Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius asmenybės tipus ir metodus, padedančius geriau suprasti save ir kitus. Aptarsime socioniką, DISC metodiką, Eneagramą ir kitus asmenybės vertinimo įrankius. Šis supratimas neįkainojamas ne tik bendraujant su interesantais, bet ir komandos bendradarbiavime, asmeniniuose santykiuose bei partnerystėse.
Socionika: kelias į sąmoningesnius santykius
Atraskite įrankį, padedantį perprasti ne tik savo, bet ir aplinkinių mąstymo ir elgesio priežastis. Socionika - tai ne tik asmenybės savybių aprašymas, o gilus modelis, atveriantis duris į realizaciją ir sąmoningesnius santykius su kiekvienu žmogumi. Socionika naudoja geometrinius simbolius kaip vaizdinę priemonę, padedančią lengviau atpažinti 4 pagrindines funkcijas: logiką, sensoriką, etiką ir intuiciją.
DISC metodika: elgesio stilių žemėlapis
Ar esate kada nors susimąstę, kodėl su kai kuriais klientais viskas vyksta lyg sviestu patepta, o su kitais jaučiatės lyg stumdami akmenį į kalną? Kodėl su vienais iš karto randate bendrą kalbą, o kiti - tarsi kalbėtų kita kalba? DISC metodika - tai psichologinis asmenybės vertinimo modelis, skirtas suprasti skirtingus žmonių elgesio tipus. Daugelis žinomų pasaulinių kompanijų naudoja DISC metodiką, siekdamos pagerinti komunikaciją, komandinį darbą ir lyderystės įgūdžius.
DISC asmenybių tipologijos metodas ir pagrindai:
- Iš kur atsiranda mūsų elgesio stilius?
- Asmenybių tipų žemėlapis.
- 4 asmenybės tipai.
- Savęs pažinimas.
- Mano asmeninis elgesio stilius.
- Individualus DISC profilis ir pristatymas.
- Asmeninio komforto zona ir didinimo galimybės.
- Vienos minutės metodika.
- Susitarimo pasiekimas.
- Prisitaikymas ir valdymas.
DISC taikymas praktikoje:
- Praktinių įgūdžių formavimas.
- Papildomas DISC testas (už papildomą mokestį).
Eneagrama: devyni pasąmoniniai motyvai
Kiekvienas žmogus gimsta su tam tikru temperamentu, polinkiu į intraversiją ar ekstraversiją ir dar vaikystėje įgyja tuo metu optimalų savybių rinkinį, būtiną išgyvenimui ir vystymuisi. Įtakojačios aplinkos, auklėjimo, asmeninių charakterio savybių pasekmėje susiformuoja unikalus realybės suvokimo ir priėmimo būdas. ENEAGRAMA padeda atskleisti devynis pasąmoninius motyvus, kurie įtakoja mūsų mąstymą ir skatina veikti. Priklausomai nuo to, kurio poveikis stipriausias, formuojasi unikalūs charakterio tipai - Eneatipai su jiems būdingomis emocijomis, reakcijomis, mąstymo ir elgesio strategijomis.
Žodis „Enneagrama“ kilęs iš graikiškų žodžių „ennea“, reiškiančio „devyni“, ir „grammos“, reiškiančio „kažkas užrašyta“ arba „figūra“. Eneagramos simbolį sudaro apskritimas su devyniais vienodai nutolusiais taškais, kurių kiekvienas simbolizuoja vieną iš devynių asmenybės tipų.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Eneagrama yra ne tik įrankis, padedantis suprasti save ir kitus, bet ir galinga augimo, savęs pažinimo, savęs atradimo ir dvasinio tobulėjimo priemonė. Savo asmenybės tipo supratimas yra kur kas platesnis nei savęs pažinimas - išsiaiškinę savo stipriąsias ir silpnąsias puses, sužinosite, kaip geriausiai pasirūpinti savimi emociškai, fiziškai ir dvasiškai. Giliau suvokdami savo mintis, emocijas, elgesį, galite išsiugdyti didesnį savęs priėmimą ir holistinį savęs supratimą, tad šis testas yra vertinga augimo ir sąmoningumo ugdymo priemonė. Per pastaruosius dešimtmečius Eneagramos testas pasirodė esąs vienas galingiausių įrankių žmonių tobulėjimo ir koučingo srityje.
