Kaip Įveikti Nerimą: Veiksmingi Būdai Susigrąžinti Ramybę

Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kurią patiria kiekvienas. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu imtis priemonių jam įveikti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip įveikti nerimą, remiantis moksliniais tyrimais, psichoterapijos metodais ir praktiniais patarimais.

Nerimo Poveikis ir Jo Suvaldymas

Amerikiečių pastorius Charlesas R. Swindollas teigė, kad vos 10 proc. gyvenimo sudaro tai, kas iš tiesų jame nutinka, o likę 90 proc. yra mūsų reakcijos į tuos įvykius. Požiūris išties yra lemiamas veiksnys, dažnai slepiantis nerimo jausmą. Nerimas gali kilti dėl įvairių priežasčių: darbų, santykių, ateities, net perfekcionizmo.

Streso išprovokuotas organizmas gali duoti atsaką pačiu netinkamiausiu metu: susijaudinus širdis ima plakti greičiau, padažnėja kvėpavimas, sutrinka dėmesio koncentracija, tampa sunku atsipalaiduoti ir imtis naujų užduočių. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip elgtis pajutus nervinę įtampą ir kaip sušvelninti nerimo sukeltus simptomus.

Judėjimas - Natūralus Vaistas Nuo Nerimo

Sportas ne tik gerina fizinę formą, bet ir turi neįkainojamą įtaką psichinei sveikatai. Judėjimas daro stebuklus. Nebūtina kasdien prakaituoti sporto salėje; užtenka reguliarių pasivaikščiojimų gryname ore. Aktyviai veiklai užteks vos valandos per dieną, o ją išdalinus į trumpesnes atkarpas, minučių garantuotai neteks skaičiuoti. Vietoje lifto dažniau rinkitės laiptus, turėdami galimybę automobilį parkuokite šiek tiek tolimesnėje aikštelėje, meskite sau kasdien nueinamų žingsnių iššūkį, kas porą valandų tarp darbų padarykite po keletą pritūpimų, prieš miegą ar pabudus kelias minutes skirkite tempimo pratimams.

Bet kokie fiziniai pratimai padidina dopamino ir serotonino kiekį organizme, dėl to jaučiamės laimingesni ir labiau atsipalaidavę. Sportas padeda nukreipti dėmesį ir nuraminti mintis, todėl po treniruotės ta pati situacija neretai atrodo kur kas paprastesnė ir lengviau išsprendžiama.

Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės?

Miego Režimo Svarba

Laiką paroje turėtume padalinti į 8 valandas darbui, 8 laisvalaikiui ir 8 poilsiui. Tik skirdami pakankamai dėmesio savo miego rėžimui galime tikėtis jaustis žvalūs, pailsėję, produktyvūs ir gerai nusiteikę. Kokybiškas nakties poilsis yra neatsiejamas nuo geros fizinės, psichologinės ir emocinės sveikatos. Miegas tiesiogiai susijęs su smegenų darbu, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistema, hormonų balansu. Organizmui atgauti jėgas reikia 7-9 valandų kokybiško poilsio. Miego ekspertai patartų atsigulti mažiausiai porą valandų iki vidurnakčio, iki tol - nenaršyti telefone, vengti sunkiai virškinamo maisto, nepersistengti sportuojant.

Jei jaučiate, kad valandą kitą nugvelbiate nuo savo paties geros savijautos - bent pasirūpinkite tinkama miegamojo atmosfera dar iki atsigulant: išvėdinkite kambarį, sumažinkite šviesos šaltinius, naudokite raminančius eterinius aliejus.

Levandos - Natūralus Raminamasis Vaistas

Vienas geriausių pasirinkimų - per šimtmečius savo poveikį įrodžiusios levandos. Nuo seno žinoma, kad šių violetinių žiedelių kvapas ramina, atpalaiduoja, mažina su nerimu susijusius simptomus ir padeda lengviau užmigti. Levandų eterinis aliejus - vienas universaliausių, jo panaudojimas beribis, todėl neretai levandų aliejais galima sumažinti ne tik įtampą, bet ir galvos, mėnesinių skausmus, pagerinti probleminės odos būklę, sumažinti perštėjimą įkandus vabzdžiams. Kokybiškas levandų aliejus gaunamas distiliuojant šviežias levandų žiedų viršūnėles - taip išgaunamas Levandula angustifolia Miller eterinis aliejus - pagrindinė veiklioji medžiaga, naudojama įvairiuose levandų produktuose.

