Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje nuolat auga darbo ir gyvenimo tempas, didėja reikalavimai darbuotojams, svarbu suprasti, kas yra perdegimo jausmas ir nerimas, kokios jo priežastys, simptomai ir kaip su juo kovoti. Nors stresą patiria kiekvienas žmogus, svarbu atskirti teigiamą stresą (eustresą) nuo neigiamo (distreso) ir mokėti valdyti stresą, kad jis neperaugtų į rimtesnę būklę - perdegimo sindromą.
Kas yra perdegimo sindromas?
Perdegimo sindromas apibrėžiamas kaip psichologinio ir fizinio išsekimo būsena, atsirandanti dėl ilgalaikio streso ir išsekusių vidinių resursų. Žmogus, anksčiau buvęs darbštus ir entuziastingas, tampa abejingas, apatiškas ir nebejaučia darbo prasmės. Perdegimas atsiranda, kai žmogaus resursų nepakanka susitvarkyti su stresu darbe ir kai patiriamas stresas viršija prisitaikymo galimybes.
Mokslininkai perdegimo sindromą apibrėžia kaip psichologinę reakciją į ilgalaikį, su darbu susijusį stresą, pasireiškiančią fiziniu, emociniu ir kognityviniu išsekimu. Šią sąvoką pirmą kartą pavartojo psichologas Freudenberger, o tyrėja Christina Maslach sukūrė Maslach perdegimo klausimyną (MBI), kuris tapo standartiniu diagnostikos įrankiu. 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą oficialiai įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK) kaip profesinį reiškinį, o ne medicininę diagnozę, priskirdama jį „gyvybinio išsekimo būsenai“.
Pagrindinės perdegimo sindromo dimensijos
Remiantis Maslach perdegimo sąvoka, perdegimo sindromą sudaro trys pagrindinės dimensijos:
Emocinis išsekimas: Tai energijos stoka ir psichologinis nuovargis, atsirandantis dėl nepalankių darbo sąlygų, ilgalaikio streso ir nesibaigiančių emocinių reikalavimų. Žmogus jaučiasi tarsi prislopintas, jaučia nuolatinę įtampą, tuštumą, energijos stoką, negeba susikaupti ir praranda valią.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti nerimą krūtinėje
Depersonalizacija (arba cinizmas): Tai tarpasmeninis perdegimo aspektas, pasireiškiantis cinišku ir beasmeniu elgesiu santykiuose su klientais, kolegomis ar šeimos nariais. Žmogus emociškai atsitraukia, tampa abejingas, irzlus, įtarus, nepasitiki kitais ir mechaniškai atlieka savo veiksmus.
Sumažėję asmeniniai pasiekimai: Tai savęs vertinimo aspektas, kai žmogų ima kamuoti abejonės dėl savo kompetencijos ir gebėjimų. Santykis su savimi blogėja, jaučiamasi mažiau kompetentingas, nepatenkintas savimi, sunku susikaupti ir mažėja motyvacija dirbti.
Perdegimo tipai
Pagal Montero-Marín ir kt. (2009) klasifikaciją, perdegimo sindromą galima suskirstyti į tris tipus, remiantis žmogaus atsidavimo darbui lygiu:
Perdėtai įsitraukęs tipas: Šie žmonės linkę pernelyg įsitraukti į darbą, pasižymi ambicingumu ir stipriu poreikiu siekti rezultatų. Jie neigia nesėkmes, dirba be saiko ir jaučia nuolatinį nerimą. Pradžioje jaučiamas perdėtas atsakomybės jausmas ir net visagalybės jausmas.
Iššūkių stokojantis tipas: Šie asmenys dirba paviršutiniškai ir abejingai. Jie jaučia asmeninio tobulėjimo stoką, svarsto galimybes keisti darbą. Jiems būdingas nuobodulys ir monotonija. Darbas atrodo vis sunkesnis, didėja nepasitenkinimas ir mažėja entuziazmas.
