Tikriausiai ne vienam yra tekę patirti, kaip gyvenimas praranda spalvas, o viskas aplinkui tampa nemielu. Kasdieniniai rūpesčiai ir nesibaigiantys reikalai neretai priverčia užmiršti, kad vadovas, kaip ir kiekvienas kolega, visų pirma yra žmogus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip valdyti stresą darbe ir susikurti harmoningą aplinką, kad profesinė veikla teiktų ne tik pajamas, bet ir pasitenkinimą.
Stresas Šiuolaikiniame Gyvenime: Nuolatinis Palydovas
Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas, daugelio specialistų nuomone, tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Dažnai patiriame jį ir net nesistengiame pamąstyti ir atsakyti sau į klausimus: kaip gyventi? ką daryti? Ryte žadintuvo skambutis jau sukelia įtampą. Paskubomis praryti pusryčiai - vėl stresas. Rytinė transporto grūstis - stresas. Netikėtas nemalonumas darbe - vėl. Kriminalinė kronika laikraščiuose ar Respublikos valdžios naujas saliamoniškas sprendimas - stresas. Konfliktai darbe, namuose - stresas!
Anot žodyno, stresas - žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t. y. stresorių (streso būseną sukeliantys veiksniai). Streso terminą pasiūlė H. Selje (Kanada). Viename iš savo pranešimų Prahoje Selje įvardino, jog stresas - tai visa, kas veda į greitą organizmo senėjimą arba sukelia ligas. Taigi, nepalankūs faktoriai (stresoriai) sukelia streso reakciją, t. y. žmogus sąmoningai ar mašinaliai stengiasi prisitaikyti prie visiškai naujos situacijos. Po to seka išlyginimas, arba adaptacija.
Kaip Organizmas Reaguoja į Stresą: Fiziologinis Aspektas
- Signalai iš galvos smegenų patenka į skersaruožius raumenis pečiuose, nugaroje ir t. t., išplinta visu kūnu ir raumenys pasiruošia veiksmui.
- Signalai iš galvos smegenų patenka gyvybinius organus - širdį, plaučius ir kt. Pulsas dažnėja, spaudimas kyla, kvėpavimas darosi dažnesniu trūkčiojančiu, kraujyje padidėja eritrocitų skaičius. Tuo pačiu padidėja deguonies, patenkančio į audinius, kiekis, pakyla organizmo energetinis potencialas.
- Smegenų signalai perduodami antinksčiams ir pagumburiui. Antinksčiai reguliuoja adrenalino - akimirksniu veikiančio stimuliatoriaus - patekimą į kraują. Pagumburis - emocinis smegenų centras - perduoda signalus hipofizei ir antiksčių žievei, kas paskatina hormonų sintezę ir išmetimą į kraują.
Mūsų organizmo reakcijos vystėsi tūkstantmečiais, pasižymime unikaliomis prisitaikymo galimybėmis, tačiau, nagrinėjant stresą, pastebimas nepakankamas prisitaikymas prie nuolat kintančio pasaulio įvairovės.
Stresas: Kaip Jį Valdyti, O Ne Išvengti
Klausimas "Kaip išvengti streso?" semantiškai neteisingas, nes neįmanoma jo visiškai išvengti. Teisingiau būtų klausti: "Kaip valdyti stresą?".
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Įsivaizduokime tolimą mūsų protėvį, vaikštinėjantį žilais Lietuvos šilais. Staiga išgirsta netikėtą triukšmą. Įsitempia. Sąmonėje žaibiškai vyksta sprendimo paieška: sprukti?
- Sprunka į saugią vietą arba bėga, kol netekęs jėgų krenta.
- Įtampą visada keičia atsipalaidavimas. Prigulus paunksmėje ar saulutės atokaitoje vėl atgaunama jėgas, mobilizuoti organizmo resursai vėl grįžta pusiausvyron.