Charakteris: individualių savybių visuma
Pasaulyje nėra visiškai vienodų žmonių. Kiekvienas žmogus pasižymi jam vienam būdinga individualių psichinių savybių visuma - charakteriu. Tai labai sudėtingas darinys, tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis sąlygojęs tipišką žmogaus elgesį. Charakteriu vadinamos individualios ir santykinai pastovios savybės, kurios uždeda anspaudą žmogaus elgesiui. Visos charakterio savybės yra asmenybės savybės, bet ne visos asmenybės savybės tampa charakterio savybėmis. Jomis tampa tik tos savybės, kurios yra ryškesnės už kitas, glaudžiai tarpusavyje susijusios, sąlygoja viena kitą ir lemia būtent tam asmeniui būdingą veiklos stilių bei požiūrį į pasaulį.
Charakteris nėra įgimtas, jį formuoja aplinka, paties žmogaus veikla, pastangos save tobulinti. Žmogaus charakterio formavimosi procesas nėra tolygus: vieni bruožai pasidaro ryškesni, kiti netokie ryškūs arba visai išnyksta. Charakteris susidaro temperamento pagrindu. Tai, kas yra įgimta, tarsi padengiama auklėjimo, patirties sluoksniu. To paties temperamento žmonės, augantys nevienodoje aplinkoje, gali turėti visiškai skirtingus charakterius - tai priklauso nuo to, kokios temperamento savybės buvo skatinamos, o kokios slopinamos.
Stiprus ir tvirtas charakteris veikloje mažai kinta. Tačiau jis slopina kūrybingumą ir aktyvumą. „Švelnus“ ir „minkštas“ charakteris lengviau prisitaiko prie pasikeitimų, yra „lankstesnis“. Tačiau jis trukdo, kai reikia nugalėti rimtesnes kliūtis, didesnius sunkumus. Dėl savo charakterio ypatybių sportininkai patiria įvairius sunkumus, dažniausiai dėl nesusivaldymo, nepasitikėjimo savimi, nemokėjimo bendrauti, uždarumo ir pan.
Asmenybės pastovumo klausimas
Beveik visą XIX amžių buvo neabejojama asmenybės pastovumu. Šios teorijos šalininkas Williamas Jamesas teigė, kad žmogaus charakteris galutinai susiformuoja apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Tačiau pastaruoju metu iškyla vis daugiau abejonių, kad asmenybė yra kintanti, o ne pastovi. Šias diskusijas dar labiau įsiplieskė palaikant pastovumo hipotezę. Svarbiausias MakKrėjaus (McCrae) ir Paulo Kosto (Costa) darbas - penkių veiksnių asmenybės modelis, kuriame pateikti asmenybės bruožai, kaip nekintantys. B. H. Lemme, remdamasi tyrimais, teigia, kad kai kurie savasties aspektai, susiję su asmenybės bruožais, yra santykinai pastovūs, o kiti šalutiniai aspektai gali kisti.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Tiksliai nustatyti, koks yra sportininko charakteris, nėra lengva, nes žmogaus charakterio formavimosi procesas nėra tolygus. Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra, interesai, socialinė aplinka ir daugelis kitų veiksnių: veikla, auklėjimas, tėvai, treneriai ar asmenybės pavyzdys. Charakteris gali susiformuoti kaip harmoningi bruožai, be didesnių vidinių prieštaravimų. Tačiau dėl įvairių aplinkybių kartais susiformuoja disharmoningas, prieštaringas charakteris. Toks žmogus negali prisitaikyti prie visuomenės, sunkiai bendrauja su namišiais, aplinkiniais. Tai lemia įvairūs asmenybės socializacijos sutrikimai.
