Autizmas yra sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais būdais. Šiame straipsnyje nagrinėsime vieną iš autizmo požymių - griežtą taisyklių laikymąsi, aptarsime jo priežastis, pasireiškimą ir strategijas, kaip padėti autistiškiems asmenims.
Autizmas: bendrasis vaizdas
Autizmas - įvairiapusis neurologinis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir (ar) pažeidimai, dažniausiai išryškėjančios iki 3 metų amžiaus. Sergančiųjų autizmu simptomai gali būti gana skirtingi, jų pasireiškimo laipsnis taip pat skirtingas (nuo lengvų iki sunkių simptomų). Manoma, kad autizmą gali sukelti daug priežasčių. Vis dar vyrauja įvairūs mitai apie autizmą. Iš tiesų tai yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, kalbos ir komunikacijos sunkumai bei pasikartojantis, netipiškas elgesys. Autizmas nėra užkrečiamas.
Griežto taisyklių laikymosi priežastys
Autistiški žmonės labai mėgsta tvarką, struktūrą, tvarką ir nuspėjamumą. Jiems patinka taisyklės, kurių jie griežtai laikosi. Griežtas taisyklių laikymasis gali būti susijęs su keliais veiksniais:
- Sensorinis jautrumas: Autistiški žmonės gali būti itin jautrūs garsams, ryškioms šviesoms, kvapams ar kitiems sensoriniams dirgikliams. Rutina ir taisyklės padeda sumažinti sensorinę perkrovą ir sukurti nuspėjamą aplinką.
- Nerimas: Netikėtumai ir pokyčiai gali sukelti nerimą autistiškiems žmonėms. Griežtas taisyklių laikymasis padeda kontroliuoti aplinką ir sumažinti nerimą.
- Kognityviniai ypatumai: Autistiški žmonės dažnai mąsto konkrečiai ir literaliniu būdu. Taisyklės jiems yra aiškios ir suprantamos, todėl jie jaučiasi saugiau, kai jų laikosi.
- Pasikartojantis elgesys: Autizmu sergantys vaikai dažnai elgiasi pasikartojančiai arba griežtai laikosi rutinos. Jie gali būti labai susidomėję tam tikromis temomis ar objektais ir rasti paguodą pasikartojančiuose veiksmuose, tokiuose kaip supimas ar pliaukštelėjimas rankomis. Toks elgesys gali padėti jiems susidoroti su sensorine perkrova arba suteikti nuspėjamumo ir kontrolės jausmą.
Griežto taisyklių laikymosi pasireiškimas
Griežtas taisyklių laikymasis gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Rutinos laikymasis: Autistiškas žmogus gali reikalauti, kad viskas vyktų pagal nustatytą tvarką, pavyzdžiui, valgyti tą patį maistą kiekvieną dieną arba eiti tuo pačiu maršrutu į mokyklą.
- Ritualai: Autistiškas žmogus gali turėti ritualų, kuriuos jis turi atlikti prieš pradėdamas bet kokią veiklą, pavyzdžiui, susidėti pieštukus į vieną liniją arba kartoti tą patį sakinį.
- Taisyklių laikymasis: Autistiškas žmogus gali griežtai laikytis taisyklių, net jei jos atrodo nelogiškos ar neprasmingos.
- Pasipriešinimas pokyčiams: Autistiškas žmogus gali labai priešintis bet kokiems pokyčiams, net jei jie yra nedideli.
- Sunku suprasti socialines normas: Autistiškiems asmenims gali būti sunku suprasti socialines normas, kurios kitiems atrodo savaime suprantamos. Bendraujant gali pasirodyti, jog jie nesidomi pašnekovu - nepalaiko akių kontakto, nerodo susidomėjimo, nenaudoja kūno kalbos. Iš tiesų autistiški žmonės nori bendrauti, tik jiems trūksta įgūdžių tai daryti.
Kaip padėti autistiškiems asmenims, griežtai besilaikantiems taisyklių
Svarbu suprasti autistiško žmogaus poreikį laikytis taisyklių ir padėti jam prisitaikyti prie pokyčių:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- Nuspėjamumas: Kurkite struktūruotą aplinką su aiškiais tvarkaraščiais ir rutina. Naudokite vaizdines priemones, pavyzdžiui, tvarkaraščius, kalendorius ir laikmačius, kad padėtumėte vaikui suprasti, ko tikėtis per dieną.
- Įspėjimas apie pokyčius: Jei planuojate ką nors pakeisti, įspėkite autistišką žmogų iš anksto ir paaiškinkite, kas pasikeis ir kodėl. Pokyčiai ir spontaniški planų pasikeitimai autistiškiems žmonėms kelia stiprų nerimą, todėl apie pasikeitimus autistiškam žmogui naudinga pranešti kiek galima anksčiau.
- Lankstumas: Mokykite autistišką žmogų būti lankstesniam ir prisitaikyti prie pokyčių. Pradėkite nuo mažų pokyčių ir palaipsniui didinkite jų apimtį. Būkite kantrūs, prisitaikantys ir atviri išbandyti įvairias strategijas ir priemones.
- Pozityvus pastiprinimas: Skatinkite autistišką žmogų už lankstumą ir prisitaikymą prie pokyčių. Būkite jautrūs, empatiški ir pastebėję, kad vaikas jaučiasi neužtikrintai dėl savo elgesio ar atliekamos veiklos, naudokite socialinius paskatinimus („tu puikiai atlikai užduotį“, „aš labai džiaugiuosi“, „didžiuojuosi tavimi“, „duok penkis“), fizinius paskatinimus (pakutenimą, pakėlimą į orą, pasupimą ant rankų). Taip pat galite naudoti ir daiktinius paskatinimus (mėgstamą žaislą, dėlionę, konstruktorių) ar valgomus paskatinimus (saldainius, vaisius ar mėgstamus užkandžius).
- Bendraukite aiškiai: Autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti humorą, ironiją, subtilias užuominas, „perskaityti“ kito žmogaus emocijas, mimikas. Būkite konkretūs ir aiškūs, venkite dviprasmiškų frazių. Kalbėkite aiškiai su autistišku žmogumi. Autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti humorą, ironiją, subtilias užuominas, „perskaityti” kito žmogaus emocijas, mimikas. Kartais autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti ir pačią kalbą, kai kalbama per greitai, per ilgais sakiniais ir pateikiama daug informacijos, todėl kalbėkite aiškiai ir trumpais sakiniais.
- Aplinka: Būdamas su autistišku žmogumi, rinkis neutralią, neblaškančią aplinką. Autistiški žmonės gali būti itin jautrūs garsams, ryškioms šviesoms, kvapams ar kitiems sensoriniams dirgikliams. Ar yra toks garsas, kuris tave taip erzina, jog norisi užsidengti ausis? Kaip jaustumeisi, jei tokių garsų tavo aplinkoje būtų net ne vienas, o visus aplinkoje esančius garsus girdėtum iš karto?
- Palaikymas: Susisiekite su paramos grupėmis ir organizacijomis, kurios specializuojasi autizmo srityje. Jos gali suteikti vertingų patarimų, išteklių ir palaikymo tinklą. Ieškokite specialistų, pavyzdžiui, pediatrų, terapeutų ir švietimo specialistų, kurie turi patirties dirbant su autizmu sergančiais vaikais. Būdami tėvai, neprivalote keliauti vieni. Susisiekite su paramos grupėmis ir organizacijomis, kurios specializuojasi autizmo srityje. Jos gali suteikti vertingų patarimų, išteklių ir palaikymo tinklą. Ieškokite specialistų, pavyzdžiui, pediatrų, terapeutų ir švietimo specialistų, kurie turi patirties dirbant su autizmu sergančiais vaikais.
Panašumai ir skirtumai tarp autizmo ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD)
Tiek aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, tiek autizmo spektro sutrikimas yra neurologiniai sutrikimai, darantys įtaką toms pačioms ir panašioms smegenų funkcijoms. Nors tai skirtingi sutrikimai, pastebima, kad autizmo spektro sutrikimas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas turi daug panašumų. Abu minėtus sutrikimus turintys vaikai pasižymi savistimuliaciniu elgesiu (plasnojimu, plojimu, šokinėjimu ir kitais pasikartojančiais judesiais), sensoriniais jautrumais (jautrumui kvapams, skoniui, garsui ar lytėjimui). Jiems būdingas nedėmesingumas, impulsyvumas, padidėjęs aktyvumas. Dažnai stebimi sunkumai užmezgant ir palaikant santykius ar akių kontaktą su bendraamžiais.
Nors anksčiau buvo manoma, kad tas pats vaikas negali turėti ir aktyvumo, dėmesio sutrikimo, ir autizmo spektro sutrikimo, tačiau psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5-ajame leidime patvirtinta, kad šie sutrikimai gali pasireikšti tam pačiam vaikui. Manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei autizmą sieja bendras genetinis ryšys, todėl apie 14 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra diagnozuotas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas. Tiek aktyvumo, dėmesio sutrikimą, tiek autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų smegenų sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę, laiko valdymą, susikaupimą ir organizavimo įgūdžius, vystosi kiek kitaip nei neurotipiškų vaikų. Daugeliui bent vieną iš šių sutrikimų turinčių vaikų paveikiami ir socialiniai įgūdžiai. Dėl iš pažiūros panašių požymių visuomenėje šie du sutrikimai dažnai painiojami tarpusavyje, tačiau gilesnis palyginimas rodo, kad šie sutrikimai yra skirtingi.
