Įvadas
Psichikos sveikata yra esminis žmogaus gerovės ir visuomenės darnaus funkcionavimo elementas. Deja, psichikos sveikatos sutrikimai tampa vis didesne problema visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje nagrinėsime pagrindines didžiausio mirtingumo nuo psichikos ligų priežastis Lietuvoje, remiantis naujausiais Higienos instituto duomenimis ir ekspertų įžvalgomis. Taip pat aptarsime galimus sprendimo būdus ir prevencines priemones, siekiant pagerinti psichikos sveikatą ir sumažinti savižudybių skaičių.
Mirtingumo priežastys Lietuvoje: bendras vaizdas
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 43 547 žmonės (21,3 tūkst. vyrų ir 22,2 tūkst. moterų), t. y. 5 266 asmenimis daugiau negu 2019 m. Vertinant mirčių situaciją, svarbu atsižvelgti į tai, kad 2020 m. ir 2019 m. mirčių statistikos požiūriu yra kontrastingi. 2019 m. išsiskyrė mažesniu mirčių skaičiumi. Todėl, norint matyti realų vaizdą, reikalinga skaičiuoti ketverių metų vidurkį - Lietuvoje mirčių perviršis 2020 m. siekė 3 771 mirtį. 2020 m. 22,8 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (47 proc.) mirė būdami 65-84 metų, trečdalis (30,2 proc.) - 85 m. ir vyresni.
Pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje yra kraujotakos sistemos ligos (52,7 proc.), piktybiniai navikai (18,9 proc.), išorinės mirties priežastys (5,8 proc.), COVID-19 liga (5,2 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5 proc.). Šios penkios priežastys sudaro 87,6 proc. visų mirties priežasčių.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir savižudybės: statistika ir tendencijos
Paskutiniojo dešimtmečio moksliniais duomenimis, Europoje ir visame pasaulyje didžiąją dalį sveikatos problemų sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Psichinė sveikata - tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (beveik 11 proc. gyventojų) turi psichikos sveikatos sutrikimų. Tiek depresija, tiek savižudybės yra vienos skaudžiausių ir aktualiausių problemų visose Europos Sąjungos šalyse. Psichikos sveikatos sutrikimai yra dažna neįgalumo priežastis.
Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų. Lyginant 2012 su 2013 metus, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai Jonavos rajone išaugo beveik dvigubai.
Taip pat skaitykite: Kaip mėgautis šventėmis be įtampos?
Higienos instituto duomenimis, 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10-iai tūkst. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100-ui tūkst. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15-19 m. amžiaus grupėje savižudybių skaičius išlieka didelis.
Depresija kaip reikšmingas rizikos faktorius
Depresija yra labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).
Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Dažniausi depresijos simptomai yra:
- Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu).
- Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai).
- Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs).
- Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai).
- Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę).
- Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai).
- Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc.).
- Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai).
Alkoholio vartojimo įtaka
Disertaciją apie alkoholio vartojimo socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje parašęs Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktaras, įrodė, kad bene labiausiai prie vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės trumpėjimo prisideda alkoholio vartojimas. 2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apskaičiuoja, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 30 proc. gyventojų, o tai reikštų, jog kasmet dėl to netekome apie 2900 vyrų ir 950 moterų gyvybių.
Remiantis 2013 m. PSO duomenimis, Lietuva pagal alkoholio vartojimą ne tik lenkia Latviją, Estiją, bet ir labai atsilieka nuo ES vidurkio. Tyrimai atskleidžia, kad alkoholio vartojimas lemia 9 proc. lietuvių ligų ir netekto darbingumo, taip pat sunkina ekonominę šalies naštą.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai taip pat turi didelės įtakos psichikos sveikatai ir mirtingumui. Vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, riziką mirti anksčiau laiko padidina net 14 proc. Lietuvoje pakartotinių partnerysčių sukuriama kur kas mažiau nei kitose šalyse. Lietuvės iširus pirmajai santuokai ar mirus partneriui naują šeimą sukuria gana retai. Statistika rodo vos 20 proc. pakartotinių santuokų (dažniausiai po 40 metų). Iš dalies tokią situaciją Lietuvoje lemia demografinis vyrų trūkumas. Didžiausias vyrų mirtingumas fiksuojamas būtent vidutinio amžiaus grupėje - nuo 30 iki 55 metų.
Be to, didelė gyventojų mirtingumo rodiklių diferenciacija pagal išsilavinimą atskleidžia sunkią Lietuvos ekonominę ir politinę situaciją. Vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, tikimybė numirti 30-39 metų yra daugiau negu penkis kartus mažesnė negu tų, kurie įgiję žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.
Lyčių skirtumai
Lietuvoje pastebimi ryškūs lyčių skirtumai tiek gyvenimo trukmės, tiek mirtingumo priežasčių atžvilgiu. Lietuvos moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 78 metus, o vyrų - net 11 metų mažiau. Šis skirtumas yra vienas didžiausių Europoje.
Vyrai dažniau miršta dėl kraujotakos sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, savižudybių) ir alkoholio vartojimo. Moterys dažniau miršta dėl krūties, kasos, trachėjos, bronchų ir plaučių bei kiaušidžių piktybinių navikų.
Sociologai teigia, kad skirtingas lyčių atstovų požiūris į savo kūną prisideda prie skirtingos jų gyvenimo trukmės: moterys siekia grožio, o vyrai - jėgos. Moterys linkusios labiau rūpintis savo sveikata, o vyrai vadovaujasi posakiu, kad juos kur kas labiau puošia randai.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Pagalbos galimybės ir prevencinės priemonės
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir įstaigos, teikiančios pagalbą psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms:
- Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre.
- Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi).
- Jonavos rajono socialinių paslaugų centras teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.).
- Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė.
- Grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m. Antakalnio g.
Svarbu paminėti, kad 2013 m. spalio mėn. Vilniuje vyko konferencija „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“ - ekspertinis pirmininkavimo ES Tarybai renginys. Ypatingu prioritetu išlieka vaikų ir jaunimo psichikos sveikata. Dabartinėje senėjančioje Europoje nepraranda aktualumo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos.
Pozityvūs pokyčiai ir ateities perspektyvos
Higienos instituto vadovas Šarūnas Alasauskas teigia, kad vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik problemas, bet ir pozityvius pokyčius - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų.
Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms. Siekiama, kad skaitmenizacija ir atviri duomenys taptų ne tik informacijos šaltiniu, bet ir įrankiu geresniems sprendimams priimti - kad kiekvienas vaikas Lietuvoje jaustųsi saugus ir palaikomas.
tags: #didziausias #mirstamumas #nuo #psichikos #ligu