Depresija, bipolinis sutrikimas, neurozė, ADHD - šiuolaikinės visuomenės iššūkiai, kurie vis dažniau paliečia žmones. Nors apie širdies ligas ar nutukimą kalbama daugiau, psichinės sveikatos problemos, tokios kaip depresija, yra vienos didžiausių pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip mityba, ypač žuvies vartojimas, ir gyvenimo būdas gali paveikti psichinę sveikatą. Aptarsime bipolinį sutrikimą, neurozę, ADHD ir pateiksime praktinių patarimų, kaip pagerinti savijautą.
Žuvis - natūralus antidepresantas
Tyrimai rodo, kad reguliarus žuvies vartojimas gali padėti išvengti depresijos ir palengvinti jos gijimą. Mokslininkas Yutaka Matsuoka ir jo kolegos iš Japonijos Nacionalinio vėžio centro bei Keio universiteto ištyrė žuvų vartojimo ir psichiatrinių ligų ryšį. Tyrime dalyvavo 1181 žmogus, apie kurių mitybos įpročius informacija buvo prieinama nuo 25 metų, nes jie dalyvavo Japonijos visuomenės sveikatos centro (JPHC) perspektyviniame tyrime. Tyrimo metu paaiškėjo, kad žuvyje esančios naudingosios medžiagos pasižymi antidepresiniu poveikiu. Žuvies kas antrą dieną valgę tyrimo dalyviai kur kas rečiau skundėsi psichologiniais sveikatos sutrikimais, jiems nesivystė depresija.
Daugybė kitų atliktų tyrimų pasaulyje taip pat atskleidžia, kad daugelyje žuvų esančios omega-3 riebalų rūgštys gali padėti kovoje su depresija. Mažai kraujyje omega-3 riebalų rūgšties sukaupusiems asmenims yra didesnė tikimybė, jog išsivystys depresija. Su maistu (žuvimi) gaunamos omega-3 rūgštys atstato natūralius organizmo gebėjimus kovoti su uždegimu, todėl apsaugo žmones nuo depresijos, kuomet atsiranda uždegimas smegenų srityje. Yra tyrimų, kurie nurodo, jog omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali žymiai padidinti antidepresantų veiksmingumą, o tai rodo, jog dažnas žuvies valgymas gali padėti palengvinti depresijos gijimą. Taip pat rastos žuvies valgymo ir sudėtingojo bipolinio sutrikimo sąsajos. Teigiama, kad žuvis ir omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti kitoms psichinėms sąlygoms, tokioms kaip bipolinis sutrikimas.
Žuvis miego kokybei ir atminčiai
Nemiga - dažna šiuolaikinio žmogaus palydovė. Miego kokybei gerinti patariama valgyti daugiau žuvies. JAV moksliniame leidinyje ,,Journal of clinical sleep medicine“ rašoma, jog miego kokybei gerinti yra tinkama riebi žuvis. Leidinyje aptarti mokslininkų tyrimai teigia, kad riebi žuvis gali padėti užmigti, suteikdama sveiką vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių dozę. Mėnesio laikotarpio tyrimas parodė, kad žmonės, valgę lašišą tris kartus per savaitę, kur kas geriau miegojo ir pagerino savo darbingumą bei koncentraciją dienos metu. Vitamino D, gerinančiame miego būklę, yra gausu tokiose riebiose žuvyse kaip upėtakis, lašiša, skumbrė, silkė. Dėl vitamino D stygiaus atsiranda dirglumas, nuotaikų sutrikimai, nemiga, taip pat gali apimti depresija. Vitaminas D taip pat veikia mūsų smegenų sistemą ir padeda susikaupti, priimti svarbius sprendimus, taip pat gerina miego būklę bei greitina užmigimą. Yra nustatyta, kad žmonės, kurių vitamino D lygis organizme sumažėjęs, sunkiai užmiega, miega negiliai, o dienos metu sunkiai atlieka kasdienines užduotis, ypač jiems sunku atlikti užduotis, kurioms reikia skirti dėmesio ir susikaupti.
Daugelis stebėjimų tyrimų rodo, kad žmonėms, kurie valgo daugiau žuvų ir jų produktų, atminties sutrikimai vystosi lėčiau. Atmintį gerinti padeda daugelyje žuvų randamas vitaminas D, kurio stingant žmonėms sunku sukoncentruoti dėmesį, be to, jie dažniau skundžiasi smarkiai pablogėjusia atmintimi. Riebios žuvys, tokios kaip upėtakis, lašiša, skumbrė ar silkė padidina vitamino D koncentraciją organizme. Atstačius vitamino D trūkumą, ženkliai pagerėja ne tik miego kokybė, bet ir bendra savijauta.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Receptas: Gaivios salotos su lašiša ir avokadais
Ingredientai:
- 1 vienetas avokadų
- 2 vienetai agurkų
- 50 gramų sūdytos lašišos
- 50 gramų gražgarsčių
- 1 vienetas rausvųjų svogūnų
- 1 pundelis salotų
- 6 vienetai ridikėlių
- Pagal skonį kaparėlių
- Pagal poreikį špinatų
- Pagal poreikį žuvies prieskonių
- Pagal poreikį alyvuogių aliejaus
- Citrinų sulčių pagal skonį
- Druskos pagal skonį
- Maltų juodųjų pipirų
Gaminimo eiga:
- Agurkus, ridikėlius, svogūną supjaustyti norimo storio griežinėliais.
- Salotas suplėšyti.
- Lašišą apvolioti prieskoniuose ir pakepti. Supjaustyti lašišą nedideliais gabalėliais.
- Avokadą perpjauti pusiau, pašalinti kaulą ir išskobti minkštimą. Minkštimą supjaustyti kubeliais.
- Lėkštėje išdėlioti daržoves, salotas, gražgarstes, špinatus, lašišą, kaparėlius.
- Apšlakstyti citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Pagardinti druska ir pipirais pagal skonį.
Savęs žalojimas: būdas susidoroti su skausmu
Savęs žalojimas yra sąmoningas savo kūno žalojimas su tikslu palengvinti kylančių jausmų bangą, vidinį skausmą ir kančią. Save žalojantys asmenys neretai susiduria su daugybe intensyvių minčių ir emocijų, vienišumu, neapykanta sau ar aplinkiniam pasauliui ir neberanda kitų būdų, kaip su jais susidoroti. Arba atvirkščiai, jaučia gilų tuštumos jausmą ir naudoja savęs žalojimą, kad bent kažką pajaustų. Sužalojimai dažnai yra pakankamai gilūs, todėl po jų lieka pasekmės, pavyzdžiui, randai.
Jei tu ar tavo draugas susidūrėte su savęs žalojimu - kyla noras tą daryti ar jau esate save žaloję - žinok, kad šį įprotį galima pakeisti kitais, nežalingais būdais išgyventi sunkius jausmus. Savęs žalojimas suteikia apgaulingą trumpalaikį pagerėjimą, tačiau nepadeda išspręsti sunkumų, dėl kurių kyla noras save žaloti. Yra įvairių efektyvių neigiamų emocijų įveikos būdų, kurių gali išmokti.
Nors savęs žalojimas gali būti susijęs su mintimis apie savižudybę, neretai tai naudojama greitam emociniam palengvėjimui pasiekti. Po sužalojimo iškart išsiskiria endorfinai (hormonai, skirti įveikti stresą ir skausmą), kurie pašalina nemalonias mintis ar jausmus.
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
Neurozė: nerimas ir emocinė įtampa
Jei itin dažnai jaučiate stresą ir susierzinimą, gali būti, kad jus kamuoja funkcinių psichikos sutrikimų rūšis ‒ neurozė. Rimtesnių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, neurozė nesukelia, tad šį sutrikimą turinčio žmogaus elgesys paprastai neperžengia socialiai priimtinų normų. Dažniausias neurozės simptomas ‒ nerimas. Taip pat žmogų dažnai vargina emocinė įtampa, stresas ar depresija.
Svarbu neurozę skirti nuo psichozės. Psichozė - rimtesnis sutrikimas, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę, praranda racionalų aplinkos suvokimą. Nors pati savaime psichozė nėra psichinė liga, jos požymiai gali pasireikšti žmonėms, sergantiems šizofrenija, tiems, kurie nutraukė narkotikų vartojimą, arba ji gali atsirasti kaip rimtas vaistų šalutinis poveikis. Tuomet žmogus gali susikurti iliuzijų ir klaidingų įsitikinimų dėl iškreipto aplinkos suvokimo. Taip pat gali pasireikšti haliucinacijos, sutrikęs mąstymas. Neurozė ‒ kiek lengvesnis psichikos sutrikimas nei psichozė.
Viena dažniausių neurozės rūšių yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Tai viena dažniausių neurozės rūšių ir vienas iš nerimo sutrikimų. Jį patiria apie 2-3 % žmonių. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas paprastai prasideda sulaukus 11-15 m. arba 20 m. Žmogus pats suvokia, kad obsesijos nėra pagrįstos, dažnai bando su jomis kovoti ar ignoruoti, tačiau dažniausiai nesėkmingai. Pacientui gali kilti pačių įvairiausių minčių: kad rankos yra nešvarios, kad durys nėra uždarytos, kad visur pilna mikrobų. Norėdamas numalšinti kylantį nerimą, žmogus imasi veiksmų (kompulsijų): dažnai plauna rankas, vis tikrina, ar durys tikrai uždarytos.
Dar viena neurozės išraiška - tai reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Ir vaikai, ir suaugusieji reaguoja į stresą skirtingai. Dažniausiai ši reakcija yra normali ir psichologinio ar medikamentinio gydymo neprireikia.
Daningo-Kriūgerio efektas: nekompetencijos iliuzija
Kodėl nekompetentingi žmonės nepastebi, kad jie - nekompetentingi? Mokslininkai tai pavadino „Daningo-Kriūgerio efektu”. Dažnas žmogus, kurio išsilavinimas, kvalifikacija, gebėjimai ir mąstymas - riboti, yra įsitikinęs, kad jo sprendimai visada teisingiausi. Tokia nuostata turi psichologinės gynybos pobūdį. Tarp gabių, protingų bei talentingų yra pastebimas atvirkščias efektas. Kuo geresni žmogaus mąstymo gebėjimai, kuo platesnis jo akiratis, tuo aiškiau jis supranta, kokie sudėtingi yra tikrovės dėsniai ir kiek mažai jis žino bei gali. Tokie žmonės nuolat veržiasi mokytis ir praktikuotis, lygindami save su aukštesio rango meistrais.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
Kuo daugiau žmogus turi gebėjimų, įgūdžių ir praktikos, tuo objektyviau jis save vertina. Toks žmogus stebi savo trūkumus orientuodamasis į aukštesio rango meistrus. Ir atvirkščiai: kuo mažiau įgūdžių ir patirties, tuo sunkiau žmogui save objektyviai įvertinti.
Kiekvienas protingas žmogus retkarčiais pagauna save patiriantis Daningo-Kriūgerio efektą. Jis reikalingas tam, kad pasilengvintume sau gyvenimą. Pripažinti savo trūkumus nemalonu, tačiau sąžininga, ir pirmiausiai - prieš save patį. Praktikuokitės, mokykitės iš aukšto lygio meistrų, lygiuokitės į daugiau mokančius, sugebančius, žinančius ir talentingus - tuos žmones, kuriuos atpažinsite iš noro jus įkvėpti ir padėti.
Bipolinis sutrikimas: iššūkiai ir gydymas
Apie sudėtingus gyvenimo mestus iššūkius ir kovą su depresija vienas iš talentingiausių šių dienų aktorių Marius Repšys kalba kaip niekad atvirai. Bipolinis sutrikimas yra kuomet žmogus išgyvena dvi labai ryškias fazes: pakilimo, euforijos fazę ir visiško dugno, depresijos fazę. Per tas pakilimo fazes žmogus gali pirkti mašinas, butus, imti paskolas, sėdėti kazino, daryti visokius dalykus, prisigalvot planų, bet paskui ateina ta depresinė fazė, kuri tikrai ateina.
ADHD: hiperaktyvumas ir dėmesio sutrikimas
Mokykloje visada pirmas keldavote ranką, paskui suprasdavote, kad nežinote atsakymo, o mokytojai nuolat rašydavo pastabas dėl plepėjimo. Energija tiesiog tryško per kraštus, nusėdėti suole būdavo tikra kančia. O gal nuolat pamesdavote pirštinę, kepurę, tėvai nespėdavo pirkti rašiklių ir bartis dėl tvarkos namuose? Pažįstama? Tikėtina, kad jums jau vaikystėje pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimas arba ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder). Tai psichoneurologinis raidos sindromas, pasireiškiantis hiperaktyvumu ir negebėjimu ilgesniam laikui sutelkti dėmesį.
Suaugusiems, kaip ir vaikams, gali būti sunku sutelkti dėmesį, todėl detalus darbas reikalauja labai daug laiko, sunku išlikti susikaupus pokalbio metu, nuolat nuklystama mintimis. Sunku planuoti laiką, nesilaikoma terminų. Žmogus vengia monotoniško darbo, nemėgsta skaityti, dažnai nebaigia ilgų straipsnių ar knygų. Suaugusiam žmogui taip pat gali reikštis hiperaktyvumo simptomai: jam sunku nusėdėti vietoje, todėl judina kojas, barškina rašikliu, žaidžia daiktais. Žmogus gali netgi vengti ilgo sėdėjimo - vengia lankytis paskaitose, simpoziumuose, bažnyčiose. Viešumoje toks žmogus tampa perdėtai pasitikintis, kalba garsiai ir daug, neleisdamas įsiterpti kitiems. Vairuodamas automobilį būna nekantrus spūstyje.
ADHD gydymas visai atvejais kompleksinis. Visų pirma reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo principų. Taip pat esant reikalui taikomas medikamentinis gydymas.
tags: #bipolinis #sutrikimas #ir #citrina