Taip pat skaitykite: Kaltės apibrėžimas
Išsekimo tipas: Šie žmonės praranda motyvaciją, mažėja jų rūpestis darbo kokybe ir dažnai apleidžiamos pareigos. Jie jaučia kontrolės trūkumą ir pripažinimo stoką, susiduria su sunkumais atliekant užduotis ir dažnai pasireiškia depresijos simptomatika.
Perdegimas dažniausiai vystosi palaipsniui, pereinant per kelias stadijas:
- Medaus mėnesio fazė: Darbas teikia pasitenkinimą, žmogus jaučia stiprų įsipareigojimą, daug energijos ir entuziazmo.
- Streso pradžia: Pradeda ryškėti nepasitenkinimas darbu, mažėja koncentracija ir darbo efektyvumas.
- Lėtinis stresas: Atsiranda neigiamas požiūris, ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas.
- Išdegimas: Atsiranda rimtų fizinės ir psichinės sveikatos problemų, žmogus jaučiasi vienišas ir atitolęs.
- Lėtinis išdegimas: Perdegimas tampa nuolatine būsena, žmogus visiškai praranda vidines ir fizines jėgas.
Perdegimo simptomai
Perdegimo sindromui būdingi šie simptomai:
- Emociniai simptomai: Ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas, dingusi motyvacija, ciniškas požiūris į darbą, malonumo praradimas, jausmas, lyg būtumėte atskirtas nuo pasaulio.
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, bendras silpnumas, dažnesnis sirgimas, galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos.
- Kognityviniai simptomai: Sunku susikaupti, krentantis darbo našumas, sunku priimti sprendimus, jausmas, kad dedate daug pastangų, tačiau rezultatai nuvilia.
Kas labiausiai rizikuoja perdegti?
Perdegimo sindromas dažniausiai siejamas su:
- pagalbą teikiančių profesijų atstovais (gydytojais, sveikatos priežiūros darbuotojais);
- profesijų atstovais, patiriančiais didelį stresą ir atsakomybę (vadovais);
- darbu su žmonėmis (mokytojams).
Tačiau perdegimas gali ištikti ir kitus žmones, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų išėjusias moteris arba žmones, kurie kelia sau per didelius reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Nerimas Kine: Giluminė Apžvalga
Ką daryti susidūrus su perdegimo problema?
Jei jau susiduriate su perdegimo padariniais, nelikite vieni. Psichologinės konsultacijos ir psichoterapija gali padėti ištrūkti iš užburto savigraužos ir išsekimo rato.
Kaip psichoterapija gali padėti įveikti perdegimą?
Psichoterapija gali padėti įvardyti nesąmoningus mąstymo modelius ir įvertinti, ar tikslinga juos išlaikyti, ar nustatyti naujas tvarkas.
Prevencija: kaip išvengti perdegimo sindromo?
Veiksmingas būdas išvengti perdegimo sindromo - sutelkti dėmesį į savo santykį su darbu, gyvenimu ir santykiais. Svarbu suvokti savo lūkesčius, nusistatyti realius tikslus, siekti savo interesų ir rasti mėgstamų veiklų. Taip pat svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Anoniminių alkoholikų susirinkimai
Sergantį žmogų galima nukreipti į anoniminių alkoholikų susirinkimus. Tai yra savipagalbos grupės, kuriose alkoholikai palaiko vieni kitus siekdami blaivybės. Šiuose susirinkimuose dalijamasi patirtimi, stiprinama motyvacija ir mokomasi įveikti potraukį alkoholiui.
Dvasiniai centrai ir psichologinė pagalba
Pastaruoju metu atsirado daug įvairių dvasinių centrų, kurie skelbiasi sprendžiantys psichologines problemas. Norint atsakyti į klausimą, kuo šių centrų siūloma pagalba skiriasi nuo psichologų teikiamos, vertėtų atlikti mokslinį tyrimą. Lietuvoje dvasiniai sąjūdžiai psichologiškai beveik netyrinėti, tačiau pasaulyje egzistuoja ne vienas psichoterapijos ir dvasingumo institutas, vykdoma integruota terapija. Tyrimais įrodyta, kad nuoširdžiai tikintys žmonės yra laimingesni, sveikesni ir gyvena ilgiau.
Terapinio santykio reikšmė
Tiek psichoterapija, tiek dvasiniai mokymai teigia, kad žmogus yra suskilęs ir negali tapti vientisas. Terapinio santykio metu žmogus tyrinėja save padedamas psichologo, suvokia savo reakcijas į psichoterapiją, stebi, kaip keičiasi jo išgyvenimai, pastaruosius įvardija.
Disciplinos reikšmė
Psichoterapijoje disciplina siekiama sukurti gydantį terapinį santykį ir tam tikros drausmės reikalaujama gyvenime. Pavyzdžiui, klientas turi stengtis nevartoti alkoholio, nekonfliktuoti, o prastą nuotaiką suvaldyti pozityvesniais būdais. Taip pat jo gyvenime turi atsirasti daugiau prasmingos veiklos, bendravimo. Dvasinėse praktikose atmetamos nereikalingos veiklos, kurios veda į užsimiršimą.
Stiprinamas dvasingumas
Dvasingumas - tai procesas, kurio metu žmogus peržengia save, išeina už savo asmeninių poreikių ribų. Tai santykio su dievu patyrimas, heroizmas, altruizmas, harmonijos ir vienybės su visata išgyvenimas. Kai žmogus atranda ryšį su kažkuo didesniu už save, sumažėja egocentrizmo, padaugėja sąmoningumo, atsiranda stipri motyvacija.
Bendruomenė
Dvasiniai seminarai sukuria bendruomenę, bendraminčių ratą. Grupė žmogui suteikia saugumą, čia jis randa naujų draugų - tai labai didelis palaikymas.
Pavojai psichiškai nestabiliems žmonėms
Rytų mokymai skirti žmogui, jau turinčiam sveiką asmenybės struktūrą. Meditacija ne laiku gali tik prišaukti bėdą, todėl geriau rinktis psichoterapiją. Pavyzdžiui, rytietiškas mokymas apie „aš” išnykimą gali pakenkti žmogui, kuris dar nėra pajautęs gyvenimo pilnatvės ir neišvystė tokio „aš”, kurį pats galėtų gerbti.
Fanatiškas dvasingumas kaip gynyba
Kai kurie žmonės, tapę tradicijų pasekėjais, keičiasi savaime, be sistemingų pastangų. Bet taip pat jie tampa uždaresni, siauresnių pažiūrų, mažiau pakantūs kitiems ir savo tamsiajai pusei. Žinios, paimtos iš dvasinių tradicijų, didina narcizišką gėrėjimąsi ir susidomėjimą savimi.
Problemas pagilinanti meditacija
Netinkamai parinkta meditacijos forma gali pagilinti problemas. Pavyzdžiui, ir taip labai racionalus žmogus nuo budistinės meditacijos gali tapti visai bespalvis ir bejausmis.
Probleminiai kolegos ir kaip su jais elgtis
Darbo vietoje dažnai susiduriame su skirtingų tipų kolegomis, kurie gali kelti stresą ir prisidėti prie perdegimo. Svarbu mokėti atpažinti šiuos tipus ir žinoti, kaip su jais elgtis:
- Primadona: Arogantiškas, nesukalbamas, agresyvus kolega. Svarbu parodyti empatiją, pasidalinti savijauta ir nepriimti jo elgesio asmeniškai.
- Visažinis: Viską žinantis ir demonstruojantis pranašumą kolega. Reikia padėkoti už informaciją, sukelti abejones jo žiniomis arba išsyk susidomėti jo pasakojimu.
- Pagyrūnas: Niurzga, demonstratyvus ir dėmesio reikalaujantis kolega. Svarbu suprasti, kuo jis giriasi, paskatinti jį ir užduoti tyrinėjančius klausimus apie jo pasiekimus.
