Įvadas
Bipolinis sutrikimas, anksčiau vadintas maniakine depresija arba bipoline liga, yra sudėtinga psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi dideli nuotaikos svyravimai. Šie svyravimai apima manijos (itin pakilią nuotaiką) ir depresijos (prastos nuotaikos) epizodus. Bipolinis sutrikimas nėra reta būklė - Nacionalinis psichikos sveikatos institutas teigia, kad 2,8 % suaugusių JAV gyventojų, arba maždaug 5 mln. žmonių, yra diagnozuotas šis sutrikimas. Šiame straipsnyje nagrinėsime bipolinio sutrikimo paveldimumą, genetinius ir aplinkos veiksnius, prisidedančius prie šio sutrikimo vystymosi.
Bipolinio Sutrikimo Esmė
Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) yra psichinė liga, tiesiogiai veikianti žmogaus centrinę nervų sistemą. Pagrindiniai pažeidžiami organai yra smegenys, o ypač tam tikros jų sritys, atsakingos už nuotaikos, emocijų ir elgesio reguliavimą. Smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, gali patirti funkcinius pokyčius, kurie lemia nuotaikų svyravimus, būdingus bipoliniam sutrikimui.
Bipoliniam sutrikimui būdingi periodiniai nuotaikų svyravimai, apimantys manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus. Manijos fazėje asmenys gali patirti euforiją, energijos antplūdį, sumažėjusį miegą ir padidėjusią kalbėjimo tempą, o depresijos fazėje - liūdesį, energijos trūkumą ir pesimistines mintis.
Bipolinis sutrikimas gali pasireikšti skirtingais tipais:
- Bipolinis I sutrikimas: Jam būdingas bent vienas manijos epizodas, trunkantis ne trumpiau kaip vieną savaitę. Gali pasireikšti hipomanijos epizodai, kurie yra ne tokie sunkūs kaip maniakiniai epizodai, arba didelės depresijos laikotarpiai prieš ir po maniakinio epizodo.
- Bipolinis II sutrikimas: Šiam tipui būdingas vienas didelės depresijos epizodas, trunkantis bent 2 savaites, ir bent vienas hipomanijos epizodas, trunkantis apie 4 dienas.
- Ciklotimija: Sergantiems šia būkle pasireiškia kai kurie hipomanijos ir depresijos simptomai, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima apibūdinti hipomanijos ar depresijos epizodą. Šiems epizodams taip pat būdingi trumpesni ir ne tokie sunkūs simptomai nei epizodams, susijusiems su bipoliniu I ar bipoliniu II sutrikimu.
Genetinis Polinkis į Bipolinį Sutrikimą
Tyrimai rodo, kad paveldimumas gali turėti didelį vaidmenį sergant bipoliniu sutrikimu. Jei tėvai ar artimi giminaičiai serga šiuo sutrikimu, rizika susirgti padidėja. Sutrikimo genetinę prigimtį patvirtina ir dvynių tyrimai. Jeigu vienam iš tapačių dvynių yra didžioji depresija, tai tikimybė, kad ji bus kitam, lygi 1 iš 2. Tarp netapačių dvynių ši tikimybė yra 1 iš 5. Viename tyrime, kuriame dalyvavo dvyniai, nustatyta, kad ¾ dvynių turėjo tą pačią sutrikimo formą (bipolinį sutrikimą), o ¼ dvynių turėjo unipolinį sutrikimą.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Kai kurių tyrimų duomenys byloja, kad nemaža dalis nuotaikos sutrikimų tokių kaip endogeninė depresija gali būti paveldima, perduota genais. Tikimybė susirgti didėja ypač tada jei yra sergančiųjų iš artimiausio rato giminaičių.
Nors konkretūs genai, atsakingi už bipolinio sutrikimo paveldimumą, nėra visiškai nustatyti, sutrikimo kilmė yra siejama su neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, disbalansu. Jie perduoda tarpląstelinius signalus tarp galvos smegenų neuronų ir reguliuoja nuotaiką. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali būti susiję su bipoliniu sutrikimu, tačiau tikslus genas ar jų derinys nėra nustatytas ir tai vis dar išlieka mokslinių tyrimų objektu.
