Įvadas
Zigmundas Froidas (1856-1939) - austrų gydytojas, neuropatologas ir psichoanalizės pradininkas, palikęs gilų pėdsaką XX amžiaus intelektualinėje istorijoje. Jo teorijos ir gydymo metodai, nors ir sukėlę nemažai diskusijų, pakeitė požiūrį į žmogaus psichiką, pasąmonę, seksualumą ir vaikystės svarbą asmenybės formavimuisi. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Z. Froido gyvenimo ir kūrybos aspektus, jo įtaką psichologijai, kultūrai ir visuomenei.
Biografija ir Karjeros Pradžia
Zigmundas Froidas gimė 1856 m. gegužės 6 d. Freiberge, Moravijoje (tuometinė Austrijos-Vengrijos imperija). 1873 m. pradėjo medicinos studijas Vienos universitete, kurias baigė 1881 m. Iš pradžių domėjosi histologija ir neurofiziologija, planavo tapti mokslininku, tačiau vėliau pasirinko gydytojo kelią.
1882-1885 m. Z. Froidas vertėsi privačia medicinos praktika Vienos ligoninėje. 1885-1886 m. studijas tęsė Paryžiaus Salpetriejero ligoninėje pas neurologą J.M. Šarko, kur susidomėjo hipnoze ir jos galimybėmis gydant psichikos sutrikimus. 1886-1938 m. dėstė Vienos universitete. 1938 m., dėl politinės situacijos Austrijoje, emigravo į Londoną, kur ir mirė 1939 m. rugsėjo 23 d., sirgdamas vėžiu (iškentė 33 operacijas).
Psichoanalizės Gimimas ir Pagrindinės Koncepcijos
Z. Froidas laikomas psichoanalizės - teorijos ir gydymo metodo, kuris pabrėžia pasąmonės vaidmenį žmogaus elgesiui ir psichikos sutrikimams, - kūrėju. Jis domėjosi hipnoze, kaip būdu gydyti psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Vėliau hipnozės atsisakė ir perėjo prie laisvų asociacijų ir sapnų analizės, kurie tapo psichoanalizės pagrindu.
Pagrindinės psichoanalizės koncepcijos:
Taip pat skaitykite: Adlerio teorija
Pasąmonė: Z. Froidas teigė, kad didelė dalis žmogaus psichikos yra pasąmoninga, t. y. individas neturi tiesioginės prieigos prie joje esančių minčių, jausmų ir prisiminimų. Pasąmonė daro didelę įtaką žmogaus elgesiui, net jei jis to nesuvokia.
Seksualumas: Z. Froidas vienas pirmųjų tyrė seksualumo formavimąsi ir atkreipė dėmesį į jo svarbą psichikos raidai. Jis teigė, kad seksualumas pasireiškia jau vaikystėje ir vystosi per kelias stadijas (oralinę, analinę, falinę, latentinę ir genitalinę). Kiekviena stadija gali būti neįsisąmonintų konfliktų (pavyzdžiui, Edipo komplekso) pagrindas, kuris nulemia psichikos ligas.
Vaikystės svarba: Z. Froidas pabrėžė vaikystės patirčių svarbą asmenybės formavimuisi. Jis teigė, kad vaikystėje patirti konfliktai ir traumos gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus psichikai.
Sapnų analizė: Z. Froidas laikė sapnus "karališkuoju keliu į pasąmonę". Jis teigė, kad sapnai yra užmaskuotas pasąmonės turinio išraiška ir kad juos analizuojant galima atskleisti paslėptus norus ir konfliktus. Nuo senų laikų žmonės kelia sau klausimus: kas yra sapnai, kokios jų priežastys, ar jie turi tikslą ir paskirtį, o svarbiausia - kokia sapnų prasmė, ką jie iš tikrųjų reiškia?
Laisvos asociacijos: Tai psichoanalitinis metodas, kai pacientas skatinamas laisvai reikšti visas mintis, kurios jam ateina į galvą, nesvarbu, kokios jos atrodytų nesvarbios ar gėdingos. Z. Froidas tikėjo, kad laisvos asociacijos gali padėti pasiekti pasąmonę ir atskleisti paslėptus konfliktus.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
"Psichoanalizės Įvadas. Paskaitos"
Knyga "Psichoanalizės įvadas. Paskaitos" turi ypatingą reikšmę. Šiose paskaitose, skaitytose Vienos universitete 1959-1917 metais, pateikiamas psichoanalitinės koncepcijos branduolys. Pasitelkdamas gausybę palyginimų, anekdotų, ligos istorijų pavyzdžių, žingsnis po žingsnio S. Freudas atskleidžia pagrindinius psichinių - ypač nesąmoningų - reiškinių dėsningumus, remdamasis trimis klasikinėmis psichoanalitinio tyrinėjimo sritimis: riktais, sapnais ir neuroziniais simptomais. "Psichoanalizės įvadas. Paskaitos" - tai iki šiol labiausiai skaitomas psichoanalizės kūrėjo veikalas, svarbus įvadas į S. Freudo mąstymą.
Kritika ir Kontroversijos
Z. Froido teorijos ir gydymo metodai nuo pat pradžių susilaukė kritikos ir kontroversijų. Kai kurie kritikai teigė, kad jo teorijos yra nemoksliškos, nepagrįstos empiriniais įrodymais ir per daug akcentuoja seksualumą. Kiti kritikavo jo gydymo metodus kaip neefektyvius ir netgi žalingus.
Nepaisant kritikos, Z. Froido idėjos turėjo didelės įtakos psichologijai, kultūrai ir visuomenei. Jo teorijos paskatino naujus psichologinių tyrimų ir gydymo metodų kūrimąsi, o jo idėjos apie pasąmonę, seksualumą ir vaikystės svarbą tapo populiariosios kultūros dalimi.
Įtaka Kultūrai ir Menui
S. Freudo teorijos turėjo didelės įtakos ne tik XX amžiaus psichologijai ir psichiatrijai, bet ir įvairioms kultūros bei meno sritims. Jo idėjos įkvėpė rašytojus, dailininkus, kino kūrėjus ir kitus menininkus.
Literatūra: Z. Froido idėjos apie pasąmonę ir sapnus įkvėpė siurrealistų rašytojus ir kitus modernistus.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizės teorija
Dailė: Z. Froido teorijos turėjo įtakos siurrealistų dailininkams, kurie siekė išreikšti pasąmonės turinį savo kūriniuose. Roberto Salvadori Į S. Freudo vaikaičio rankas atsidavė ir monarchės, ir gražuolės: tapė nuogas.
Kinas: Z. Froido idėjos apie pasąmonę ir seksualumą buvo nagrinėjamos daugelyje filmų.
Šiuolaikinis Požiūris į Z. Froidą
Šiandien Z. Froido teorijos vertinamos įvairiai. Kai kurie psichologai ir psichiatrai vis dar naudoja jo idėjas savo darbe, o kiti jas atmeta kaip pasenusias ir nemoksliškas. Tačiau net ir kritikai pripažįsta Z. Froido indėlį į psichologijos ir kultūros istoriją.
tags: #austru #neuropatologas #psichoanalizes #kurejas