- Superoptimistas: Socialus, nemėgstantis konfliktų kolega. Reikia išsiaiškinti, kas jį įskaudino, parodyti, kad visokia patirtis naudinga ir nuraminti jį dėl chaoso baimės.
- Pesimistas: Mirtinai įsibaiminęs ir visada blogiausią scenarijų matantis kolega. Svarbu išreikšti solidarumą, pažiūrėti į situaciją kaip į eksperimentą ir rasti jo elgesio priežastį.
- Oponentas: Nelabas ir kategoriškai nusiteikęs prieš bet kokius pokyčius kolega. Reikia suprasti, kaip visa tai prasidėjo, pažvelgti į situaciją jo akimis ir apgalvoti atsakymus į jo neigiamus komentarus.
- Keleivis be bilieto: Tinginys, nekompetentingas ir nebrandus kolega. Svarbu būti skaidriam, atkreipti dėmesį į hedonizmo pasekmes ir pradėti nuo savęs, prisiimant atsakomybę ir padedant jam.
Alkoholizmas kaip nerimo ir streso pasekmė
Greta didžiausių žmonijos pasiekimų bei atradimų, visose visuomenėse egzistuoja didieji nuopuoliai bei praradimai. Alkoholizmas yra viena iš jų. Tai liga, kuri pažeidžia fizinę sveikatą, sutrikdo asmeninių bei socialinių funkcijų atlikimą arba kai alkoholis pasidaro būtinas normaliam aktyvumui palaikyti.
Alkoholizmo priežastys
Alkoholizmo priežastys nėra aiškios, tačiau yra įvairiausių veiksnių bei priežasčių, turinčių svarbią įtaką girtavimo plitimui žmonijoje.
- Individualūs veiksniai: Paveldimos liguistos ypatybės bei polinkiai, siekis dirbtinai stimuliuoti malonias emocijas, asmeniniai ir visuomeniniai interesai.
- Socialiniai veiksniai: Šeima, kurioje vaikas gimsta, auga, yra auklėjamas, papročiai ir tradicijos, prieinamumas alkoholiui.
- Psichologinės priežastys: Psichologinio prisitaikymo ir bendravimo sunkumai, emocinis nesubrendimas, valios stoka, euforinis poveikis.
Priklausomybės stadijos
- Nuotaikos pasikeitimas: Žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą po alkoholio vartojimo, kuris suteikia kontrolės, komforto ir tobulumo iliuziją.
- Gyvenimo būdo pasikeitimas: Priklausomas elgesys suaktyvėja, padažnėja, žmogus pradeda meluoti, kaltina kitus, elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas.
- Gyvenimo „sugriuvimas“: Svarbiausia tampa pats piktnaudžiavimas, žmogus nebesirūpina savo kūnu, pamažu tampa vienišas.
Priklausomybės mechanizmai
Ilgalaikis alkoholio vartojimas išugdo pakantumą jam, o padidintos vienkartinio alkoholio suvartojamo dozės išugdo fizinę nepriklausomybę. Žmonės, jaučiantys pasitenkinimą vartojant alkoholį, pradeda jį vartoti vis dažniau, tai sukelia psichologinę priklausomybę.
Kaip įvertinti savo būklę?
BDC (Beko depresijos klausimynas) gali būti naudojamas periodiškai įvertinti savo būklę. Jei rezultatas žemesnis nei 5, jaučiatės ypač gerai. Rezultatas tarp 6 ir 10 atitinka normą, bet galite jaustis kiek prislėgtas. Jei rezultatas tarp 11 ir 25, jūsų depresija lengvos formos, tačiau jei toks rezultatas išlieka ilgiau nei kelias savaites, vertėtų kreiptis į profesionalą. Jei BDC tarp 26 ir 50, jūsų depresija vidutinio sunkumo, o jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją.