Emocijų Atsiradimo Priežastys: Kaip Emocijos Veikia Mūsų Sveikatą

Įvadas

Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis. Jos lydi mus kiekvieną dieną, veikia mūsų elgesį, sprendimus ir net fizinę sveikatą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra emocijos, kokios jų atsiradimo priežastys ir kaip jos veikia mūsų kūną bei psichiką. Taip pat aptarsime, kaip valdyti emocijas ir kokią įtaką jos daro įvairioms ligoms.

Kas Yra Emocija?

Emocija - tai mūsų vidinio pasaulio išraiška, reakcija į aplinkos įvykius ir aplinkybes. Ją sudaro matomos ir nematomos sudėtinės dalys (komponentai). Matomieji emocijų komponentai yra veido išraiška (mimika), judesiai (gestai), kalba ir kt. Emocijos yra dinamiškos, jos nuolat kinta ir pereina į kitą etapą. Jos reguliuoja mūsų psichinę veiklą ir elgesį bei motyvuoja mus veikti.

Emocijos skiriasi nuo jausmų. Emocijos yra trumpalaikės reakcijos, susijusios su konkrečia situacija ("man baisu", "man smagu"), o jausmai yra ilgalaikiai, besivystantys ir susiję su žmogumi ("aš myliu šį žmogų", "aš bijau šio žmogaus") arba su socialinėmis vertybėmis ir idealais (humanizmas, vienybė).

Fiziologinis Emocijų Poveikis

Žmogui pasiduodant teigiamoms ar neigiamoms emocijoms, sustiprėja širdies darbas, padidėja arterijų tonusas, pakyla kraujospūdis. Ilgesniam laikui kraujospūdis pakyla nuo neigiamų emocijų (baimė, sielvartas). Nuo emocijų sutrinka ir nervų sistemos veikla. Nuo stiprių neigiamų emocijų žmogus gali susirgti, netekti darbingumo. Mūsų arterijos reaguoja į baimę, pyktį, liūdesį ar džiaugsmą, nuo tokių emocijų gali prasidėti arterijų spazmai, ypač širdies (vainikinių arterijų) ir smegenų (pvz., kai kuriems susijaudinus pradeda skaudėti galvą ir kt.), nes mažiau paduodama kraujo.

Pyktis: Priežastys Ir Poveikis

Pyktis - tai jausmas, kurio stiprumas gali skirtis - nuo lengvo susierzinimo iki įniršio bei neapykantos. Kaip ir kitos emocijos, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius procesus. Kai pykstame, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, padidėja energinių medžiagų (adrenalino, noradrenalino) koncentracija kraujyje.

Taip pat skaitykite: Nuo filosofijos iki psichologijos

Mičigano universitete atliktas longitudinis (tęstinis) tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios savyje sulaiko pyktį, dukart labiau rizikuoja patirti širdies smūgį, insultą ar susirgti vėžiu. Pykčio proveržiai gali trukti vos kelias minutes, tačiau to užtenka, kad būtų neigiamai paveikta širdies veikla ir 19 proc. padidėtų rizika patirti širdies smūgį.

Kad išsaugotume savo sveikatą, turime išmokti persitvarkyti. Galbūt jūsų organizmas negauna reikiamo fizinio krūvio ir neigiamos emocijos atsiranda todėl, kad pažeista harmonija? Pastaraisiais metais pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad psichologiniai veiksniai gali turėti didelės reikšmės vystytis išeminei širdies ligai. Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms.

Paryžiuje vykusiame Europos kardiologijos draugijos suvažiavime pristatytas tyrimas, kuriame dalyvavo 228 asmenys, patyrę širdies infarktą, parodė, kad ilgalaikis stresas ir pyktis neigiamai atsiliepia sveikatai. Dalyviai užpildė anketas apie tai, kaip dažnai ir kaip stipriai jautė pyktį, įtampą arba elgėsi agresyviai.

Kartais pyktis gali slėpti gailestį, liūdesį arba kitus labai skausmingus ir gniaužiamus jausmus.

Juokas: Vaistas Nuo Daugelio Ligos

Juokiantis organizme vyksta cheminės reakcijos, skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys hormonai, natūralūs skausmo malšintojai) ir, atvirkščiai, mažėja streso hormonų lygis. Juokas padeda ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Kas yra šviesos depresija?

Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjų teigimu, juokas - pati didžiausia sveikata. Atliktame tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus pobūdžio juokingas situacijas. Pasirodo, širdies ligomis sergantys žmonės net 40 proc. dažniau atsakė, kad tokios situacijos jiems visiškai nejuokingos.

Įdomūs procesai vyksta ir kino žiūrovų organizmuose. Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis, akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas. Ši kraujagyslės dalis turi milžiniškos reikšmės sveikatai, reguliuoja kraujo pratekėjimą, išskiria įvairių svarbių medžiagų, pavyzdžiui, reaguodamos į pažeidimą ar uždegimą, dalyvauja kraujo krešėjime. Jei kraujagyslės sienelė turi sveikatos bėdų, pradeda formuotis sklerotinės plokštelės.

Meilė Ir Jos Poveikis

Meilė ne tik pavasarį veikia žmogų kaip adrenalinas - bet kuriuo metų laiku tarp žmonių vyksta ypatingi kontaktai, sukeliantys neprognozuojamą poveikį ir teikiantys patį didžiausią malonumą. Meilės jausmas didina širdies susitraukimų dažnį, aktyvina širdies veiklą, šiek tiek kelia kraujospūdį, bet tuo pat metu skatina endorfinų gamybą. Endorfinai - tai endogeniniai hormonai, organizme besigaminančios medžiagos, labai aktyvios biochemiškai, atsakingos už žmogaus malonumo pojūtį.

Liūdesys Ir Depresija

Vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą, liūdesį. Liūdesys taip pat tiesiogiai veikia mūsų organizmą. Išgyvenančių depresiją žmonių organizmuose aptinkami mažesni serotonino ir dopamino kiekiai. Serotoninas reguliuoja skausmo suvokimą ir tai gali paaiškinti, kodėl 45 proc. depresyvių asmenų nuolat skundžiasi įvairiais skausmais.

Kūno Reakcijos Į Emocijas

Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurios emocijos gali turėti įtakos tam tikrų kūno vietų aktyvumui. Paaiškėjo, kad tiriamieji pyktį susiejo su galva, krūtine ir rankomis, pasibjaurėjimą su galva, rankomis ir pilvo sritimi, pasididžiavimą su viršutine kūno dalimi, o meilę - su visu kūnu, išskyrus kojas.

Taip pat skaitykite: Tarnybos sovietinėje kariuomenėje psichologija

Geros Ir Blogos Emocijos: Ar Toks Skirstymas Teisingas?

Tokio skirstymo logika - gera emocija ta, kuri nuteikia pozityviai, bloga - kuri nuteikia negatyviai. Pavyzdžiui, matydami prasigėrusį žmogų, galime pasibjaurėti alkoholizmu ir nuspręsti gyventi blaiviai. Arba matydami negatyvius reiškinius, galime pasiryžti keisti juos į gerą pusę. O būna ir taip, kad piktavalis žmogus džiaugiasi, padaręs nusikaltimą. Todėl toks emocijų skirstymas neatitinka realybės.

Blogas emocijas galima išsklaidyti tik geromis emocijomis. Žmogus su tokiu įsitikinimu mąsto maždaug taip: “dabar man blogai, todėl padarysiu tai, nuo ko man bus gerai”. Ir puolama ieškoti gerų įspūdžių - linksmintis, smaližiauti, svaigintis. Akivaizdu, kad tai negali padėti, nes negatyvių emocijų priežastis - jas sukėlusi situacija - gali kartotis.

Todėl visas emocijas turime išgyventi ir suprasti jų atsiradimo priežastis. O besistengiant sklaidyti blogas emocijas geromis, galima išsiugdyti žalingų įpročių, paviršutinišką požiūrį į savo emocijas ir užsiauginti viršsvorį. Vienintelis priimtinas (papildomas) emocijų išsklaidymo būdas - fizinis krūvis.

Įdomu tai, kad emocinė įtampa “kaupiasi” pečių juostos raumenyse, viršutinėje rankų dalyje ir pirštuose - todėl emociškai įsitempę žmonės nevalingai trauko pečiais, gestikuliuoja, barbena pirštais, nervingai sukioja rašiklį ar gniaužo nosinę.

Emocijų Kontrolė Ir Valdymas

Visos emocijos įgimtos, todėl yra nekontroliuojamos. Nėra nustatyta, kokios būtent emocijos yra įgimtos. Kai kurios reakcijos, pavyzdžiui, išgąstis ar diskomforto išraiškos, greičiau yra refleksinės. Tačiau ilgainiui visi kūdikiai išreiškia susidomėjimą, džiaugsmą, nuostabą, baimę, pyktį. Manoma, kad visų vadinamų bazinių emocijų vaikai išmoksta iš suaugusiųjų. Beje, vaikai jas išgyvena teisingai: sureaguoja, moka laiku jas “paleisti” bei persijungti į tolimesnę veiklą. Tai socializacija vėliau juos išmoko elgesio šablonų, emocijų slopinimo ir manipuliavimo.

Kontroliuoti emocijų negalime, tačiau valdyti savo reakcijas ir mokytis adekvačiai reaguoti gali kiekvienas žmogus. Mano emocijos ir mano reakcijos - mano asmeninis reikalas. Toli gražu: juk gyvename tarp žmonių, su žmonėmis, ir būtent emocijos dažniausiai provokuoja elgtis neadekvačiai. Todėl ir patariama nesivadovauti emocijomis, nurimti - joms nurimus viskas atrodo kitaip.

Jei emocija skatina pozityviems veiksmams ir nežeidžia aplinkinių - ji yra tinkama, naudinga, adekvati. O jei emocija pablogina situaciją ir kenkia aplinkiniams - ji netinkama, žalinga, neadekvati. Todėl bendraujant gebėjimas tinkamai išreikšti emocijas yra ypač svarbus.

Teigiamų Ir Neigiamų Emocijų Balansas

Reikia gyventi taip, kad teigiamų emocijų būtų kuo daugiau, o neigiamų - kuo mažiau. Galima sakyti, kad tai hedonistų šūkis. Taip gyvendami žmonės tampa priklausomi nuo visų savo “malonumų”. O vengdami visokių nemalonių išgyvenimų, jie pasiekia priešingų rezultatų - pradeda bijoti bet kokių sunkumų, t.y., išgyvena neigiamas emocijas!

Nerealu išvengti gyvenime visų neigiamų situacijų jas apeinant ar slopinant. Todėl turima mokytis jas išgyventi, iš jų pasimokyti, o ne dirbtinai kurti teigiamas emocijas. Viskas, kas sukurta dirbtinai, yra netikra ir laikina.

Pykčio Valdymas

Pyktis - tai natūralus jausmas, kylantis patyrus neteisybę, nusivylimą ar ribų pažeidimą. Jis gali būti trumpalaikis ir sveikas, bet užslopintas ar neišreikštas pyktis kaupiasi, o nekontroliuojamas - gali pakenkti santykiams, sveikatai ar net sau pačiam. Pykčio priepuoliai - tai staigūs, intensyvūs pykčio sprogimai, kai emocijų nebeįmanoma suvaldyti. Jie gali pasireikšti rėkimu, daiktų daužymu, fiziniu agresyvumu ar savęs kaltinimu. Tokie epizodai dažnai kyla dėl užspaustų emocijų, streso, nuovargio ar neišmokto emocijų valdymo.

Pyktis yra viena iš daugelio žmogaus emocijų, elementari kaip džiaugsmas, liūdesys, nerimas ar nuostaba. Tai nėra nei bloga, nei gera emocija, pyktis - natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą. Pati emocija nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su ja susitvarkome. Gali atrodyti, kad nesveika pyktį laikyti viduje, kad tai aplinkiniai yra per jautrūs, kad turite teisę pykti ar kad pykčio rodymas būtinas aplinkinių pagarbai užsitarnauti.

Pyktis yra visiškai natūralus ir dažniausiai automatiškas atsakas į skausmą. Skausmas gali būti tiek fizinis (kai mus sužeidžia ar prastai jaučiamės), tiek emocinis (kai jaučiamės atstumti, išgąsdinti, išgyvename netektį). Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus, todėl dažnai yra vadinamas antrine emocija. Tačiau vien skausmas negali sukelti pykčio, jis atsiranda kartu su pyktį iššaukiančia mintimi. Šios mintys susideda iš prielaidų, asmeninių vertinimų, situacijų interpretacijų, kurios verčia galvoti, kad kažkas nori mus sužeisti, įskaudinti.

Pyktis taip pat gali veikti kaip kitų emocijų pakaitalas. Kartais pykstame tam, kad nejaustume skausmo. Taip įvyksta todėl, kad pyktis yra malonesnis jausmas už skausmą ar liūdesį. Pykdami labiau pasitikime savimi, nukreipiame dėmesį nuo skausmo į veiksmą, leisdami sau atsiriboti nuo tikrųjų skausmingų jausmų.

Pykčio žala

Chroniškas pyktis sunaudoja daugybę emocinės energijos ir aptemdo mąstymą, taip trukdydamas susikaupti ir mėgautis gyvenimu. Dažnas stresas ir pyktis susilpnina imunitetą ir padaro kūną pažeidžiamą, padidina širdies ligų, diabeto riziką, sukelia nemigą ir aukštą kraujo spaudimą. Darbo aplinkoje konstruktyvi kritika ir diskusijos yra išties svarbūs. Tačiau tai stipriai skiriasi nuo pykčio priepuolių.

