvelgia pokyčių galimybę. Kartais jiems sunku atsikratyti įsivaizdavimo, kad viskas liks taip, kaip yra dabar.
Intuityvus Tipas
Intuicija - tai visuminis žinojimas iš niekur, tam tikras ateities numatymas, gebėjimas įžvelgti tai, kas dar tik bus. Intuicija - tai funkcija, padedanti numatyti galimybes. Šio tipo žmonėms kiekvienas daiktas - tai daugybė galimybių jam tapti kažkuo kitu. Jei ši funkcija stipriai išreikšta, žmogus trykšta kūrybiškumu ir naujų galimybių įžvalgomis. Turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris bet kokioje situacijoje vardina, ką dar čia galima padaryti. Tiesa, iki veiksmo prieinama retai. Ekstraversinės intuicijos tipas itin gerai numato išorinių įvykių raidą. Ekstravesinės intuicijos žmonių gausu tarp verslininkų, žurnalistų, leidėjų, nekilnojamojo turto agentų, biržos brokerių. Šie žmonės ten, kur vyksta kažkas naujo. Jie numato vėjo kryptis ir turi ryšį su ateities daigais. Žmogus, kurio sąmonėje dominuoja intuicija, dažnai sėja, bet palyginus retai pjauna: jį nuolat pavilioja naujos pradžios ir galimybės. Pradėjus kažkokį darbą, iškyla nemažai kliūčių ir problemų, kurias reikia įveikti, kad sulauktum sėkmės. Intuityvui sunku atkakliai ir sistemingai dirbti, būti disciplinuotu ir punktualiu. Tai sąmonės tipas, kuris tiksliai suvokia iš pasąmonės kylančius vaizdinius. Vietoj to, kad galvotų apie objektą, ieškodami atitikmenų savo patirtyje, šio sąmonės tipo žmonės pasitelkia archetipą - pirmykštį vaizdinį.
Kiti Asmenybės Testų Tipai
Be Jungo tipologijos, egzistuoja ir kiti populiarūs asmenybės vertinimo modeliai, kurie padeda suprasti skirtingus žmonių elgesio stilius.
DISC Modelis
DISC modelis yra plačiai naudojama asmenybės vertinimo sistema, padedanti suprasti skirtingus žmonių elgesio stilius. DISC modelis yra asmenybės analizės sistema, kuri padeda suprasti, kaip žmonės priima sprendimus, bendrauja ir reaguoja į aplinką. Šis modelis išskiria keturis pagrindinius elgesio tipus:
- Dominavimas (D): Ryžtingi, drąsūs, orientuoti į rezultatus žmonės.
- Įtaka (I): Komunikabilūs, entuziastingi ir pozityvūs žmonės.
- Pastovumas (S): Kantrūs, patikimi, siekiantys harmonijos ir stabilumo.
- Sąžiningumas (C): Analitiški, preciziški, orientuoti į taisykles ir detales žmonės.
Norėdami geriau suprasti savo elgesio stilių pagal DiSC modelį, galite atlikti asmenybės testą.
Savęs Vertinimo Metodai
Žmogui nuolat knieti kuo daugiau žinoti apie save ir kitus. Šiuolaikinio gyvenimo aplinkybės verčia žmones konkuruoti vienus su kitais, dėl šios priežasties būtina vertinti savo konkurentus ir save. Tik dėl savęs vertinimo žmonės gali lyginti save su kitais. Dėl plataus šio reiškinio paplitimo yra naudojama daug terminų, kurių tikslas - išreikšti savęs vertinimą.
Psichologijos žodyne savęs vertinimas apibūdinamas kaip „individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas“. Tuo tarpu lietuvių kalboje naudojama daug terminų, siekiant įvardinti savęs vertinimą: savęs vertinimas, aš vaizdas, savęs supratimas, aš koncepcija, aš lygis, savimonė ir dar kiti. Vienais atvejais šie terminai pateikiami kaip sinonimai (dažniausiai šnekamojoje kalboje), tačiau mokslinėje literatūroje visi šie terminai turi tam tikrus skirtumus.
Terminas „Aš vaizdas“ yra platesnis nei savęs vertinimas, nes jis apima ir kitus komponentus, pavyzdžiui, turėjimą tam tikrų fizinių bruožų ar tam tikrų savybių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šie terminai mokslinėje literatūroje vartojami kaip sinonimai. Dėl šios priežasties kalbant apie savęs vertinimą ar bet kurį iš minėtų terminų, būtina jį apibrėžti.
Tokia pat problema egzistuoja ir kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų: self-assessment, self-evaluation, self-esteem, self-concept, self-image ir kiti. Kaip ir lietuvių kalboje, taip ir anglų, šie terminai kartais reiškia tą patį, o kartais jie turi kiek skirtingas prasmes. Dėl atsirandančio nesusikalbėjimo mokslinėje literatūroje jau kurį laiką bandoma apibrėžti bei susisteminti naudojamus terminus.
Šiame darbe savęs vertinimo sąvoka suprantama kaip tam tikra savimonės pakopa ar komponentas, kuris jungia asmenybės žinias apie save ir požiūrį į save. Šiuo atveju, kaip vienas iš pagrindinių momentų, išskiriamas savęs įsisąmoninimo lygis: savęs vertinimas suprantamas kaip savo fizinių galimybių, protinių sugebėjimų, interesų, elgesio tikslų ir motyvų požiūrio į save ir t.t. įsisąmoninimas. Taigi savęs vertinimas - tai visų asmens charakteristikų įsisąmoninimas ir palyginimas su to asmens susikurtais etalonais.
Egzistuoja ne tik skirtumas tarp žmogaus savo galimybių įvertinimo ir pasirinkto etalono, bet ir tarp savęs įvertinimo ir realybėje pasiekiamų tikslų. Pavyzdžiui, atliktame tyrime, kuriame buvo stebimi skirtumai tarp savęs vertinimo mokymosi, sveikatos bei darbo srityse ir objektyvaus kitų žmonių įvertinimo, gauta, kad nepriklausomai nuo to, kokioje sferoje atliekamas savęs vertinimas, individai yra linkę save pervertinti. Toks neatitikimas yra pastebimas pas daugelį žmonių ir tai siejama su tuo, kad naujose situacijose neatkreipiamas dėmesys į jų sudėtingumą. Žmonės prisimena panašias situacijas, kuriose jiems pavykdavo išspręsti problemą, tuomet situacijos yra sutapatinamos. Galiausiai tikimasi, kad naujoji situacija bus išspręsta lengviau, nei anksčiau pasitaikiusios, nes jau yra panašios patirties.
Dėl šios priežasties atliekant savęs vertinimą itin svarbūs darbai, kuriuose pateikiamas ne tik subjektyvus individų savęs įvertinimas, bet kartu ir palyginimas su realybe. Harter pažymi, kad įvairiose gyvenimo srityse asmuo nėra vienodai kompetentingas, skirtingai vertina savo gebėjimus ir pasiekimus, todėl reikia išskirti skirtingas savęs vertinimo sritis. Todėl šiame darbe nagrinėjamas savęs vertinimas apima žmogaus gebėjimą atlikti užduotis, kurioms spręsti reikia erdvinio mąstymo, orientacijos erdvėje ir laike, atminties, prognozavimo ir kitų kognityvinių funkcijų.
Savęs vertinimas dėl savo praktinės reikšmės ne tik tiriamas mokslininkų, tačiau yra pritaikomas kasdienybėje, pavyzdžiui, tai gali būti vienas iš lemiamų faktorių įsidarbinant. Į asmenybės tyrimus dažnai yra įtraukiami ir savęs vertinimo lygio bei adekvatumo komponentai, nes savivertė yra viena iš asmenybės charakteristikų, lemiančių žmogaus pasirinkimus, motyvaciją bei elgesio ypatumus.
Savęs Vertinimo Metodų Tipai
Paprastai skiriami trys savęs vertinimo metodų tipai: tiesioginiai, netiesioginiai ir psichosemantiniai.
- Tiesioginiai savęs vertinimo metodai paremti tiriamojo pateikiama informacija. Šių metodų privalumas - paprastumas, tačiau yra nemažas trūkumas, kad tiriamojo informacija gali būti iškreipta. Tiesioginiams tyrimo metodams priklauso įvairių savybių rangavimas, Dembo-Rubenštein poliarinių profilių metodika, V. Stolino „požiūrio į save“ klausimynas, M. H. Kuhn „20 tvirtinimų apie save“ testas bei M. Rosenberg savigarbos skalė.
- Netiesioginiai savęs vertinimo metodai atskleidžia savęs vertinimo ypatumus tarpišku būdu. Taikant šiuos metodus nebelieka socialinio pageidaujamumo pasireiškimo. Pagrindiniai netiesioginiai savęs vertinimo metodai: F. Hoppe „pretenzijų lygis“, SvSNT (savęs vertinimo sistemos netiesioginio tyrimo) metodika, projekcinės metodikos.
- Psichosemantiniai metodai
Užsienyje asmenybei tirti yra sukurta daug įvairių metodų, kurie sukurti testų, klausimynų, skalių, eksperimentų ir kitomis formomis.
Dažniausiai Lietuvoje naudojama Rosenberg savigarbos skalė, kurios naudojimas mokslo darbams yra laisvai prieinamas. Šią savigarbos skalę sudaro 10 teiginių, pavyzdžiui, „aš norėčiau labiau pasitikėti savimi“, „aš manau, kad turiu daug gerų savybių“, „iš esmės aš esu patenkintas savimi“. Kitas, taip pat populiarus Lietuvoje savęs vertinimo metodas - semantinio diferencijavimo skalės. Jose pateikiamos tam tikros priešingų reikšmių savybės, pavyzdžiui, negabus - gabus, tingus - darbštus. Tiriamieji įvertina save pateiktuose savybių kontinuumuose.
#