Įžanga: Skyrybos yra sudėtingas socialinis reiškinys, turintis gilias istorines šaknis. Kaip rašė prancūzų filosofas Fransua Mari Arujė Voltaire, „Skyrybos toks pat senas žmonijos išradimas kaip ir vedybos - nors skyrybos gal keliomis savaitėmis naujesnis“. Straipsnyje nagrinėjamos skyrybų priežastys, pasekmės, ypač vyrų patiriamas stresas ir prisitaikymo sunkumai, taip pat pateikiamos įžvalgos, kaip sėkmingiau įveikti šį gyvenimo etapą.
Skyrybų Statistika Lietuvoje
Lietuvoje kasmet išsiskiria apie 10 tūkstančių šeimų. Praeitais metais skyrybas įregistravo 9974 poros. Tai reiškia, kad tūkstančiai vyrų ir moterų kasmet patiria skyrybų iššūkius. Dauguma išsituokusių vyrų ieško užuojautos, supratimo ir moters, pasiryžusios gydyti jų širdies žaizdas, ir ryžtasi dar kartą išbandyti sėkmę. Apie penktadalis registruojamų santuokų - tai antrosios santuokos.
Skyrybos kaip Stresas: Mokslinis Požiūris
Mokslininkai, tiriantys stresą, įvairius gyvenimo įvykius, kurie pareikalauja prisitaikymo, dažnai vertina taškais. Skyrybos yra vienas iš didžiausių streso šaltinių. Pavyzdžiui, našlystė vertinama 100 streso taškų, skyrybos - 73, o atleidimas iš darbo - 47. Net atostogos, reikalaujančios prisitaikymo prie naujo ritmo, duoda 12 streso taškų. Didelis streso taškų skaičius gali peržengti ribą, kurią įveikti be profesionalios pagalbos tampa sudėtinga.
Iš trijų žmonių, per metus surinkusių 100-150 streso taškų, vienas susirgs psichosomatine liga, o jei taškų bus daugiau, tokia liga susirgs kas antras.
JAV psichoterapeuto Roberto Johnsono duomenimis, per pirmus metus po ištuokos kas ketvirtas išsiskyręs vyras patyrė depresiją. Likusieji išgyveno ištuoką lengviau. R. Johnsono nuomone, jie galėjo remtis emocinių ryšių nutraukimo patirtimi, kurią įgijo 5-7 vaikystės metais, silpnėjant emociniam ryšiui su motina (dukterys tokį ryšį išsaugo ilgiau nei sūnūs, nes šiems, norint tapti vyrais, reikia atsiriboti nuo moteriškumo). Todėl norint sužinoti, kas ištiks vyrą po ištuokos, tereikia jo paklausti apie vaikystę ir išgirdus, kad sutariantys tėvai juo rūpinosi, galima prognozuoti, kad jis nėra liguistai priklausomas nuo artimų, taigi ir savo šeimos iširimą jis sugebės sąlyginai lengvai išgyventi bei greičiau sukurs naują emocinį ryšį su kita moterimi.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti skyrybų nerimą
Emociniai Išgyvenimai po Skyrybų
Skyrybos sukelia stiprias emocijas. Žmogus tampa nerimastingas, irzlus, nuolat jaučia įtampą. Tai veikia mąstymą: dėmesys sumažėja, sunku susikaupti. Vyras, patiriantis stresą, yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vėl ir vėl kartoja nedavusius norimų rezultatų problemų sprendimo būdus. Be to, pradeda pernelyg kritiškai vertinti save, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją. Jeigu šie streso požymiai stebimi ir praėjus pusei metų po ištuokos, galima prognozuoti, kad vyrui bus sunku pilnai nutraukti emocinį ryšį su iširusia šeima.
Apie pusė išsiskyrusių vyrų vėl veda ar užmezga pastovų ryšį su moterimi per pirmus penkis metus po ištuokos. Penktadalis tai padaro tik po dvidešimties ar daugiau metų po ištuokos. Taigi maždaug nuo trisdešimtųjų iki penkiasdešimtųjų savo gyvenimo metų lieka vienišiais. Pastovaus naujo emocinio ryšio nesugeba užmegzti vyrai, kurie buvo patenkinti savo šeimyniniu gyvenimu, o ištuoka jiems buvo visiškai netikėta. O jeigu dar ir paauglystėje jie nemėgo bendraamžių kompanijos, itin artimai bendravo su motina, tai veikiausiai nuo ištuokos streso jie neatsigaus bent dešimt - dvidešimt metų.