Tai gali būti įvairios žvakės, kvepiančios medžiaginės pagalvėlės, maišeliai, kosmetikos gaminiai. Miegamajam kvapnaus jaukumo suteiks ir sudžiovinta levandų puokštelė, o siekiant intensyvesnio poveikio rekomenduoja išbandyti geriamas šio augalinio preparato - eterinio levandų aliejaus kapsules, - jos padės lengviau užmigti, o dienos metu subalsuos organizme susidariusią įtampą.

Kofeino ir Nikotino Vengimas

Kai jaučiamės pavargę ar suirzę, neretai griebiamės kavos puodelio. Tačiau dažniausiai šis kelias veda priešinga kryptimi - jausdami nerimą turėtume padėti organizmui nurimti, o ne priešingai - bandyti jį vėl ir vėl prikelti sukuriant dar didesnį stresą. Didelis kiekis kofeino tik dar labiau išprovokuos nerimo jausmą. Tas pats galioja ir kalbant apie nikotiną - bandydami nusiraminti rūkantys dažnai griebiasi cigaretės, tačiau šis būdas subalansuoti organizmą yra trumpalaikis, galiausiai streso banga sugrįžta suduodama dvigubą smūgį, o dažnam rūkaliui vėliau tenka imtis rimtų priemonių kovai su nerimu ar net depresija.

Taip pat skaitykite: Smegenų baimė ir nerimas: sprendimai

Stresą organizme išprovokuoja ir alkoholis. Pastebėkite savo miegą po vakarėlio - dažniausiai jis būna chaotiškas ir paviršutiniškas. Alkoholis sutrikdo natūralų miego ritmą, pakelia streso lygį, todėl organizmas gerai nepailsi. Dažnas vartojimas galiausiai išprovokuoja nuolatinį nerimo jausmą.

Laisvalaikio Veiklos Svarba

Be kokybiško poilsio, ne ką mažiau aktualu gebėti kokybiškai leisti laisvalaikį. Šeima, draugai, hobiai, sportas, meditacija - kad ir kaip nuspręstumėte išnaudoti savo trečdalį paros, atraskite veiklą, kuri jus džiugintų. Bendraukite, skirkite laiko artimiesiems, tačiau nepamirškite, kaip svarbu turėti bent valandą dienoje savo asmeniniams poreikiams. Mėgstate skaityti? Puiku! O gal negalite gyventi be kokios nors meno terapijos? Sportinės veiklos? Rašote dienoraštį? Medituojate? Mėgstate gaminti? Savanoriaujate? O gal neįsivaizduojate vakaro be mėgstamo serialo? Grožio procedūrų? Atraskite, kas jus atpalaiduoja, į kokią veiklą pasinėrę nurimstate. Kai jausite emociškai išsekęs, tai bus puikus sprendimas padėti sau. Kvėpavimo pratimai, ramios muzikos paklausymas ar kelios minutės absoliučioje tyloje, minčių užrašymas apie tai, dėl ko kasdien jaučiatės dėkingas - visa tai padės nurimti.

Kaip Sustabdyti Nerimastingas Mintis

Nerimastingos mintys plinta tarsi epidemija. Viena mintis veja kitą ir nepastebimai esi įtraukiamas į jų sūkurį. Kaip pastatyti „užtvanką“ ir nesileisti nešamiems nerimo? Kaip rodo tyrimai, net 38 proc. žmonių nerimauja nuolat ir į tai žvelgia kaip į neatsiejamą kasdienybės dalį. Kai kurie asmenys net mano, kad visų „kas jeigu?“ pasvėrimas padeda užbėgti problemoms už akių. Vis dėlto tai nėra efektyvus problemų spendimo būdas. Atvirkščiai, užuot mus apsaugojęs, nerimavimas dėl ateities atima gyvenimo džiaugsmą, trukdo tobulėti bei mėgautis šia diena. „Kas bus, jei mane atleis iš darbo? Kas nutiks, jei neišlaikysiu egzamino? O jei susirgsiu nepagydoma liga?“ - tokios mintys paralyžiuoja ir verčia jaustis bejėgiais.

Praktiniai Patarimai Kaip Įveikti Nerimą

1. Spręskite problemą. Nerimavimas nepadeda įveikti iškilusių kliūčių. Jis jas tik dar labiau išpučia. Todėl, kai pradedate nerimauti, pabandykite suimti save į rankas ir pagalvoti, ką privalote padaryti dabar, kad įveiktumėte sunkumus. Galime visą laiką praleisti neigiamų minčių sūkuryje ir taip dar labiau save graužti iš vidaus arba galime imtis priemonių nerimo šaltiniui įveikti.
2. Nešvaistykite laiko klausimams „Kas bus, jeigu…“. Niekada negalime žinoti, kas nutiks, todėl dėlioti galimus ateities scenarijus beprasmiška. Be to, mūsų sukurti scenarijai dažniausiai būna neigiami ir mažai tikėtini. Atminkite, kad visada egzistuoja 50 proc. galimybė, kad jums pasiseks, tad kodėl galvojate tik apie neigiamus dalykus? Blogiausia, kad nerimaudami dėl nesėkmių nesiimame jokių priemonių, kad joms užkirstume kelią.
3. Paverskite nerimą veiksmu. Pakeiskite mintis „O kas, jeigu..?“ į „Kaip aš galiu..?“ Iš pasyvios būsenos pereikite į aktyvią - ką galite padaryti, kad nerimas dingtų? Kokios jo priežastys? Atsakymai į šiuos klausimus padės rasti praktinius problemos sprendimus. Pavyzdžiui, užuot nerimavęs, kad per egzaminą galite užmiršti išmoktą medžiagą, geriau savęs paklauskite, ką galite padaryti, kad taip nenutiktų.
4. Išmokite priimti netikrumo jausmą. Nerimą dažnai kursto nežinomybės baimė - „O kas bus..?“ Vis dėlto niekada negalime būti tikri, kas nutiks rytoj, todėl šį neapibrėžtumą turime priimti kaip natūralią, neatsiejamą gyvenimo dalį. Tik išmokę ją toleruoti, atsikratysime slegiančios naštos. Visko nesukontroliuosime, todėl keldamas tikslus turėkite tai omenyje. Pagalvokite, kokio gyvenimo norite, ir savo rytojų nukreipkite šia linkme, bet nesistenkite kontroliuoti visų būsimos dienos įvykių, numatyti jų pasekmes. Galvodamas tik apie lūkesčius užblokuosite galimybes. Neišsikelkite pernelyg aukštų, nerealistiškų siekių, nes būsite pasmerktas nesėkmei.
5. Neužgniaužkite nerimo. Nesistenkite kovoti ar kontroliuoti nerimastingų minčių. Daug naudingiau jas pastebėti, nei išstumti. Jeigu kelias dienas ar savaites esate prastos nuotaikos, pabandykite rašyti dienoraštį, kuris padės jums išanalizuoti savo jausmus. Taip galėsite pastebėti tam tikras tendencijas (galbūt tam tikri įvykiai jums kelia nerimą), o jas įvardiję, galėsite sugalvoti būdų, kad jas įveikti. Jei nerimastingos mintys trukdo užmigti, patariama šalia lovos turėti popieriaus lapą ir rašiklį. Kai į galvą ims plūsti nerimastingos mintys, jas užrašykite. Ar jos racionalios, neišpūstos? Jei manote, kad nerimas pagrįstas, identifikuokite jo šaltinį ir galimus sprendimo būdus. Užrašyti emociniai išgyvenimai praranda savo intensyvumą, todėl dienoraščio rašymas yra efektyvus būdas jų atsikratyti. Retkarčiais peržvelkite nerimo dienoraštį. Galite išvysti, kad kai kurie išgyvenimai iš tiesų buvo išpūsti ir šiandien nėra aktualūs.
6. Būkite čia ir dabar. Mes praleidžiame per daug laiko nerimaudami dėl dalykų, kurie net neįvyksta. Svarbu suvokti, kad mūsų dabartis lemia ateitį. Sutelkite visą dėmesį į tai, ką veikiate dabarties akimirką - žiūrite televizijos programą, skaitote knygą ar žaidžiate su savo vaikais. Pojūčių suvokimas yra vienas iš geriausių būdų, leidžiančių įsijausti ir visiškai išgyventi esamą akimirką. Susitelkimas į esamą akimirką atpalaiduoja ir išvaduoja iš nerimo. Jeigu dėmesys paskirstytas skirtingoms užduotims, jūs nebegalite gyventi šia minute. Tad pasistenkite vienu metu atlikti tik vieną darbą, ir visą dėmesį skirkite tik tos akimirkos išgyvenimams.
7. Perimkite vadovavimą. Nesileiskite bet kur ir bet kada valdomas nerimastingų minčių. Kaip tyčia, jos turi blogą įprotį pasirodyti netinkamiausiu momentu. Kad neigiamos mintys nesugadintų dienos, skirkite joms „pasimatymą“ iš anksto - numatykite laiką, kada nieko neblaškomas galėsite prisėsti ir paanalizuoti nerimo šaltinius. Užvaldžius nerimastingoms mintims, jas tiesiog atidėkite iki joms skirto laiko („Apie tai pagalvosiu vakare, 7 val.“). Taip perimsite valdžią į savo rankas ir nesileisite nerimo blaškomas. Jūs suprasite, kad nerimavimą galima atidėti, o tai rodo, kad ne jis, o jūs jį kontroliuojate. Be to, tai parodys, kad nėra jokios būtinybės gauti atsakymą iš karto, kad jis gali palaukti.

Psichoterapijos Metodai Nerimui Įveikti

1. Kognityvinė-elgesio terapija (KET). KET padeda žmogui suprasti, kaip destruktyvios (dažnai ir iracionalios) mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas, moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą. Jei žmogus nuolat galvoja „aš tikrai nesusitvarkysiu“, KET padės pakeisti šią mintį į „aš galiu tai padaryti ir pasitikiu savimi“. Terapija sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar, ir kaip galime spręsti šiuo metu kilusias problemas, skatina neužstrigti baimėje dėl praeities klaidų ar ateities.
2. Schemų terapija. Tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę. Giluminiai įsitikinimai gali būti pavyzdžiui tokie: „aš nevykėlis“, „pasaulis yra pavojingas“, „niekas manęs nemyli“, „visi vyrai, kuriuos myliu, mane palieka” ir panašūs. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterapeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
3. Mindfulness (dėmesingumo) praktika. Mindfulness moko žmones priimti ir stebėti savo mintis, jausmus ir fizinius pojūčius be vertinimo - tik suvokti juos tokius, kokie jie yra. Tai leidžia sumažinti streso reakcijas ir gerokai padeda mažinti panikos atakas, nerimą. Itin veiksminga, jei šią praktiką jungiame su gilaus kvėpavimo pratimais.
4. Grupinė psichoterapija. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti. Dažnai žmonėms atrodo, kad jų išgyvenimai yra unikalūs ir niekas kitas jų nesupranta, tad palaikymas jiems - itin svarbus.
5. Japonų filosofija wabi sabi. Wabi sabi moko, kad grožis ir ramybė slypi ne tobulume, o kasdieniuose, paprastuose dalykuose, kurie kaip tik dažniausiai yra „netobuli” - laikini ir trapūs. Ši koncepcija labai tinka kovojantiems su nuolatiniu nerimu, nes dažnai baimė ir panika kyla iš siekio viską gyvenime kontroliuoti ir tobulinti. Wabi sabi skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis ir atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kad išventume nusivylimo bei nerimo.

Nerimo Sutrikimai ir Jų Požymiai

Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas

Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti baimę

Panikos Sutrikimas

Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.

Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:

• Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
• Skausmas krūtinėje
• Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
• Drebulys
• Prakaitavimas
• Karščio pylimas ar šaltkrėtis
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Tirpimas, dilgčiojimas
• Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
• Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos

Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.

Pagalba Sau Patiriant Panikos Priepuolį

• Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

Kaip Padėti Žmogui, Kuris Patiria Panikos Priepuolį

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.

Socialinė Fobija

Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta.

Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.

Pagalba Sau Esant Socialinei Fobijai

• Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
• Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
• Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.

Pagalba Artimajam, Turinčiam Socialinę Fobiją

• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus.

Hipochondrija

Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas.

Skatinkite bendradarbiauti su gydytoju, klausti rūpimų klausimų. Apsilankykite kartu pas šeimos gydytoją. Po vizito dažnai paaiškėja, kad asmuo neteisingai suprato gydytojo žodžius ar kalbos pauzes.

Specifinės Fobijos

Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.

Specifinių Fobijų Rūšys

• Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
• Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
• Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
• Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
• Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)

Pagalba Sau Esant Specifinei Fobijai

• Nevenkite stresą keliančių situacijų. Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę.
• Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
• Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
• Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.

Kaip Padėti Vaikui Nugalėti Baimę

• Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes.
• Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų.
• Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.

Kada Kreiptis Į Specialistą

Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

tags: #baime #gyventi #nerimas