Aplinkos Veiksniai ir Jų Įtaka
Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos bipolinio sutrikimo vystymuisi ir eigos sunkumui. Stresas, traumos ar dideli gyvenimo pokyčiai gali išprovokuoti ligos epizodus. Ellicton ir Hammen (1990) dvejus metus stebėjo pacientus su bipoliniu sutrikimu ir pastebėjo ryšį tarp stipraus streso ir manijos, hipomanijos ar depresijos epizodų atsiradimo. Pacientai, kurie patyrė sunkius neigiamus įvykius, po epizodo atsigaudavo 3 kartus ilgiau, negu tie, kurie nepatyrė neigiamų įvykių. Taip gali būti dėl to, jog stresinis įvykis organizme sukelia biologinius pokyčius, kurie yra glaudžiai susiję su bipoliniu sutrikimu, jo vystymusi.
Kiti svarbūs aplinkos rizikos veiksniai yra infekcijos (ypač nėštumo metu), blogas elgesys vaikystėje, motinos rūkymas nėštumo metu ir gimdymo komplikacijos. Infekcijos, ypač nėštumo metu, gali sutrikdyti vaisiaus neurologinį vystymąsi, o vaikystėje patirta prievarta yra vienas iš svarbių aplinkos rizikos veiksnių.
Kiti Veiksniai, Susiję su Bipoliniu Sutrikimu
Be genetikos ir aplinkos, yra ir kitų veiksnių, kurie gali būti susiję su bipolinio sutrikimo atsiradimu ir eiga:
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
- Neurotransmiterių disbalansas: Pastebėta, kad depresija gali kilti dėl neurotransmiterių balanso sutrikimo. Paprastai arba jų per mažai gaminama, arba pagaminti prastai įsisavinami. Išskiriami pagrinde trys neurotransmiteriai: noradrenalinas, dopaminas, seratoninas. Depresijai turi įtakos neuromediatoriai, pernešantys molekules, kurios perduoda signalą tarp nervinių ląstelių. Depresijos metu paprastai serotonino ir noradrenalino kiekis organizme sumažėja. Remiantis viena iš hipotezių depresija atsiranda dėl noradrenalino/serotonino trūkumo, tuo metu manija tikriausiai dėl šių neurotransmitorių pertekliaus.
- Hormonų poveikis: Manoma, kad nuotaikos sutrikimai gali kilti ir dėl hormonų neadekvataus poveikio. Tyrimų duomenys parodo, kad 50-60% sergančiųjų kraujo plazomje yra padidėjęs hormono kortezolio kiekis.
- Smegenų veikla: Dauguma tyrimų atskleidė, kad depresijos susirgimą dažnai sukelia priekinės dalies kairiojo smegenų pusrutulio žievės sumažėjusi veikla, aktyvumas. Esant manijai, depresijai ar normaliai nuotaikai stebimi skirtingų smegenų dalių aktyvumas. Esant depresijai sumažėja kairiojo pusrutulio priefrontalinės dalies aktyvumas. Esant manijai sumažėja dešinio pusrutulio priefrontalinės dalies aktyvumas.
- Biologiniai ritmai: Taip pat esant bipoliniam sutrikimui sutrinka biologiniai ritmai. Kuomet yra manijos epizodas, asmuo paprastai mažai miega; esant depresijos epizodui - miegama labai ilgai.
- Asmenybės savybės: Tyrimai parodė, jog ypatingai jautriai į stresą reaguoja bipolinės asmenybės, kurios yra intravertiškos arba linkusios į obsesijas. Kiti tyrimai parodė, jog asmenys su pesimistiniu atribucijos stiliumi, kurie neseniai patyrė neigiamus gyvenimo įvykius, patyrė sunkesnius depresijos epizodus tiek esant unipoliniam, tiek bipoliniam sutrikimui. Ekstraversija, pozityvus afektas yra tos asmenybės savybės, kurios veikia kaip apsauginis veiksnys sumažinantis tikimybę depresijai išsivystyti.
Bipolinio Sutrikimo Gydymas
Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas paprastai apima medicininius ir nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip stabilizatoriai (pvz., ličio preparatai), antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai, gali būti skiriami siekiant kontroliuoti simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams geriau suprasti ir valdyti savo emocijas.
Bipolinio sutrikimo gydymas yra kompleksinis, apimantis gydymą medikamentais ir psichoterapiją. Bipolinis sutrikimas dažniausiai trunka visą žmogaus gyvenimą, o pakilios ir depresiškos nuotaikos epizodai laikui bėgant pasikartoja. Ilgalaikis nuolatinis gydymas padeda žmonėms valdyti simptomus sutrikimo pablogėjimo metu ir sumažinti pasikartojimų riziką.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
tags: #bipolinis #sutrikimas #paveldimumas