Dėmesio sutelkimo ypatumai: Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, gali susidurti su sunkumais ilgai išlaikant dėmesį ties viena veikla - jie gali lengvai išsiblaškyti. Visiškai priešingai yra su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą. Jie gali domėtis viena ar keliomis temomis, ypač tiksliaisiais mokslais.
Bendravimo skirtumai: Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, bendraudami su kitais gali nuolat kalbėti, pertraukinėti kitus, kalbėti per garsiai ar per greitai. Jie gali nekreipti dėmesio ar nepastebėti, kaip į kalbėseną reaguoja aplinkiniai, net jei reakcija ir neigiama. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, dažnai kyla sunkumų išreiškiant ir perteikiant savo mintis ir emocijas, reikalingą informaciją. Kalbėdami jie gali nemimikuoti, nenaudoti gestų, kalbėti net tada, kai aplinkiniai tuo nesidomi. Šie vaikai įprastai turi problemų pradėdami pokalbį ir reaguodami į socialinę sąveiką. Socialinėse situacijose jie gali nesuprasti pokalbių ar perkeltinės prasmės.
Struktūra ir rutina: Vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, dažniausiai gana greitai atsibosta ta pati rutina, informacija, todėl jie to vengia. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai paprastai randa paguodą rutinoje. Jie nemėgsta aplinkos pokyčių, todėl dauguma šių vaikų kiekvieną dieną reikalauja laikytis nustatyto grafiko ir dienos struktūros.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Rekomendacijos, kaip bendrauti su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą
- Kuo rečiau vartokite žodį „ne“. Pasinaudokite kitais būdais tikslui pasiekti, pavyzdžiui: Suteikite vaikui kitą alternatyvą: ,,ant sienos piešti negalima, piešti galima tik ant popieriaus“. Siūlykite dvi galimybes, kad nebūtų progos pasakyti ,,ne“: ,,ar nori dabar atlikti užduotį, ar po pertraukėlės?“ Suteikite informacijos: ,,jei taip darysi, daiktas sulūš“. Padrąsinkite: ,,atsakymas - jau čia pat“.
- Paskatinkite nesivaržyti paprašyti pagalbos, nes dauguma jų nelinkę prašyti prašyti pagalbos. Pagalbos jiems gali reikėti daugiau ir ilgesnį laiką nei bendraamžiams.
- Prisiminkite, kad šuos vaikus lengva sutrikdyti. Stresas, spaudimas ir nuovargis gali paskatinti netinkamą elgesį.
Rekomendacijos, kaip bendrauti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą
- Autistiškiems vaikams sunku suprasti humorą, perkeltinę prasmę, subtilias užuominas ar perskaityti kito žmogaus emocijas, mimikas. Kartais autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti ir pačią kalbą, kai kalbama per greitai, per ilgais sakiniais ir pateikiama daug informacijos, todėl kalbėkite aiškiai ir trumpais sakiniais.
- Autistiškiems vaikams itin svarbi rutina, jie mėgsta tvarką, struktūrą ir nuspėjamumą. Jiems patinka taisyklės, kurių jie griežtai laikosi. Pokyčiai ir spontaniški planų pasikeitimai autistiškiems žmonėms kelia stiprų nerimą, todėl apie pasikeitimus autistiškam žmogui naudinga pranešti kiek galima anksčiau.
- Būkite jautrūs, empatiški ir pastebėję, kad vaikas jaučiasi neužtikrintai dėl savo elgesio ar atliekamos veiklos, naudokite socialinius paskatinimus („tu puikiai atlikai užduotį“, „aš labai džiaugiuosi“, „didžiuojuosi tavimi“, „duok penkis“), fizinius paskatinimus (pakutenimą, pakėlimą į orą, pasupimą ant rankų). Taip pat galite naudoti ir daiktinius paskatinimus (mėgstamą žaislą, dėlionę, konstruktorių) ar valgomus paskatinimus (saldainius, vaisius ar mėgstamus užkandžius).
- Atminkite, kad netinkamas ar net kiek agresyvus elgesys nėra suplanuotas iš anksto ir daromas tyčia, norint pakenkti. Aplinkiniams neįprastą ir kartais net nepriimtiną elgesį lemia pernelyg didelis vaiko nerimas, nesaugumo jausmas ir kiti vidiniai išgyvenimai, dėl kurių vaikas jaučiasi blogai.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui