Autizmas - tai sudėtingas raidos sutrikimas, kuris paveikia asmens bendravimo, socialinės sąveikos ir elgesio įgūdžius. Vis daugiau žmonių girdi apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas, o tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tačiau vis dar gajūs mitai, todėl svarbu išsiaiškinti, kas tai yra ir kaip jis pasireiškia.
Kas yra autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, todėl vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystosi dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Autizmas nėra liga, tai neurologinis sutrikimas, kurio priežastys dar nežinomos. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Tokiems vaikams sunku interpretuoti gestus, veido mimikas ir kalbą, įsijausti į kito žmogaus būseną, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autizmo priežastys ir rizikos veiksniai
Autizmo priežastys iki šiol nėra iki galo žinomos. Manoma, kad autizmo sutrikimo formavimuisi įtakos turi daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali daryti neigiamą įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
- Genetika: Tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką. Jei vienas identiškas dvynys turi autizmą, tikimybė, kad ir antrasis jį turės, siekia nuo 65 % iki 90 %.
- Aplinkos veiksniai: Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Pastebėta sąsajų tarp autizmo ir vyresnio tėvų amžiaus (ypač tėvo), neišnešiotumo, tam tikrų motinos sveikatos būklių (pvz., diabetas, nutukimas), oro užterštumo ar pesticidų poveikio. Tačiau šie ryšiai nėra tiesioginiai ir dar reikalauja daugiau tyrimų.
- Kiti veiksniai: Rizikos veiksniais laikomas didelis amžiaus skirtumas tarp vaiko tėvų, nėščiosios ligos, vaistų naudojimas, infekcijos nėštumo metu, kontaktas su pesticidais, švinu, gyvsidabriu.
Svarbu pabrėžti, kad vakcinos nėra autizmo priežastis. Šis mitas buvo paneigtas daugybe patikimų mokslinių tyrimų.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Kaip atpažinti autizmą?
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Tokie vaikai daugiau domisi aplinkos objektais, o ne žmonėmis, nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Taip pat gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu), dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė "raudonų vėliavėlių" sistemą - požymius, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako dviejų žodžių frazių
Jei vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas, neverta nerimauti. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Diagnozavimo procesas apima:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Anamnezę: Gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimą: Specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijas: Į diagnozavimo procesą įtraukiami skirtingi specialistai, tokiais būdais užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuotus vertinimus: Dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimą: Šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinę diagnozę: Siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Aspergerio sindromas
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektrui priklausantis raidos sutrikimas. Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis, jie gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Autizmas ir genetika
Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Viena iš genetikos šakų yra biocheminė genetika, tyrinėjanti genų įtaką įvairiems biocheminiams organizmo procesams. Esant tam tikriems sutrikimams, matomi įvairių cheminių medžiagų pakitimai. Priklausomai nuo įtariamo organizmo proceso sutrikimo, juos galima tirti šlapime, kraujyje, likvore (smegenų skystyje).
Jei jūsų vaikui patvirtintas autizmo spektro sutrikimas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju genetiku. Tačiau svarbu suprasti, kad, nepaisant genų įtakos organizmo vystymuisi ir funkcijoms, vaiko raidą lemia ne vien genai, bet ir aplinka, kurioje jis gyvena.
Autizmo paplitimas ir supratimas
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Tai lemia gerėjantis suvokimas ir diagnostika, platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras, genetikos ir paveldimumo tyrimai, bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas.
Svarbu suprasti, kad žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimą, visada buvo tarp mūsų - tik dabar juos geriau matome. Dėl pažangesnės diagnostikos ir visuomenės supratimo keičiasi ne autizmo paplitimas, o mūsų gebėjimas jį atpažinti.
tags: #autizmas #paveldimas #is #motinos