Pykčio priepuoliai labiausiai žeidžia artimiausius žmones ir gali negrįžtamai pakenkti bet kokiems santykiams. Negebėjimas valdyti pykčio protrūkių verčia draugus, mylimuosius, šeimos narius prarasti pasitikėjimą, jaustis nepatogiai ir vengti kontakto su jumis.

Būdai Išreikšti Pyktį

1. Išreiškimas: Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų. Asertyviai pyktį išreiškiame, kai esame kantrūs, nekeliame balso, pasitikime savimi ir savo nuomone, bet išliekame atviri ir kitos pusės nuomonei, pagalvojame prieš šnekėdami.
2. Slopinimas: Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla.
3. Nusiraminimas: Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti.

Jei nei vienas iš šių pykčio išraiškos būdų neveikia ir jausmus išreikšti mokate tik agresyviu ir nevaldomu protrūkiu - būtina pasidomėti apie pykčio valdymą.

Patarimai Kaip Valdyti Pyktį

1. Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui. Užvirus jausmams dažnai pasakome tai, ko net negalvojame ir vėliau gailimės.
2. Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti.
3. Išreikšti pyktį tik nurimus.
4. Atpažinti pykčio ženklus. Gali atrodyti, kad pykčio protrūkis prasideda netikėtai ir be jokio perspėjimo, tačiau kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
5. Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui.
6. Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius.
7. Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
8. Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“.
9. Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas.

Nevaldomi Pykčio Priepuoliai

Pyktis yra natūrali emocija, su kuria tenka susidurti kiekvienam. Jaučiant didžiulį streso kiekį, net ir ramiausias žmogus gali pratrūkti pykčiu, tačiau nevaldomi pykčio priepuoliai, mediciniškai vadinami Kintančių protrūkių sutrikimu (angl. Intermittent Explosive Disorder), yra rimta problema.

Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau.

Priežastys

Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje. Pagrindinės priežastys:

1. Aplinka: Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
2. Genetika.
3. Kiti psichologiniai sutrikimai: ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
4. Praeities traukos.
5. Lytis.

Gydymas

1. Psichoterapija: Tai yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą.
2. Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
3. Praktikuoti naujus mąstymo būdus. Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
4. Vaistai: Nors vaistai nuo pykčio priepuolių neegzistuoja, tačiau kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą.

Depresija: Priežastys, Simptomai Ir Gydymas

Depresija yra vienas dažniausiai pasireiškiančių nerimo sutrikimo formų, kuri turi emocijų paaštrėjimo, nuotaikos svyravimo, negebėjimo susitvarkyti su aplinkos stresoriais bei energijos trūkumo požymių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Tačiau depresija paveikia ne vieną žmogų, bet ir jo aplinką.

Depresijos Priežastys

Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys.

Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą. Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.

Depresijos Formos

• Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.
• Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.

Depresijos Simptomai

Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami.

Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.

Depresijos Gydymas

Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą.

Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių.

Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.

Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje.

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.

Kitos Emocinės Būsenos Ir Jų Poveikis

Šiais laikais tokius žodžius kaip "depresija" ar "stresas" girdime taip dažnai, kad net nesusimąstome, ką jie reiškia iš tiesų. Be depresijos ir streso, yra ir kitų emocinių būsenų, turinčių didelį poveikį mūsų sveikatai:

• Afektas: Trumpalaikis, stiprus teigiamas ar neigiamas emocinis išgyvenimas, kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus. Tai gali būti labai intensyvi baimė, stiprus įniršis, džiaugsmas ar neviltis. Afektas - tai reakcija į įvykusią situaciją. Afekto būsenos pagrindas - vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti.
• Aistra: Stiprus išgyvenimas, tačiau tai labiau pastovus, visaapimantis sąmoningesnis, ramesnis jausmas, dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai, gyvenimo krypčiai ir pan. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą.
• Baimė: Emocija, kylanti žmogui susidūrus su pavojumi. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus, tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. Be baimės būtume lengvai pažeidžiami. Priešingai nerimui, ji visada siejasi su konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu, daiktu, įvykiu). Baimei būdinga įtampa, susijaudinimas, stokojanti harmonijos veikla, pakitęs suvokimas. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą, slopina skausmą, sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
• Empatija: Kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas, įsijautimas į jo išgyvenimus, poreikius, tarsi persikėlimas (vaizduotėje) į kito jausmus, į jo pasaulio supratimą.
• Frustracija: Psichinė būsena, sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių, atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas.
• Nerimas: Emocinė būsena, kylanti dėl gresiančio pavojaus, galimos įtampos ar nelaimės.
• Stresas: Ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena.

tags: #del #kokiu #priezasciu #atsirado #emocijos