Įvadas
Asmenybė - tai sudėtingas ir daugialypis konstruktas, apimantis biologinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius žmogaus aspektus. Žmogus gimsta bejėgis, tačiau su didžiuliu potencialu, o jo raidą formuoja aplinka, ypač ankstyvieji santykiai su motina, kalba, kultūra ir socialinės normos. Asmenybė formuoja žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, o šie savo ruožtu veikia jo santykį su pasauliu. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, koks yra asmenybės vaidmuo istorijoje? Ar istoriją kuria išskirtinės asmenybės, ar jas formuoja istorinės aplinkybės? Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės sampratą, jos formavimosi ypatumus ir įtaką istorijos procesams.
Asmenybės samprata ir formavimasis
Asmenybės apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos
Terminas „asmenybė“ kilęs iš lotyniško žodžio „persona“, reiškiančio kaukę, kurią dėvėdavo aktoriai Senovės Graikijoje. Nors psichologai siekia atsiriboti nuo neprofesionalių požiūrių į asmenybę, vieningo apibrėžimo iki šiol nėra. G. Allport apibrėžė asmenybę kaip dinaminę psichofizinių sistemų organizaciją žmogaus organizme, kuri lemia mintis, jausmus ir savitą elgesį.
Svarbu atskirti asmenybės sąvoką nuo individo ir asmens. Individas - tai atskira būtybė, pasižyminti unikaliomis savybėmis. Asmuo - tai protingas individas, suvokiantis save kaip „Aš“, vertinantis save ir siekiantis tikslų. Asmenybė - tai individo ir asmens savybių visuma, lemianti jo elgesį ir santykį su aplinka.
Asmenybės teorijos
Asmenybės psichologijoje egzistuoja daug skirtingų teorijų, aiškinančių žmogaus elgesį. Populiariausios yra psichoanalitinės, bihevioristinės-kognityvinės ir humanistinės teorijos.
- Psichoanalitinė teorija, sukurta Z. Freud, teigia, kad žmogaus elgesį lemia nesąmoningi motyvai ir konfliktai. Freud išskyrė tris psichikos lygius: Id (instinktai), Ego (sąmonė) ir Superego (moralinės normos).
- Bihevioristinė teorija, atstovaujama J. Watson ir E. Thorndike, teigia, kad psichologija turi tyrinėti objektyviai stebimą elgesį, kuris yra sąlygotas patyrimo.
- Humanistinė teorija, atstovaujama A. Maslow ir C. Rogers, teigia, kad žmogus yra laisvas ir atsakingas už savo gyvenimą, o jo prigimtis yra gera.
Asmenybės vystymosi stadijos pagal E. Erikson
E. Erikson išplėtojo sociokultūrinę psichoanalizės teoriją, kurioje išskyrė aštuonias asmenybės vystymosi stadijas, kuriose individas susiduria su tam tikrais psichosocialiniais konfliktais. Sėkmingas konflikto išsprendimas lemia tolesnį asmenybės augimą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Asmenybės įtaka istorijai
Istorinių asmenybių vaidmuo
Istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai iškilios asmenybės turėjo didžiulę įtaką įvykių eigai. Tadas Kosciuška ir Jokūbas Jasinskis vadovavo 1794 m. sukilimui, Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas ir Antanas Mackevičius - 1863 m. sukilimui. Šios asmenybės, vedamos patriotinių idealų ir pasiryžimo kovoti už laisvę, įkvėpė žmones ir telkė juos bendram tikslui.
Martynas Mažvydas, Renesanso reformatas, savo veikale „Katekizmas“ siekė šviesti Lietuvos žmones ir atsisakyti pagonybės. Simonas Daukantas ir Laurynas Ivinskis puoselėjo lietuvių kalbą ir kultūrą, Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas ir Jonas Mačiulis-Maironis reikšmingai prisidėjo prie lietuvių tautinio atgimimo.
Asmenybės ir istorinės aplinkybės
Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad asmenybės įtaka istorijai nėra absoliuti. Istorinės aplinkybės, socialinės, ekonominės ir politinės sąlygos taip pat daro didelę įtaką įvykių eigai. Asmenybės gali paspartinti ar sulėtinti tam tikrus procesus, tačiau jos negali visiškai pakeisti istorinės raidos dėsningumų.
Pavyzdžiui, Renesanso humanistų kūryba atspindėjo to meto visuomenės poreikį naujoms idėjoms ir vertybėms. Martyno Mažvydo veikla buvo susijusi su Reformacijos judėjimu Europoje ir Lietuvos visuomenės poreikiu šviestis. 1863 m. sukilimas kilo dėl carinės Rusijos priespaudos ir lietuvių tautos siekio atkurti valstybingumą.
Asmenybės formavimosi įtaka visuomenei
Asmenybės formavimuisi įtakos turi tiek įgimtos savybės, tiek aplinka. Temperamentas, charakteris, mąstymo būdas, įsitikinimai ir patirtis formuoja asmenybę, o ši savo ruožtu veikia visuomenę. Asmenybė gali koreguoti savo charakterį, mąstymo būdą ir įsitikinimus, plėsti savo patirtį ir siekti pageidaujamos krypties.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Asmenybė yra civilizacijos produktas ir kartu - civilizacijos kūrėjas. Ji daro savarankiškus žingsnius istorijoje, o tie žingsniai daro ją savarankišku asmeniu. Žmogus parašo romaną, ir pirmas pavykęs romanas padaro jį rašytoju. Tas romanas gali būti literatūros istorijos ir asmens biografijos įvykis. Asmens vardas įeina į istoriją, paženklintą istorinį įvykį, nurodo istorinį poslinkį, o istorinis poslinkis suteikia asmeniui visuotinį reikšmingumą, praturtinantį jo žmogišką vertę.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
tags: #asmenybes #vaidmuo #istorijoje