Tikėtina, jog mūsų protėviams buvo daug mažiau psichinės įtampos priežasčių ir fiziškai jie buvo daug aktyvesni, ir nenuostabu, nes tik aktyvumas padidindavo tikimybę išgyventi. Dabar mūsų kasdienėje veikloje tiek aktyviems fiziškai dažniausiai nebereikia būti, todėl ir sakoma, jog daugelis civilizacijos bėdų dėl judėjimo nepakankamumo. Kartu tiek protėvių, tiek kiekvieno iš mūsų organizmo reakcija išliko tokia pat, nors ir pakito stresinės situacijos pobūdis. Šiuolaikinio žmogaus atveju streso priežastis ne tokia akivaizdi, reikalauja ne tiek fizinių, kiek psichinių pastangų situacijai išspręsti, nors įsitempiame ir fiziškai, ir psichiškai. Be to, vienu metu sprendžiame keletą situacijų, nemokame atsirinkti, forsuojame jas. Sunkesniais atvejais kalbėti reikia jau apie presingą, kada jaučiamas net spaudimas; šis spaudimas ypač žalingas sveikatai, nervų sistemai, todėl pasireiškia psichosomatiniais susirgimais ir sutrikimais.
Atsipalaidavimas: Būtina Įgūdžių Dalis
Išeitis - tikslingame atsipalaidavime. Kaip išmokome įsitempti, taip privalome išmokti ir atsipalaiduoti. Kadangi fiziologiniame mechanizme užprogramuotas poreikis atsipalaiduoti, mes vienais ar kitais būdais stengiamės ją realizuoti. Tačiau žalinga galvoti, jog visa pavyks savaime. Ne, tam būtinos pastangos. Nors egzistuoja savi ypatumai tarp autogeninės treniruotės, meditacijos, psichofizinės treniruotės, relaksacijos, savihipnozės ir kitų technikų, mūsų atveju ne tiek svarbu ką rinktis, svarbiau, kad užsiiminėti.
Gilus atsipalaidavimas - tai unikali būsena savo fiziniais, fiziologiniais ir biocheminiais parametrais, ženkliai besiskirianti nuo miego, būdravimo ar paprasčiausio sėdėjimo atviromis akimis. Aktyvios relaksacijos metu atsipalaidavimas gilesnis, nei miegant, nors sąmonė išlieka budri ir aiški. Organizmas labai greitai pasiekia ramybės pusiausvyrą. Aktyvioji relaksacija - tai ne tik gilus atsipalaidavimas, bet ir aktyvi vaizduotė. Jau pirmųjų pratybų metu pastebimi žymūs darbingumo, dėmesingumo pagerėjimai, sustiprėja sveikata, žmogus tampa adekvatesniu įvairiose gyvenimo situacijose.
Dažnos Klaidos Mokantis Atsipalaiduoti
- Atidėliojimas (pamėginau ir gerai, o rimtai užsiiminėti pradėsiu kada nors vėliau).
- Noras greitai įvaldyti (pradžioje pradedama treniruotis kasdien ar net kelis kartus dienoje, po to dėl laiko stokos ar nesulaukus norimų rezultatų apleidžiama, nes ("nepadeda").
- Iliuzija, jog atsipalaidavimas pasireikš savaime (taip atsitinka žmonėms, jau pasiekusiems tam tikrų rezultatų savireguliacijoje.
Stresinių Situacijų Valdymas "Užgimimo" Momentu
Siūloma išmokti stresines situacijas valdyti jos "užgimimo" momentu, kitaip gali iškilti visa eilė pavojingų simptomų. Kai išmokstame stresines situacijas neutralizuoti jų atsiradimo momentu, išsprendžiame daugybę problemų. Pagrindinis reikalavimas - atimtų nedaug laiko. Kitas reikalavimas - ideali metodika privalo neturėti nepageidaujamo pašalinio poveikio, nemažinti darbingumo bei netrukdyti nusiteikimui.
Taip pat skaitykite: Fotografija, muzika ir šypsenos
Išmėginkite visus patarimus bent po trejetą kartų ir išsirinkite labiausiai priimtinus. Kada mokomės ką nors nauja, labai pagirtina skatinti save net už nedidelius pasiekimus. Pasistenkite nepraleisti momento, kada pajusite įtampos mažėjimą. Kad geriau būtų kontroliuoti rezultatus, susikurkite jutiminį indikatorių. Juo gali būti specifiniai vidiniai jutimai, signalizuojantys, kad nuo duoto momento pradedate jausti įtampą. Patikimiausias indikatorius - kuris nors raumuo, įsitempiantis atitinkamose situacijose. Įtampa gali atsirasti veide, sprande, pečiuose, nugaroje, krūtinėje, pilve ar kojose. Indikatorius padeda išsilaisvinti nuo pastovios savo savijautos kontrolės, pakaks žinoti, kad turite stebėti indikatorių; vos tik jam "suveikus", pasinaudokite vienu iš patarimų ir atstatykite pusiausvyrą.