Bruožų teorijos
Bruožų teorijos užuomazgų galima ieškoti 1919 m. Gordono Olporto (G. Allport) ir Z. Froido (S. Freud) elgesio motyvų ieškojimuose. Olportas kartu su bendradarbiais 1936 m. išnaršė visus žodyno žodžius, kuriais galima apibūdinti žmogų. Jie rado 18000 tokių žodžių. Vieni autoriai tiesiog nuspręsdavo, kokios yra svarbiausios asmenybės savybės ir jų derinius vartojo žmogaus bruožams įvardinti. Kiti, atlikdami mokslinius tyrimus, stebėjo, kaip žmonės apibūdina save ir kaip tos savybės jungiasi tarpusavyje. Jie nustatė, kad kai kurie požymiai labai susiję ir sudaro tam tikras požymių grupes.
Hansas Aizenkas (Hans Eysenck) ir Raymondas Ketelas (Raymond Cattel) siekė apibendrinimų, kad samprotavimai apie asmenybę būtų moksliškai pagrįsti. Jie atliko labai daug mokslinių tyrimų, ieškodami asmenybės elementų junginių. Ketelas išskyrė 16 pagrindinių bruožų - asmenybės faktorių. Hansas ir Sybill Eysenckai išskyrė du svarbiausius asmenybės veiksnius asmenybių skirtumams paaiškinti: ekstraversija - intraversija ir emocinis pastovumas - nepastovumas.
Didysis penketas
Pasak D. G. Myerso (2000), bruožų įvertinimas neatskleidžia visos asmenybės ypatingumo. Jo teigimu, geresnis yra truputį praplėstas asmenybės bruožų rinkinys - Didysis Penketas. Jei testas apibrėžia, kokią vietą užimate pagal penkias dimensijas, jis pasako beveik viską, ką galima pasakyti apie jūsų asmenybę.
Penkių veiksnių asmenybės modelį 1990 m. pateikė Robertas MakKrėjus (McCrae) ir Paulas Kosta (Costa). Šiais ir ilgalaikiais asmenybės bruožais, kurie veikia visą žmogaus gyvenimą, išskyrė tokius veiksnius kaip: neurotiškumas, ekstraversija, atvirumas, palankumas ir sąžiningumas. Neurotiškumas apibrėžia neigiamas ir nemalonias emocijas (nerimą, kaltę, priešiškumą). Ekstraversija - pirmenybę teikiame bendravimui. Atvirumas - gebėjimas perimti naujas idėjas ir patirtį. Palankumas - žmogaus gebėjimas užjausti. Sąžiningumas pasireiškia drausmingumu, organizuotumu, ambicijomis. McCrae ir Costa įrodė, kad asmenybės bruožai, aprašyti penkių veiksnių modelyje, lieka pastovūs visą žmogaus gyvenimą įvairiose situacijose. Tačiau mokslininkai tuo neapsiriboja, jie ir toliau ieško būdų tiksliau apibūdinti asmenybę.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Charakterio bruožai
Norint suvokti, kokią asmenybę turi ugdyti sporto pedagogas, būtina apžvelgti charakterio bruožus. Charakterio bruožai - tai tipiškos žmogaus elgesio formos. T. Chandler ir A. Goldberg teigia, kad kiekvienas žmogus turi charakterio bruožų darinį, kurie išreiškia žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo reiškiniais, taip pat atskleidžia santykius su žmonėmis (nuoširdus, draugiškas, ciniškas), požiūrį į darbą (darbštus, tingus, punktualus ir t. t.). L. Meidus šiuos bruožus skirsto į dvi grupes. Pirmą grupę sudaro tie bruožai, kuriuose išryškėja asmenybės kryptingumas, santykiai su kitais žmonėmis, požiūris į save ir kitus. Kryptingumas lemia žmogaus tikslus ir siekius, o tai, kaip žmogus geba tuos tikslus įgyvendinti, išskiriama antra charakterio bruožų grupė - valios bruožai. Atsižvelgiant į valios bruožus, skiriamas „silpnas“ arba „stiprus“ charakteris.
Egoizmas - neigiamas charakterio bruožas, pasireiškiantis savanaudiškumu, asmeninių interesų vyravimu ir kitų žmonių poreikių nepaisymu. Sąžiningas žmogus sugeba save kontroliuoti, kelti sau dorovinius reikalavimus. Komunikabilumas - teigiamas charakterio bruožas. Žmonės jaučia pasitenkinimą bendraudami su kitais. Uždarumas - tai priešingas charakterio bruožas. L. Vosylikaitė savo knygoje visus charakterio bruožus suskirsto į dvi grupes. Pirmą grupę sudaro charakterio bruožai, rodantys asmenybės kryptingumą, pavyzdžiui, egoizmą, jautrumą ar šiurkštumą; polinkį bendrauti ar uždaru.
MBTI: populiarus, bet kritikuojamas
Nors Myerso-Briggso asmenybės tipų indikatorius (MBTI) yra populiariausias asmenybės testas pasaulyje, jis yra dažnai kritikuojamas ne tik ekspertų, bet ir kitų. MBTI testą 1942 metais sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers, siekdamos sukurti indikatorių, kuris padėtų žmonėms suprasti savo asmenines savybes - tam, kad pagal jas jie galėtų pasirinkti sau tinkamus darbus. Kai kuriems psichologams šis testas pirmiausia nepatinka dėl to, kad jis beveik nėra paremtas jokiais moksliniais tyrinėjimais.
Kai kurie tyrimai kaip vieną iš didžiausių MBTI trūkumų įvardina tai, kad tas pats žmogus, atlikdamas testą keletą kartų, gali gauti skirtingus rezultatus. „Tai gana didelis trūkumas, nes visų žmonių nesuskirstysi tik į dvi kategorijas. Kai kurie žmonės gali būti kur nors per vidurį, o visiški intravertai ar ekstravertai žmonės būna labai retai. „Jau prieš keletą amžių asmenybes tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad yra bent 5-ios asmenybės dimensijos, o neseniai atlikti tyrimai parodė, kad vis dėl to yra šešios. Tad ko gero taip, MBTI testas turbūt tikrai turi trūkumų. Jis žmogaus asmenybę vaizduoja kaip tvarkingą, nors pas nieką niekas nėra sudėta į specialius stalčiukus, ar ne?
Psichologai, norėdami sužinoti, kokia yra žmogaus asmenybė, dažniausiai remiasi „Didžiuoju penketu“ - čia asmenybės bruožai yra nustatomi pagal penkias individualias linijas ir spektrus: malonę, sąžiningumą, ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą. Bet tai nereiškia, kad MBTI yra visiškai beprasmis. Tokiu atveju MBTI gali pastūmėti mus pažinti save.
Asmenybės tipų pažinimo svarba sporte
Mokslininkai teigia, kad labai svarbu pažinti sportininko charakterio bruožus, nes jie padeda numatyti, kaip jis pasielgs tam tikrose pratybose, varžybose, kitose veiklos situacijose, o tai yra svarbiausia prognozuojant ir valdant sportininko rengimą. Lengvoji atletika pasaulyje greitai progresuoja. Šis progresas reikalauja supratimo apie žmogaus organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis dėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant užsibrėžto tikslo. Talentingų sportininkų paieška, atranka ir sportinis rengimas - viena svarbiausių šiuolaikinio sporto problemų. Vien tik krūvio didinimo, intensyvumo skatinimo jau nepakanka. Reikia panaudoti ir slaptus sportininko rezervus. Vienas iš šių rezervų panaudojimo būdų yra nuodugnus asmenybės pažinimas. Šiandien sportiniai rezultatai yra tokio aukšto lygio, kad sportininkas, neturintis įgimtų gebėjimų, negali pretenduoti į pasaulio lyderius. Svarbu suteikti treneriui žinių apie perspektyvių ir talentingų sportininkų atranką, sportininko asmenybės ypatumus.