Skyrybų procesas yra sudėtingas išbandymas visai šeimai, ypač vaikams. Vienas svarbiausių klausimų, kylantis skyrybų bylose, yra vaiko gyvenamosios vietos nustatymas. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, teismas atsižvelgia į daugybę faktorių, o vienas svarbiausių - teismo psichologinės ekspertizės rezultatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atliekama teismo psichologinė ekspertizė nustatant vaiko gyvenamąją vietą, kokie kriterijai yra svarbiausi ir kaip į tai atsižvelgia teismas.
Vaiko nuomonės svarba
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Įstatymas numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, nuomonė išreiškiama raštu arba įrašoma į teismo posėdžio protokolą (garso įrašą).
Valstybės pareiga yra įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę. Kad vaikas būtų išklausytas, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandumą, sugebėjimą išreikšti savo norus, jų susiformavimo aplinkybes, norų motyvaciją, bylos baigties pasekmių suvokimą. Vaikas išklausomas tiesiogiai arba per atstovą, ir priimant sprendimą, į jo norus atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Tačiau vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų negali būti sutapatinamas su vaiko interesais. Vaiko interesai - tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nebūtinai nustatys su tuo iš tėvų, su kuriuo pasirinks gyventi vaikas po tėvų santuokos nutraukimo.
Kada reikalinga psichologinė ekspertizė?
Psichologinė ekspertizė reikalinga, kai kyla abejonių dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo, įtarimų, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų, arba sudėtingos situacijos, kurioje sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus. Jei kyla abejonių, ar vaiko išreikšta nuomonė nėra paveikta vieno iš tėvų, gali būti paskirta kompleksinė psichiatrinė psichologinė ekspertizė. Teismo psichologinės ekspertizės tikslas - padėti teismui objektyviai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ekspertizės metu specialistai analizuoja vaiko psichologinę būklę, jo santykius su tėvais, aplinkos poveikį ir kitus svarbius faktorius.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichiatro ekspertizė teismo procese
Teismo psichologinės ekspertizės tikslai ir uždaviniai
Teismo psichologinės ekspertizės metu specialistai siekia:
- Įvertinti vaiko emocinę būklę, adaptaciją prie situacijos, galimus psichologinius sunkumus.
- Išanalizuoti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, bendravimo kokybę, konfliktus.
- Įvertinti mokyklos, draugų, giminaičių ir kitų aplinkos veiksnių poveikį vaikui.
- Nustatyti, ar vaiko nuomonė yra nepriklausoma ir ar nėra paveikta vieno iš tėvų.
- Įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti vaiko teises ir interesus.
- Nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Ekspertizės atlikimo tvarka
Teismo psichologinę ekspertizę atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai. Ekspertizė gali būti ambulatorinė arba stacionarinė. Ambulatorinė ekspertizė skiriama, kai ekspertinę išvadą galima pateikti, remiantis vienkartiniais tyrimais. Stacionarinė ekspertizė skiriama, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo.
Priklausomai nuo darymo eigos, ekspertizės skirstomos į pirmines, papildomas, pakartotines ir kompleksines. Pirminė ekspertizė - tai pirmą kartą byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Papildoma ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms. Pakartotinė ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su teismo ekspertizės aktu, trūkstant pagrįstumo. Kompleksinė ekspertizė atliekama, kai reikia specialių žinių iš skirtingų mokslo sričių.
Ekspertas, atlikdamas ekspertizę, turi būti nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais
Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“. Esant tokiai įstatymo formuluotei, vaiko tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos gali susitarti laisva valia, taigi gali susitarti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos LAT sprendimuose
Tačiau ne visada teismai tokią įstatyme įtvirtintą galimybę įžvelgia ar supranta vienodai. Esant nevienodai teismų praktikai ir nevienodam įstatymo interpretavimui, praktikoje tenka elgtis kūrybiškai. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie teisėjo, kuris nenori tvirtinti tėvų susitarimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais abiem, gyvenamoji vieta yra nustatoma rotacijos principu kas pusę metų (ar kitokiais laikotarpiais) keičiant vaiko gyvenamąją vietą tai su vienu tėvu, tai su kitu. Pasitaiko ir drąsesnių teisėjų, kurie įstatyme neįžvelgia jokio prieštaravimo ir, esant tėvų sutarimui, tvirtina jų sudarytas sutartis, kuriomis jie susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem, būtent tokią formuluotę ir įtvirtinant teismo sprendimu.
Aplinkybės, lemiančios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą
Aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Tačiau gali atsirasti gyvenimo aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą, kaip pvz. vieno iš tėvų liga, priklausomybių atsiradimas, pajamų dydžio pasikeitimas, kitų vaikų atsiradimas, dėl ko yra sudėtinga tinkamai prižiūrėti vaiką. Tačiau kiekvienoje byloje tai yra atskirai bei individualiai nustatomos aplinkybės.
Kaip padėti vaikui skyrybų procese?
Vaikui skyrybų procese gali būti itin sunku - jam tenka ne tik prisitaikyti prie naujos realybės, bet kartais ir atsakyti į klausimus, kurie per sunkūs net suaugusiesiems. Kiekvienas vaikas skyrybų procesą išgyvena labai individualiai - jų emocijos ir reakcijos priklauso nuo amžiaus, šeimos santykių dinamikos, skyrybų aplinkybių bei jų asmeninių savybių. Dažniausiai tokiu laikotarpiu vaikus lydi stiprūs jausmai: liūdesys, pyktis, kaltė, sumišimas.
Visų pirma, būtina suteikti aiškią, amžių atitinkančią informaciją apie tai, kas vyksta, kodėl jo nuomonės klausiama ir ką tai reiškia. Vaikas turi suprasti, kad nėra atsakingas už tėvų sprendimą ir kad jo išsakytos mintys nepakenks nei vienam iš suaugusiųjų. Be to, būtina pasirūpinti vaiko emocine būsena: padrąsinti jį būti savimi, parodyti, kad jo jausmai yra svarbūs ir niekas jo nesmerks už nuomonę.
tags: #teismas #psichologine #ekspertize #gyvenamosios #nustatymo