Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sveikatos būklė, pasižyminti ekstremaliomis nuotaikų kaitomis, apimančiomis emocinius pakilimus (maniją ar hipomaniją) ir žemumas (depresiją). Šis sutrikimas gali paveikti asmens energiją, aktyvumą, gebėjimą priimti sprendimus ir atlikti kasdienes užduotis. Visuomenėje vis dar vyrauja stigma ir tabu, neleidžiantys garsiai kalbėti apie psichikos ligas, įskaitant ir bipolinį sutrikimą. Ši stigma sergantiesiems sukelia papildomų sunkumų, nes jie neretai lieka nesuprasti ir atstumti. Tačiau vis garsiau prabylant apie šią ligą ir griaunant mitus, sergantys žmonės gali gauti reikiamą pagalbą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kas yra Bipolinis Sutrikimas?
Gydytojas psichologas Erikas Siudikas teigia, kad bipoliniam sutrikimui būdingi du ar daugiau nuotaikos bei aktyvumo lygių kaitos epizodų. Tai gali būti nuotaikos pakilimas ir padidėjusi energija bei aktyvumas (manija) arba priešingai - stiprus nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas (depresija). Tarp epizodų gali būti pastebimas ir visiško pasveikimo laikotarpis, kurio metu pacientas nejaučia jokių simptomų.
Manijos Epizodai
Manijos epizodai paprastai prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jie pasireiškia padidėjusia energija ir aktyvumu. Ją patiriantis asmuo gali jausti pakilią nuotaiką ar dirglumą. Paprastai sumažėja miego poreikis, išnyksta elgesio normų suvokimas. Padidėja savęs vertinimas, pagreitėja kalba, žmogus tampa lengvai sujaudinamas ir suerzinamas.
Depresijos Epizodai
Epizodui perėjus į depresinį, asmens nuotaika tampa prislėgta, apima liūdesys. Tai gali trukti ilgiau nei pusę metų. Depresijos epizodą išgyvenantis asmuo netenka malonumo pojūčio, praranda susidomėjimą aplinka. Tokiam asmeniui dažnai sutrinka miegas, apetitas, kamuoja kaltės jausmas, pablogėja savęs vertinimas. Taip pat pasireiškia nuovargis ir energijos stygius, kuris nulemia negebėjimą susikaupti. Dažnai užplūsta mintys apie savižudybę.
Bipolinis Sutrikimas ir Kasdienis Gyvenimas
Gyvenimas su bipoliniu sutrikimu gali būti palygintas su proto bandymu patekti į spąstus. Šis sutrikimas veikia ne tik energijos ir aktyvumo lygį, bet turi ryškų neigiamą poveikį ir asmeniniam gyvenimui. Sergančiajam kiekviena diena yra kupina netikėtų iššūkių, susijusių su karjera, šeima. Gali atrodyti, kad jis nuolatos turi remtis kitais ir tikėtis iš jų pagalbos, o tai žmogų verčia jaustis pažeidžiamu, silpnu ar netgi našta.
Taip pat skaitykite: Gydymo Galimybės
Dėl visuomenėje vyraujančios stigmos sergantieji neretai lieka nesuprasti, nes aplinkiniai jų poelgius teisia pagal savas normas, nesuprasdami, jog asmuo serga. Artimiesiems gali pasirodyti, kad pasikeičia visa sergančiojo asmenybė. Tai - pats didžiausias praradimas, kokį gali patirti žmogus.
Gydymo Strategijos
Bipolinio sutrikimo gydymo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, psichikos jautrumo, gyvenimo patirties, genetikos. Kiekvieno asmens atvejis yra individualus, todėl ir atsakymo vieno nėra. Tikėtis visiško pasveikimo gydantis vien vaistais yra naivu, nes dažniausiai jie daro tik slopinamąjį ir menką gydomąjį poveikį. Todėl medikamentinį gydymą labai svarbu derinti su psichoterapija.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai, stabilizuojantys nuotaiką, antidepresantai ir antipsichotikai yra dažnai naudojami siekiant sureguliuoti nuotaikų svyravimus ir sumažinti simptomus. Svarbu pabrėžti, kad vaistus reikia vartoti tik prižiūrint gydytojui, nes netinkamas vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė bei socialinio ritmo terapija (IPSRT), gali padėti asmenims, sergantiems bipoliniu sutrikimu, išmokti įveikos mechanizmų, atpažinti nuotaikų svyravimų pradžią ir valdyti stresą.