Lemtingi Antrieji Skyrybų Metai
Viena iš svarbesnių ištuokos prielaidų - viltis, kad pavyks sutikti moterį, su kuria bus gera ir lengva. Išsituokdamas vyras tikisi surasti rūpestingą, gražią, seksualią ir jaunesnę už buvusią žmoną draugę. Jis svajoja apie įstabius sekso nuotykius. Kasdienybė, deja, paprastai būna daug blankesnė. Naujoji pažįstama nežino visų jo įpročių, kaprizų, prietarų, požiūrių, todėl, aišku, į juos ir neatsižvelgia. Intymus ryšys su mažai pažįstama moterimi taip pat gali būti ne toks sklandus kaip tikėtasi. Praėjus maždaug pusantrų metų po ištuokos, jau nebedžiugina savarankiškumas, kai galima niekam nebeatsiskaityti už savo poelgius ir laiką, o vis labiau vargina nesutvarkyta buitis. Žlugdančių postūmių - persivalgyti, daugiau nei dera išgerti, vengti darbo - niekas iš šalies nekontroliuoja, o valios juos suvaldyti neretai pritrūksta. Slėgusią atsakomybę už šeimą pakeičia atsakomybė už patį save, savo ateitį, ir ne kiekvienas gali ją prisiimti. Be to, šiuo laikotarpiu šeimyniniai barniai jau primiršti, o malonūs prisiminimai ryškesni, todėl net du trečdaliai išsiskyrusių vyrų šiuo laikotarpiu ima manyti, kad buvusi žmona patrauklesnė nei naujos pažįstamos.
Naujų Ryšių Perspektyvos
Žvelgiant iš vienos pusės, antroji vyro santuoka gali būti laiminga ir jo antroji žmona stebėsis, kodėl toks geras, šeimyniškas, ištikimas vyriškis buvo neįvertintas. Pažvelgus iš kitos pusės, santykių nesėkmė gali vėl ir vėl kartotis. Suprantama, kad artimus santykius sugeba gadinti ir vyrai, ir moterys, tačiau retkarčiais jų beveik neįmanoma sukurti, o todėl ir sugadinti nėra ką. Artimus santykius su drauge sunku sukurti vyrui, kuris emociškai susietas su kita moterimi. Todėl gal ir netikėtas pastebėjimas, kad neturintis atsiribojimo nuo artimo žmogaus patirties (paauglystėje emociškai labiau susietas su motina nei bendraamžiais) vyras nesugeba atsiriboti nuo moters, su kuria išsiskyrė. Emocinė priklausomybė gali „užsimaskuoti“ - pasireikšti nesugebėjimu savarankiškai tvarkyti savo buitį, atsakyti už save. Tada ieškoma ne mylimosios, o globėjos. Su panašiomis problemomis susiduria visi išsituokę vyrai, tačiau, jei per pusantrų arba dvejus metus po ištuokos vyras vis dar aiškinasi, kodėl buvusi žmona pasakė taip, o ne kitaip, jei vis dar neranda laiko išpakuoti iš buvusių namų iškilmingai išsineštų daiktų, neišmetė raktų nuo buvusio buto, tai liudija, kad jo emociniai ryšiai su buvusia šeima ilgai nenutrūks, o naujo artimo ryšio perspektyva gana prasta.
Kaip Įveikti Skyrybų Sukeltą Traumą
Savikritiškai įvertinęs savo priklausomybę nuo buvusios šeimos toks vyras galėtų:
Taip pat skaitykite: Vaikų reakcijos į skyrybas
- Pamėginti išsiaiškinti savo svajones ir fantazijas, atsakyti į klausimą, kokia tikimybė, kad jos taps realybe (kartais tokiam išsiaiškinimui su savimi prireikia ir psichologo pagalbos).
- Nubrėžti sau aiškią ribą, nustatančią, kiek laiko ir pastangų skirs fantazijai, kurios nerealumą dažniausiai ir pats suvokia, įgyvendinti.
- Apsispręsti, ar nori naujų įpareigojančių santykių, ar geriau jausis vienišas.
- Kreiptis į internetinę pažinčių tarnybą ir sužinoti, ar iš 10-15 moterų, su kuriomis jam bus pasiūlyta susipažinti, nors viena bent iš dalies bus panaši į jo idealą.
Jeigu jis padarys tai, kas išvardinta, ar bet ką kitą, kad pakeistų savo emocinę būseną, veikiausiai pradės gyventi įdomiau ir visavertiškiau, įveiks skyrybų sukeltą emocinę traumą.
Streso Valdymas po Skyrybų
Išvengti streso - nerealu, bet galima ir būtina stiprinti atsparumą stresui. Pasak gydytojo psichoterapeuto, streso apibrėžimas priklauso nuo mūsų vertinimo perspektyvos: stresu galime vadinti ir stresines reakcijas sukeliančius išorinius bei vidinius veiksnius, ir pačias stresines reakcijas. Taip pat labai svarbu atskirti normalų stresą nuo liguisto streso, dar vadinamo distresu. Stresas mus motyvuoja ir didina mūsų prisitaikymą prie situacijos ar aplinkos, todėl vertinamas kaip normalus arba net pageidaujamas reiškinys. O distresas gali sukelti labai stiprias emocijas, vedančias prie veiksmų, mažinančių mūsų prisitaikymo galimybes, pavyzdžiui, panikos atakos, agresijos proveržio, sustingimo ar vengimo, kai jis neproduktyvus.
Valdyti stresą padeda gebėjimas neatsakyti į iššūkius automatine gyvūniška reakcija („pulk, bėk arba sustink“). Tai įgūdis, kurį lavina šiuo metu labai populiarios įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos. Taigi patyrus stresą verta pradžioje sustoti, atmesti ne tik automatinius veiksmus, bet ir mąstymą. Stabtelėjus galima susitelkti į savo kvėpavimą, pajusti kvėpavimo sukeltus pojūčius kūne ir taip sąmoningai pakvėpuoti, tarsi raminamai susijungiant su savo kūnu. Paskui labai pravartu įsisąmoninti savo mintis, emocijas, kūno pojūčius ir automatinius impulsus veikti, užduodant sau klausimus: „Ką šiuo metu galvoju apie esamą situaciją?“, „Kokios emocijos ar jausmai mane užplūdo?“, „Ką jaučiu savo kūne?“, „Koks formuojasi mano automatinis elgesio atsakas į patiriamą iššūkį?“. Padarius išminties pauzę, verta pagalvoti, kokių pasekmių norėčiau šioje situacijoje ir kokie mano veiksmai gali šias pasekmes sukelti. Galop apsvarstyti keletą elgesio variantų ir išsirinkti optimalų, vedantį norimo rezultato link.
Norint valdyti stresą svarbu suprasti ir tai, kad mes reaguojame ne į įvykius, bet į savo mintis apie įvykius, t. y. į įvykių interpretacijas, sukuriamas mūsų galvoje. Tas pats įvykis skirtingiems žmonėms gali sukelti visiškai skirtingas mintis, emocijas ir elgesį. Kas vienus stabdo ir glumina, kitus gali motyvuoti ir aktyvinti. Mokytis suprasti ryšį tarp savo minčių, emocijų ir elgesio, daryti išminties pauzes ir kontroliuoti elgesį priklausomai nuo norimų pasekmių yra labai svarbu ne tik siekiant valdyti stresą, bet ir patį gyvenimą.
Skyrybos ir Vaikai: Vaiko Perspektyva
Šeimos skyrybos visuomet daugiau ar mažiau paliečia ne tik besiskiriančius suaugusiuosius, bet ir įvairaus amžiaus jų vaikus. Kadangi tėvų skyrybos, kaip ir kiekvienas įvykis gyvenime, visada turi savo priešistorę, lemtingus veiksnius skyrybų atsiradimui bei pasikeitusias aplinkybes po jų, labai svarbu į tai atsižvelgti siekiant padėti vaikams tėvų skyrybų atveju. Jaunesni vaikai, kitaip nei paaugliai, dažnai nesugeba realistiškai įvertinti skyrybų priežastis bei pasėkmes, jautriau patiria vieno iš tėvų išėjimą, yra linkę save kaltinti, mažiau pasinaudoja socialiniu palaikymu už šeimos ribų. Sukaupę dar labai ribotą patirtį mažieji sunkiai gali suprasti, kodėl vienas mylimas tėvas turėjo palikti šeimą. Todėl jaunesni vaikai patyrę tėvų skyrybas, kitaip nei paaugliai, paprastai turi didesnę elgesio problemų riziką.
Taip pat skaitykite: Psichologinė skyrybų įtaka
Nors teigiama, kad paaugliams tėvų skyrybų pasėkmės mažesnės, viduriniosios paauglystės jaunuoliams (15-16 metų) dėl tėvų skyrybų labiau pasireiškia nerimo, depresijos simptomai. Tai labai susiję su viduriniojoje paauglystėje vykstančiomis intensyviomis paauglių artimumo už šeimos ribų paieškomis, siekiu įsipareigoti romantiniams santykiams, pasikeitimais jų asmeniniame gyvenime. Visi šie paauglystės pokyčiai jaunuoliams atitinkamai suaktyvina psichologinį stresą dėl išgyventų tėvų skyrybų. Taip pat tėvų skyrybos turi didesnę riziką paauglių, nei jaunesnių vaikų, akademinei sėkmei bei socialiniams santykiams (ypač su romantiniais partneriais). Akivaizdu, jog dėl aktyvaus identiteto formavimo, savirealizacijos paieškų papildomas šeimos iširimas paaugliui taip pat sunkiai pakeliamas.
Todėl nepaisant, vaiko amžiaus tėvams besiskiriant, jie turėtų pasirūpinti aiškiu, vaiko išsivystymą atitinkančiu skyrybų bei naujos šeimos modelio paaiškinimu. Tėvams kalbant su vaiku apie pasikeitimus šeimoje, naujas gyvenimo aplinkybes labai svarbu likti atviriems, atsakyti į visus vaikui rūpimus klausimus. Nes negavęs atsakymų į su skyrybomis susijusius klausimus jaunesnio amžiaus vaikas bus linkęs pats fantazuoti (kas neatitiks realybės), jaus stiprų papildomą nerimą. Tuo tarpu vyresnis vaikas nesulaukęs atsakymų į rūpimus klausimus jausis atstumtas, nesuprastas tėvų šiuo sudėtingu laikotarpiu šeimoje. Papildomos įtampos, nesutarimų tarp ir taip linkusio maištauti paauglio ir besiskiriančių tėvų vertėtų išvengti.
Po skyrybų tėvai turi įvairių pasirinkimų dėl tolesnio vaiko, paauglio auklėjimo, priežiūros, jo gyvenamosios vietos. Žinoma, jog gyvenimas su motina ar tėvu po skyrybų turi skirtingą poveikį jų vaiko gerovei. 11- 16 metų paaugliai po skyrybų gyvenantys su tėvu labiau linkę į antisocialų elgesį, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą. Akivaizdu, kad motinos vaidmuo išlieka itin reikšmingu paaugliui prisitaikant prie stresą keliančių skyrybų. Juk šeimoje būtent motina paprastai labiau nei tėvas užtikrina vaikui emocinį saugumą, labiau įsitraukia, domisi jo elgesiu, pasiekimais, sunkumais mokykloje. Tėvas po skyrybų gali užtikrinti vaikui apgyvendinimą, finansinį aprūpinimą, bet tam tikrų, tik motinai būdingų, emocinių poreikių paprastai nepatenkina bei mažiau dėmesio skiria disciplinai namuose (prastesnė vaiko mityba, nereguliari dienotvarkė, nepalaikoma tvarka namuose). O ir vaiko priežiūra po skyrybų, kaip žinoma, atitenka tėvui dažniausiai tik tuo atveju, jei atimamos motinos globos teisės, dėl vaiko nepriežiūros, netinkamo jos elgesio.
Be abejonės aptariant vaiko prisitaikymą prie tėvų skyrybų, jo palengvinimą didelis dėmesys nukreipiamas į tolimesnį šeimą palikusio tėvo kontaktą su vaiku. Pastebima, kad vaikystėje tėvų skyrybas patyrę jaunuoliai dažnai išreiškia atstūmimą bei kaltinimus šeimą palikusiam tėvui. Šie jausmai ypač suintensyvėja per reikšmingas šeimos šventes, susitikimus, kaip gimtadienis, atostogos. Tačiau žinoma, jog paauglių kontakto su šeimą palikusiu tėvu dažnumas nėra reikšmingas jų pasitenkinimui gyvenimu bei vienišumui. Tuo tarpu santykių kokybė tarp paauglio bei tėvo su kuriuo jis pasiliko gyventi po skyrybų, yra labai svarbi sumažinant paauglio vienišumą bei didinant pasitenkinimą gyvenimu. Papildomai, su vaiku po skyrybų likęs tėvas prisideda prie lengvesnės savo vaiko adaptacijos, išvengia jam papildomo streso po skyrybų išlaikydamas kuo pastovesnę, nepakitusią tvarką, vaiko dienotvarkę namuose.
Palengvinant vaiko prisitaikymą prie tėvų skyrybų naudinga atsižvelgti ir į brolių/seserų skaičių šeimoje. Paauglių vienišumas iš išsiskyrusių šeimų, turinčių keturis ar daugiau brolių/ seserų skiriasi palyginus su paaugliais neturinčiais brolių/ seserų ar turinčiais tik vieną, du. Išaugus vaikų skaičiui šeimoje, tėvų dėmesio paskirstymas kiekvienam iš jų mažėja, atsiranda didesnė konkurencija tarp vaikų. Dėl konkurencijos, atsiradusio priešiškumo tarp brolių/ seserų skyrybų atveju, vaikas stokoja artimiausių žmonių paramos sunkiu metu, išgyvena stipresnį vienišumo jausmą.
Kadangi paprastai išsiskyrus tėvams šeimoje, anksčiau ar vėliau, atsiranda patėvis ar pamotė, tėvai dažnai nerimauja, kaip jų vaikas prisitaikys prie naujo šeimos nario. Patėvis/pamotė šeimoje neabejotinai sukelia reikšmingų pokyčių paauglio gyvenime: jis ne tik turi psichologiškai prisitaikyti, jog namuose atsirado naujas narys (biologinio tėvo partneris), bet taip pat priimti asmenį, kuris įgis teisę reguliuoti jo kasdienę rutiną. Nors patėvis/pamotė gali palengvinti šeimos gyvenimą pasirūpindamas (-a) buitimi, tačiau patėvio/pamotės atsiradimas reikšmingai nepagerina ar neapsunkina paauglių prisitaikymo prie skyrybų, lyginant su likusiais gyventi tik su tėvu ar motina.
Įprastai patėvis/pamotė atsiradusi paauglio gyvenime neturi ketinimų pakeisti jo biologinę motiną/tėvą ir negali užtikrinti tokių svarbių paaugliui emocinių, saugumo poreikių. Patėvis/pamotė vienišo tėvo šeimoje tik siekia tapti labiau atsakingu (-a) už organizacinius, buities, namų ruošos darbus, kuriuos dėl savo amžiaus, gebėjimų paauglys jau pats gali įveikti.
Žinoti kryptis, kuriomis galima prisidėti prie lengvesnio vaiko, paauglio prisitaikymo prie tėvų skyrybų labai pravartu. Tėvams naudinga stebėti vaiko elgesį, jo netikėtus pasikeitimus, kas įprastai atskleidžia vidinę sumaištį, išgyvenamą skausmą po tėvų skyrybų. Žinoma tėvams ne visuomet paprasta pasirinkti tinkamus veiksmus padedant savo vaikui prisitaikyti konkrečiu skyrybų atveju. Esant komplikuotai situacijai naudinga pasikonsultuoti su specialistu ir atrasti veiksmingiausią sprendimą.
Vis dėlto pagrindine išsiskyrusių tėvų užduotimi lieka kalbėtis su vaikais ir nuraminti juos, jog gyvendami tik su vienu iš tėvų jie nėra mažiau svarbūs ar vertingi, dėl ko dažnai mažieji gali išgyventi ilgai išliekantį menkavertiškumą. O tėvams pastebėjus netinkamą vaiko elgesį po skyrybų neskubėti jo teisti, taisyti, bet kuo dažniau pasikalbėti (nors kartais tai yra sunki užduotis) su vaiku apie jo savijautą.
Profesionalios Pagalbos Svarba
Kadangi skyrybos išrastos seniai, šiandien išsituokęs vyriškis jau nieko nestebina. Neretai jis vėl įgyja geidžiamo jaunikio statusą. Jis vėl gali sukurti šeimą ir džiaugtis artumu bei meile. Tačiau ne kiekvienam tai pavyksta. Todėl geresnis skyrybų sukeltų išgyvenimų suvokimas būtų naudingas ir jam, ir jai.
Skyrybos - tai ne tik juridinis faktas, bet ir gilus emocinis išgyvenimas, reikalaujantis prisitaikymo ir naujų įgūdžių. Suvokimas apie streso poveikį, emocijų valdymą ir vaikų poreikius padeda lengviau įveikti skyrybų iššūkius ir kurti visavertį gyvenimą.
Naudinga informacija ir kontaktai:
- Svetainė pagalbasau.lt - konkrečios naudingos informacijos apie savigalbą ir profesionalią pagalbą, ištikus ūmiam stresui ar šiai būsenai užsitęsus. Taip pat yra emocinę ir skubią medicininę pagalbą teikiančių tarnybų kontaktai visoje Lietuvoje.
- Psichikos sveikatos centrai arba visuomenės sveikatos biurai - nemokamos psichologo konsultacijos be gydytojo siuntimo, streso, emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, savitarpio paramos grupės.
- Gydytojai psichiatrai psichikos sveikatos centruose - psichikos sveikatos būklės įvertinimas, diagnozės nustatymas ir reikiamas gydymas - vaistai ir (ar) psichologinės konsultacijos, specializuotos paslaugos ligoninėje ar dienos stacionare arba psichoterapija.
- Ištikus ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, nedelsdami skambinkite 112.
tags: #skyrybos #streso #prisitaikymo #perspektyva