Kaip Per Kasdienius Rūpesčius Neužmiršti Atsipalaiduoti?
Tam gali padėti įvairiausi ženklai, pritraukiantys dėmesį. Tarkim, žiedas ant piršto gali priminti, kad reikia kontroliuoti savo jausmus ir išsilaisvinti nuo įtampų. Pakeiskite laikrodį ant rankos, žiedą ant piršto. Pradėkite nešioti tai, ko ilgą laiką nenešiojote. Pakeiskite šukuoseną ar sklastymo vietą. Kiekvieną kartą, kada pastebite bet kurį iš pasirinktų ženklų, prisiminkite savo jutiminį indikatorių ir pasistenkite atsipalaiduoti. Suskambėjus telefonui, neskubėkite kelti ragelio, palaukite, kol suskambės keletą kartų, o per tą laiką pasistenkite keletą kartų giliai įkvėpti ir atsipalaiduoti. Gali padėti ir užrašas "Atsipalaiduok" matomose vietose. Jei po kurio laiko pastebėsite, jog daugiau nebekreipiate dėmesio į ženklą, keiskite jį kitu. Tokiu ženklu galima paversti bet kokį daiktą.
Svarbus momentas: "Atsipalaiduoti" jokiu būdu nereiškia "Atsileisti". Kai kas, neišlaikęs iškilusių problemų presingo, kada nors "atsileido" ir žino, kaip sunku vėl sugrįžti prie reikalų. Kada važiuojate automobiliu į kalną, neišvengiamai turite perjungti pavarą. Taip ir atsipalaidavimas - tai psichikos pervedimas į kitą funkcionavimo režimą. Kai tuo tarpu atsileidimas - tai kada kylant į kalną automobilis užgęsta. Todėl klystate, jei kartojate "Užbaigsiu tą ir aną, tada atsipalaiduosiu".
Stresas Darbe: Pasaulinė Problema
Su darbu susijęs stresas yra rimta problema šiuolaikinėse, sparčiai besivystančiose ir konkurencingose darbovietėse. Pasaulio sveikatos organizacija stresą darbo vietoje pripažino pasauline sveikatos epidemija, o tyrimai rodo, kad 1 iš 4 darbuotojų patiria su darbu susijusį stresą. Remiantis „Deloitte“ ataskaita, nuo 2019 m. Stresą dažnai gali sukelti jau vien, atrodo, elementarūs darbo reikalavimai, o nemalonios emocijos gali neigiamai paveikti ne tik patį darbuotoją, bet ir visą organizaciją. Taigi, rinktis streso kupiną profesiją turėtų tik emociškai labai stiprūs ir motyvuoti žmonės.
Kas Konkrečiai Sukelia Stresą Darbe?
Stresą darbe dažniausiai nulemia šios aplinkybės:
Taip pat skaitykite: Streso poveikis Lietuvos darbuotojams
- Griežti terminai ar poreikis greitai reaguoti į situaciją
- Darbas akylai kontroliuojant, stebint visuomenei
- Konkurencija
- Fiziniai iššūkiai ir reikalavimai
- Emociniai iššūkiai ir reikalavimai
- Aplinkos sąlygos
- Akistata su pavojais
- Rizikavimas gyvybe
- Rizika, kylanti kitų žmonių gyvybei ir kt.
Ir nors, pavyzdžiui, tiesioginiame eteryje dirbantys reporteriai nepatiria fizinių pavojų (dažniausiai), su kuriais susiduria policijos pareigūnai ar ugniagesiai, jie nuolat turi laikytis griežtų terminų, o tai vėlgi sukelia didžiulį stresą.
Sektoriai, Siejami Su Intensyviausiu Stresu (Pagal Mental Health Research):
- Sveikatos priežiūros sritis
- Švietimo sritis
- Viešojo maitinimo sritis
- Teisėtvarkos sritis
- Žiniasklaidos sritis
- Socialinio darbo sritis
- Technologijų sritis
- Psichikos sveikatos priežiūros sritis
Daugiausiai Streso Keliančių Profesijų 10-ukas:
- Karininkas
- Policininkas
- Ugniagesys
- Socialinis darbuotojas
- Žurnalistas, ypač televizijos ir radijo, dirbantis tiesioginiame eteryje
- Laikraščių reporteris
- Skubiosios pagalbos tarnybų dispečeris
- Psichikos sveikatos specialistas
- Anesteziologas
- Slaugytojas, dirbantis skubiosios pagalbos skyriuose
Didžioji dalis šių profesijų yra susijusios su poreikiu dažnai bendrauti su visuomene. Viešąsias paslaugas teikiantiems darbuotojams tenka greitai priimti sprendimus, kurie gali turėti įtakos žmonių gyvenimui. Pavyzdžiui, nors darbas sveikatos priežiūros srityje visada buvo įtemptas, pastaruoju metu dėl darbuotojų trūkumo medikams ir slaugytojams tenka dirbti daugiau, streso lygis dėl visuomenės lūkesčių dar labiau didėja, o kasdieniame darbe laukia galybė nežinomųjų.
Mažiausiai Streso Keliančių Profesijų 10-ukas:
- Masažuotojas
- Plaukų stilistas
- Bibliotekininkas
- Kraštovaizdžio dizaineris
- Gydytojas ortodontas
- Meno vadovas
- Ergoterapeutas
- Apskaitininkas
- Interneto svetainių kūrėjas
- Duomenų suvedimo specialistas
Mažiausiai streso keliančios profesijos labiau siejamos su savarankišku darbu, jas pasirinkusiems tenka mažiau bendrauti su visuomene arba bendravimas yra kitokio pobūdžio. Be to, daugelis mažai streso keliančių darbų leidžia sutelkti dėmesį į tiesioginį darbą ir pareigas, išvengiant intensyvaus bendravimo su žmonėmis, todėl visa darbo diena gali būti sklandesnė ir produktyvesnė.
Kokį Poveikį Daro Stresas Darbe?
Visų pirma, stresas ne visada yra blogai. Tačiau kai streso lygis yra per aukštas, tai jau tampa opia problema. Jei žmogus nuolat jaučia su darbu susijusį nerimą, tai jau ženklas, kad stresas kenkia jo sveikatai. Stresas gali lemti įvairius neigiamus padarinius, tarp kurių - sumažėjęs produktyvumas, nepasitenkinimas darbu, pravaikštos ir noras keisti darbovietę ar apskritai specialybę, žalingi įpročiai ir t.t.
Lėtinis Stresas Darbe Yra Siejamas Su Šiomis Ligomis Ir Sutrikimais:
- Aukštu kraujospūdžiu
- Nusilpusiu imunitetu
- Rėmeniu
- Lėtiniu nuovargiu
- Nemiga
- Svorio padidėjimu
- Galvos ir pilvo skausmais
- Irzlumu
- Negalėjimu susikaupti ir kt.
Perdegimas - protinis, emocinis ir fizinis išsekimas - yra per ilgų bandymų suvaldyti stresą kulminacija. Bet koks darbas, kuriame tenka dirbti su žmonėmis, nuolat kelia perdegimo pavojų. Ypač pažeidžiami - greitosios medicininės pagalbos, intensyviosios terapijos skyrių darbuotojai. Taip pat ir žmogus, kuris per daug izoliuotas nuo kitų ir visiškai vienas neša didelę darbinę naštą, taip pat gali perdegti.
Ar Ateityje Žmonės Darbe Patirs Mažiau Streso?
Mažai tikėtina, kad darbai minėtuose sektoriuose sukels mažiau streso, tačiau dėl technologijų pažangos, kuriantis naujoms darbo vietoms, dėl sparčiai kintančios darbo aplinkos, galimybės dirbti per nuotolį galime tikėtis bent minimalių pokyčių. Taip pat iš pirmų lūpų apie atmosferą darbe ir iššūkius pasirinkus tam tikras profesijas papasakos žurnalo „Kuo būti“ herojai.
Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš trijų jūsų kolegų gali patirti stresą darbe. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų. Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą. Galimybė kontroliuoti situaciją mažina įtampą darbo vietoje. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip neigiamai reaguoja į įtampą darbe.
Stresas Naujoje Darbo Vietoje
Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai, kas dar nepažįstama ir nauja, žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas. Atliekant bet kokią veiklą, pastebimas nesugebėjimas sukoncentruoti dėmesio, taip pat pokalbio metu ar tam tikroje temoje. Reiškiami jausmai neadekvatūs esamai situacijai, darbuotojas yra atitrūkęs nuo realybės. Galimi smurto, žodinės agresijos protrūkiai, net jei žmogus iki tol nebuvo agresyvaus elgesio. Pradedamos naudoti ar dažniau naudojamos narkotinės medžiagos ir alkoholis.
Kaip Sumažinti Stresą Darbe: Praktiniai Patarimai
- Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate.
- Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus.
- Neužsikraukite sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti.
- Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje.
- Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe, svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė. Didesnis ar mažesnis stresas lydi kone kiekvieną darbą. Tačiau kai žmogus dėl darbo patiria daugiau streso nei naudos, būtina ieškoti sprendimo, kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją.
Asmeninė Patirtis: Kaip Įveikti Nebepakeliamą Stresą
Būtent taip pasielgti nusprendė 25 metų vilnietė Dovilė. Dėl, pasak jos, nebepakeliamo streso prieš porą mėnesių ji nutraukė karjerą vienoje importu užsiimančioje kompanijoje. „Aš nepakeičiau darbo kaip kiti, tiesiog nebeištvėriau ir išėjau į niekur“, - pasakoja moteris. Pastaruosius pusę metų šioje įmonėje ji užėmė vadovaujančias pareigas, tačiau priimti sprendimą mesti darbą jos nesulaikė net, kaip pati atskleidžia, solidus atlyginimas. „Tų pareigų siekiau ilgai ir nuosekliai, galvojau, kad sunkiai dirbdama ir nusipelniusi paaukštinimo pagaliau jausiuosi tikrai įvertinta. Jei anksčiau darbo į namus parsinešdavau kas antrą vakarą, tai dabar aš negalėdavau atsijungti ir savaitgaliais. Net jei suspėdavau atlikti visas užduotis, mano mintys vis tiek nuolat sukdavosi apie darbą." Sustoti ir permąstyti savo ateities planus moterį paskatino ir iki šiol nepatirtos sveikatos problemos. Gydytojai jai nustatė skrandžio opą. „Dėl per didelio tempo aš nežiūrėdavau, ką ir kada valgau, būdavo dienų, kai pirmąkart prie stalo prisėsdavau tik vėlai vakare."
Psichologo Patarimai: Kaip Keisti Situaciją Ar Save
Klinikinės psichologės Eglės Šekštelienės teigimu, tokiu atveju visada yra dvi išeitys - arba keisti situaciją, arba save. „Išeiti iš darbo - primityvus sprendimas, bet toks variantas yra. Kartais į susiklosčiusią situaciją verta pažiūrėti iš šalies, pasitarti su kitais. Reikia gerai pamąstyti, ar verta gyventi ir būti tokioje situacijoje, kuri šitaip psichiškai žaloja, dėl kurios taip kenčiama, - sako psichologė. - Tačiau dažnai kur kas naudingiau keisti ir auginti save. Stresų gyvenime bus visada, o tokie įrankiai, kurie mokytų, kaip padėti sau, kaip ugdyti savo emocijas, tikrai visada pravers - ar vienoje darbinėje situacijoje, ar kitoje, ar apskritai gyvenime." Anot E. Šekštelienės, kuo mes labiau pažįstame ir išmokstame valdyti savo emocijas, tuo pasaulis atrodo labiau kontroliuojamas.
Emocinis Intelektas: Svarbus Įrankis Kovojant Su Stresu
Nereiktų pamiršti, kad visi žmonės skirtingi: intravertui gerai, kai darbe viskas ramu, o ekstravertas nuolat ieško iššūkių, įdomumo, smagumo. „Vienam žmogaus tipui labiau tinka monotoniškas darbas, ramumas jam reiškia saugumą, pastovumą. Kitiems žmonėms to būtų per mažai - reikėtų aktyvumo. Pagal tai renkamės ir specialybes - vadovaujančias, nevadovaujančias, su iššūkiais ir pan.", - sako E. Šekštelienė. Kai kuriems žmonėms nedidelis stresas yra kaip impulsas veikti. Egzistuoja ir specifinė sąvoka - pozityvus stresas. Kaip pasakoja psichologė, toks stresas žmonėms teikia kūrybingumo, energijos. „Pozityvų stresą galima palyginti su šaltu dušu - jis mus pažadina, nuteikia dienai. O jei įšoksi į šaltą upę, tai gali ir širdis sustoti. Taigi svarbu, kiek to streso galima priimti sau. Mažas laipsnis tikrai gali ir energizuoti, ir veikti kūrybiškai."
Ilgalaikio Streso Poveikis
Psichologė įspėja, kad stresas yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti ir psichikos ligomis, ypač, jei tokia būsena tęsiasi ilgą laiką, nes tuomet „įsijungia“ visos organizmo gynybos funkcijos. „Ilgalaikis stresas tikrai yra kenksmingas ir mus žaloja - tiek psichiškai, tiek fiziškai. Organizme streso metu prisigamina įvairių hormonų, pasikeičia medžiagų apykaita, o norint, kad visa tai atsistatytų, prireikia nemažai laiko", - sako E. Šekštelienė. Anot jos, visada reikia sunerimti, kai neigiama būsena užsitęsia per ilgai, kai žmogus jaučia, kad atsiranda nuolatinis nerimas, nemiga, valgymo sutrikimų - jis nebegali valgyti arba persivalgo. „Užsitęsusi tokia būsena gali lemti ir psichikos sutrikimų atsiradimą: depresiją, nerimą, baimę, nemigos sutrikimus ir kt. Chroninio streso padariniai - tai psichologiniai dalykai, aš jau nekalbu apie fiziologinius, o juk stresas padidina ir infarkto tikimybę, sukelia kraujagyslių ar žarnyno sutrikimus, sumažėja imuniteto apsauga", - įspėja E.
Tai, kad žmogus patiria ilgalaikį stresą, anot jos, dažniausiai išduoda socialinė izoliacija: jis atsitraukia nuo kitų žmonių, dingsta iš kolegų rato, vis dažniau užsidaro savyje. Taip pat galima pastebėti, kad toks žmogus nebesukoncentruoja dėmesio, ne tik dirbdamas, bet ir pokalbių metu. Stresas labai dažnai „išjungia“ logiką - žmogus nebegali aiškiai, racionaliai mąstyti. Vis dėlto psichologė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus yra individualus, tad jei vienas ima mažiau pasitikėti aplinkiniais, kitas kaip tik gali tapti nuo kažko priklausomas. Vieni dėl ilgalaikio streso gali pasidaryti šiurkštesni, jų elgesys gali pasireikšti smurtu, agresijos protrūkiu ar pan., o kiti kaip tik užsisklendžia savyje. „Kaip tokioje situacijoje elgsis žmogus - nuspręs kovoti ar bėgti, priklauso nuo individualių charakterio savybių. Vieni su stresu kovoja aktyviai, kiti pasitraukia. Kai kurie net pradeda vartoti narkotines medžiagas ar alkoholį, kad pabėgtų nuo kankinančios įtampos, streso", - komentuoja E. Psichologės teigimu, paprasčiausia priežastis stresui darbe atsirasti - viršijami tam tikri pajėgumai ar galimybės. „Yra daug išorinių priežasčių: per ilgos darbo valandos, prasidėję kažkokie konfliktiniai santykiai, nežmoniški reikalavimai. Tačiau yra ir vidinių dalykų, t. y. kaip žmogus pats priima sudėtingas situacijas. Vieni tam tikrose situacijose taip nestresuos, kaip kiti", - kalba ji.
Saugumo Jausmas: Pagrindas Sėkmingam Streso Valdymui
Kiekvienam žmogui, anot E. Šekštelienės, labai svarbus bazinis saugumas - jeigu jis jausis saugus šeimoje, savo gyvenime, jis turės daugiau įgūdžių susitvarkant su darbe iškylančiais sunkumais. „Tokiam žmogui būna ramiau, jis labiau susikoncentruoja. Jei reikia, jis gali su kažkuo pasikalbėti - ar šeimoje, ar draugų rate. Kai žmogus dirba ir po darbo, ir savaitgaliais, labai apribojamas asmeninis jo gyvenimas, o tai rodo, kad žmogus neturi tokio saugumo, į ką galėtų atsiremti, kam galėtų išsipasakoti, su kuo pabūti ar pailsėti. Anot psichologės, net mokslu grindžiamuose psichologiniuose straipsniuose akcentuojama, kad įveikti stresą, jaustis laimingesniems labiausiai padeda sveika, visavertė mityba, judėjimas ir pokalbiai, bendravimas ar psichoterapija. „Fizinis aktyvumas mūsų smegenims teikia džiaugsmo, tokiu būdu pasigamina tam tikri laimingumo hormonai, ir mes galime sudeginti tuos neigiamus per stresą mūsų organizme susikaupusius toksinus", - aiškina E. Šekštelienė.
#