Gyvenimo Būdo Korekcijos
Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant reguliarų miegą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, gali turėti didelės įtakos nuotaikos stabilizavimui. Taip pat svarbu vengti alkoholio ir narkotikų, kurie gali pabloginti simptomus.
Taip pat skaitykite: Kas yra bipolinis sutrikimas?
Sporto Komentatorius Gediminas Reklaitis: Istorija Įkvepianti Vilčiai
Žymus sporto žurnalistas Gediminas Reklaitis viešai pripažino turintis bipolinį sutrikimą. Tai netrukdo Gediminui gyventi pilnavertį gyvenimą. Jis neslepia savo ligos, pasako jau per pirmą susitikimą, kad aš sergu bipoliniu sindromu. Jis teigia, kad tai nėra liga, o tai savybė. Šia liga, ar vadinkim savybe, sirgo tokie žmonės kaip Vinstonas Čerčilis, Merlin Mondro, Britney Spears. Jis nemato problemos, kad sergu šia liga ir nesijaučiu išskirtinis.
Gediminas teigia, kad pas jį būna 1,5 mėnesio manijos ir 10 mėnesių depresijos. Manija būna, kai labai aukštas pakilimas, kai atrodo kopinėji Himalajų kalnų viršūnėmis. Daug minčių, daug energijos. Tiesiog per daug minčių ir per daug energijos. Kartais būna agresyvus ligos metu.
Liga paveikė jo asmeninį gyvenimą. Jis prarado savo gyvenimo moterį. Norėjo ją vesti, turėti vaikų. Deja, ji neištvėrė jo ligos. Tai įvyko prieš trejus metus. Iki šiol gailisi. Bet stengiasi žiūrėti į priekį ir nesigraužti. Karjeroje nebuvo praradimų. Tai buvo jo pačio sprendimas. Aš pats išėjau iš „Viasato“ savo noru. Jam tiesiog nusibodo nepagarba ir visiška empatija mums, kaip komentatoriams, tai pat maži atlyginimai, kurie nekilo 10 metų. Tai nėra praradimas. Jis dabar esu atradęs daugiau nei praradau.
Gediminas pataria visuomenės daliai, kuri žiūri kiek kitaip į kitokius nei jie, pakantumo ir mylėti vieni kitus. Reiktų žmogų mylėti, kad ir koks jis yra. Priimti koks jis yra su visais trūkumais, su visomis savybėmis, su avino charakteriais, su choleriškais charakteriais. Manau, jei mylėsime vienas kitą, šita valstybė taps geriausia, kokią galime įsivaizduoti pasaulyje. Mes būsim laimingesni už šveicarus, danus, kostarikiečius ir kitus laimės reitingo lyderius.
Alinos Istorija: Vilties Šviesa
Alina patikino, kad būtent perskaičiusi interviu su Gediminu ji nusprendė pasidalyti ir savo istorija. Pasak jos, malonu buvo pamatyti, jog bipolinis sutrikimas sulaukia vis daugiau dėmesio, kad pamažu griaunama psichikos ligą žyminti stigma.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie bipolinį sutrikimą
Alina teigia, kad labai svarbu kalbėti apie psichikos ligas. Tai sergantiesiems suteikia progą būti ne tik išgirstiems, bet ir išklausytiems. Taip mes gauname progą būti suprasti visuomenės. Patikėkite, tikrai nelengva gyventi tarp žmonių, kurie nė neįtaria, kas dedasi tavo mintyse. Be to, psichikos ligą ar sutrikimą turintis asmuo ir pats ne visada suvokia, kad serga.
Ji pasakoja, kad kartais man atrodydavo, kad sergu depresija. Tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui pasijusdavau lyg nešama ant sparnų. Jausdavausi lyg galiu užkariauti pasaulį. Buvau nesuvaldoma, netgi ėmiau lankytis baruose, juose šėlti, nors, mano manymu, į ketvirtą dešimtį įkopusi moteris turėtų elgtis bent kiek santūriau.
Tik neseniai sužinojau, kad ši pakili nuotaika turi visai kitą pavadinimą ir yra vadinama manija. Būtent jos epizodai man kėlė didžiausią nerimą. Dabar suprantu, kad visai nekontroliavau situacijos ir galėjau netekti visko. Juk žmonės taip pralošia ir viso gyvenimo santaupas, namus. Laimei, gydytojo skirti medikamentai suveikė. Mano nuotaika nešokinėja kaip anksčiau, mintys tapo skaidresnės, gyvenimas - normalesnis. Tapau ramesnė ne tik aš, bet ir mano artimieji, kurie nebeturi jaudintis dėl to, kaip jaučiuosi šiandien.
Alina džiaugiasi, kad kreipiausi į specialistus. Dabar žinau, kad viena kažin ar būčiau išsigelbėjusi… Viskas buvo juoda arba balta. Juk ir ant stalų šokau, ir mirti norėjau. Todėl noriu priminti ir kitiems - psichikos liga nėra jų kaltė ir ja sirgti nėra gėdinga. Juk susilaužę koją kreipiamės į traumatologus, pajutę kitokius skausmus - į atitinkamus specialistus.
Patarimai Įtariant Bipolinį Sutrikimą
Jeigu įtariate, kad sergate bipoliniu sutrikimu, arba manote, kad serga Jūsų artimasis, pirmiausia patartina kreiptis į psichiatrą, kuris galėtų išanalizuoti atvejį ir nustatyti tikslią diagnozę. Jeigu diagnozuojamas bipolinis sutrikimas, labai svarbu laikytis gydytojo nurodytų rekomendacijų, gerti medikamentus, jeigu jų reikia, tačiau jokiu būdu nepamiršti ir asmeninės psichoterapijos. Taip pat svarbu laikytis miego režimo, užsiimti fizine veikla, sumažinti stresą darbe ir namuose. Derėtų keisti ir mitybos įpročius. Be to, labai svarbu į gydymo procesą įtraukti ir sutuoktinį bei šeimos narius.
Jaunų Pacientų Daugėjimas ir Psichikos Sveikatos Stiprinimas
Psichiatrų kabineto duris vis dažniau praveria labai jauni pacientai, pasak specialistų, tendencijos yra bauginančios. Psichiatrė Marija Janulionienė pasakoja, kad pacientų daugėja ir pacientai jaunėja. Anksčiau ateidavo moterys, kurioms daugiau nei 50 metų, vyrai - daugiau nei 60 metų. Dabar daugiau ateina jaunų žmonių, jie prisiskaito internete apie visokius sutrikimus, tada mėgina sau pritaikyti. Kas man yra, ar tas, ar tas? Jiems rūpi jų savijauta.
Ji teigia, kad žmonės jaučia vienatvę, beprasmybę, jausmų nebuvimą. Žmonės atidirba ir jie nenori bendrauti, nieko nesinori, nėra jokių jausmų. Kartais net nebūna problemos, bet žmogus paskaito apie nuovargį, kad nieko nesinori, tai aha - o gal man depresija, o gal bipolinis sutrikimas, o gal - autizmas? Dalis žmonių ateina, nori žinoti, kas jiems yra, bet su tuo nieko nedaryti. Tiesiog - „aš esu toks", „aš esu ribinė asmenybė".
Marija Janulionienė pastebi, kad nebėra gyvo ryšio, tėvai užsiėmę, jauni žmonės gyvena savo gyvenimą. Na štai konsultavau jauną žmogų, jis pasakoja, kad gyvena su tėvais, bet kaip kambariokai. Niekada kartu nevalgo, prasilenkia. Tėvų viena rutina, vaikų - kita. Pakito gyvenimo būdas, tempas, ritmas. Labai sumažėjo gyvo bendravimo. Žmonės net telefonu nebenori kalbėtis, rašo žinutes. Jau nebesakoma, kad susiskambinam. Susirašom. Labai „smagu" net neišeinant iš namų susirašyti, ir tiek žinių.
Iš besilankančių apie 60 proc. tenka skirti vaistus. Ji nepuola rašyti vaistų. Dirba ir valdiškoje įstaigoje, ir privačiai, - tai ten, kur dirba privačiai, pacientai nenori stebuklingos piliulės, jie nori stebuklingos konsultacijos. Ji pataria, kad jei galima apsieiti be piliulių, tai ir apsieikime. Rekomenduoju psichologo konsultacijas, ką reikėtų paskaityti, kaip su savimi dirbti.
Ji teigia, kad vyresnė karta pasakoja, kad teko augti ir nepritekliuje, ir tėvai prie darbo spausdavo, ir jie jauni būdami nekėlė klausimų, kad jiems buvo per mažai dėmesio. Kai ateina jauni žmonės, stengiuosi juos nuteikti, kad ir patiems reikia bendrauti. Štai vienas pacientų pasakoja, kad jo mama sunkiai dirba, klausiu jo, ar tu kada paklausei, mama, ar tau padėti, ar tu pavargus? Juk ryšys neturi būti vien iš tėvų, jis gali būti ir iš vaikų. Taip, žmonės linkę save analizuoti. Kad vaikystė buvo be žaislų, kaltina save. Žmonės lankosi pas psichologus, ir šie sako „pamėginkite pagyventi atskirai". Ateina trijų vaikų mama ir sako „aš skiriuosi". Aš klausiu, kodėl? Dėl patarimų reikėtų labai atsargiai. Mano patarimai nukreipti daugiau į bendravimą, į šeimą, į gėrį, ne tai, kad tavo tėvas balvonas ir tu dabar įsiskaudink ir nešiok tą akmenį… Nebūtinai viskas turi būti apie mane. Aš esu pasaulio centras ir man trūksta dėmesio, meilės, užuojautos. Gal aš irgi galiu kažką padaryti laimingą? Reikia kalbėtis - su tėvais, mokytojais, klasės draugais. Jeigu tarp paauglių yra koks veiksmas, juk galima viską išsiaiškinti. Reikia nusileisti iš savo aukštybių, kad nesu pasaulio bamba, ir kai išsprendi problemą paprasčiau, be ambicijų, įžeidinėjimų, teismų, tada gerai. Tai gal ir aš buvau neteisus?
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad vaikams ir jaunimui nemokamai psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas teikia savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo pakeitimai, numatantys, kad pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas visiems vaikams ir paaugliams (0-17 metų) teiks trijų specialistų komanda, ją sudarys: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas ir (ar) meno terapeutas ir (ar) socialinis darbuotojas ir (ar) atvejo vadybininkas ir (ar) medicinos psichologas.
Ką Daryti Jaučiantis Apatiją?
Ar būna taip, kad vis dažniau susimąstote, kad niekas nebedžiugina, niekas nebedomina, niekas nebesužadina jūsų smalsumo? Ar pastebite, kad veiklos, kurios anksčiau teikė malonumą, dabar atrodo pilkos ir neįdomios? Ar kyla mintys, kad nėra ko laukti iš ateities, nes gyvenimas yra ir bus toks pat pilkas ir beprasmis, kaip dabar? O gal pastebite, kad didesne laiko dalį leidžiate vegetuojant prie TV ar beprasmiai naršant internete, nors ir žinote, kad galėtumėte užsiimti kažkuo produktyvesniu? Ar jaučiate, kad negalite imtis ir iki galo atlikti nieko - jokios veiklos ar tikslo? Žmonės, kurie išgyvena užsitęsusią apatiją, su tokiomis mintimis susiduria kone kasdien.
Kaip sau galima padėti ištrūkti iš užsitęsusios apatijos?
- Neatsiribokite nuo bendravimo su žmonėmis.
- Įneškite į savo gyvenimą naujovių.
- Sportuokite.
- Maitinkitės pilnavertiškai.
- Susidarykite savo „bucket list“ - sąrašą mažesnių ir didesnių tikslų, ką norėtumėte nuveikti gyvenime.
- Savanoriaukite.
- Keiskite aplinką.
- Išbraukite iš dienotvarkės tai, ką darote VIEN TIK iš pareigos jausmo.
- Liaukitės lyginti save su kitais.
- Kreipkitės į specialistus - psichologą ar psichoterapeutą.
tags: #bipolinis #sutrikimas #sporto #komentatorius