Diazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, kuris pasižymi anksiolitiniu (nerimą šalinančiu), prieštraukuliniu ir raumenis atpalaiduojančiu poveikiu. Jis veikia slopindamas daugelį centrinės nervų sistemos struktūrų, susijusių su emocinių funkcijų reguliavimu. Šiame straipsnyje aptariamas diazepamo vaidmuo gydant epilepsiją, jo veikimo mechanizmas, vartojimo būdai, galimas šalutinis poveikis ir kiti svarbūs aspektai.
Kas yra diazepamas ir kaip jis veikia?
Diazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, kuris, be kita ko, stipriai slopina traukulius ir nerimą bei sukelia stiprų raminamąjį poveikį. Be to, jis pasižymi miegą sukeliančiu poveikiu ir mažina skeleto raumenų tonusą. Veiklioji medžiaga, diazepamas, priklauso benzodiazepinų grupės preparatams.
Diazepamas mažina nerimą, slopina traukulius bei sukelia centrinį raumenis atpalaiduojantį poveikį.
Kada vartojamas diazepamas?
Diazepam Polta vartojamas neatidėliotinam trumpalaikiam simptominiam gydymui, jei yra:
- Sunkios nerimo (emocinė būklė, pasireiškianti prakaitavimu, drebuliu, nerimastingumu ir greitu širdies plakimu) ir sujaudinimo būklės.
- Sujaudinimas susijęs su alkoholine psichoze.
- Įvairių priežasčių sukelta tetanija (būklė, pasireiškianti nevalingais raumenų spazmais) ar kitos rūšies skeleto raumenų spazmai.
- Tam tikros formos epilepsija (užsitęsęs epilepsijos toninių-kloninių traukulių priepuolis ar epilepsinė būklė).
- Premedikacija (vaisto vartojama nuraminti pacientui prieš operaciją ar nemalonią diagnostinę procedūrą, pvz., endoskopiją).
Šis vaistas netinka šalinti nerimui ir įtampai, kurie susiję su kasdieninėmis problemomis. Gydant epilepsinę būseną (besikartojantys priepuoliai, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės) vartojami parenteraliniai benzodiazepinai (diazepamas, midazolamas, lorazepamas, klonazepamas), fenobarbitalis.
Taip pat skaitykite: Diazepamo naudojimas ir poveikis
Vartojimo būdai ir dozavimas
Diazepamas gali būti skiriamas įvairiais būdais, priklausomai nuo situacijos ir paciento būklės. Jis gali būti švirkščiamas į veną arba raumenis, infuzuojamas į veną arba vartojamas per burną tabletėmis.
- Injekcijos: Į veną arba raumenis švirkščiama 10-20 mg. Iš pradžių į veną leidžiama 0,1-0,3 mg/kg kūno svorio dozė. Vaistinio preparato galima infuzuoti į veną. Paros dozė - 3-10 mg/kg kūno svorio. Ji parenkama atsižvelgiant į būklės sunkumą. Jei reikia, po 30-60 minučių tokią dozę galima pakartoti. Vartojama 0,2 mg/kg kūno svorio dozė. Suaugusiems žmonėms paprastai skiriama 10-20 mg dozė. Kad vartojama preparato dozė būtų minimali ir (arba) jo reikėtų leisti kuo rečiau (t.y.
- Tabletės: Įprastinė dozė suaugusiesiems yra 2,5 mg du kartus per parą. Didžiausia paros dozė - 30 mg. Kai yra nemiga, 5-15 mg vaisto skiriama prieš pat miegą. Vyresniems kaip 6 metų vaikams skiriama 2,5-5 mg dozė prieš pat miegą.
Dozavimas ir vartojimo trukmė nustatoma remiantis konkretaus paciento sveikatos būkle.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Injekcinio diazepamo tirpalo nerekomenduojama skirti pacientams, sergantiems organine smegenų liga (ypač ateroskleroze) ar lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Vis dėlto, jei teikiama skubi pagalba arba toks pacientas gydomas ligoninėje, injekcinio tirpalo švirkšti galima, tik būtina vartoti mažesnę dozę.
Lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ar lėtine kepenų liga sergantiems pacientams gali tekti mažinti dozę. Jei inkstų funkcija nepakankama, pusinės diazepamo eliminacijos laikas nepakinta, todėl tokiems pacientams dozės mažinti nereikia.
Jei yra depresija ar su ja susijęs nerimo sutrikimas, draudžiama gydyti vien diazepamu, kadangi gali atsirasti polinkis į savižudybę.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie Diazepamo šalutinį poveikį
Po diazepamo sušvirkštimo praėjus kelioms valandoms, gali pasireikšti amnezija. Ligonis turi būti garantuotas, kad galės 7-8 valandas nepertraukiamai miegoti.
Netekus ir gedint artimųjų, bendzodiazepinai gali pabloginti psichologinę adaptaciją.
Gydant benzodiazepinais, ypač vaikus ir senyvus žmones, kartais pasireiškia paradoksinė reakcija, pavyzdžiui, nenustygstamumas, ažitacija, agresija, manija, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, nenormalus elgesys ar kitokie suvokimo sutrikimai. Tokiu atveju vaistinio preparato vartojimą būtina nutraukti.
Gydymas diazepamu gali sukelti priklausomybę. Tokio poveikio pavojus didesnis ilgai gydomiems ar dideles dozes vartojantiems pacientams, ypač žmonėms, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar kitokiomis cheminėmis medžiagomis. Jei pasireiškia fizinė priklausomybė nuo benzodiazepinų, gydymo nutraukimas gali sukelti nutraukimo simptomų. Gali atsirasti galvos skausmas, raumenų skausmas, stipri baimė, įtampa, nerimas, konfūzija ir dirglumas. Kartu su diazepamu vartojant barbitūratų, alkoholio ar kitokių centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų, stiprėja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų slopinimas, didėja apnėjos pavojus. Reikia užtikrinti, kad būtų paruoštos gaivinimo priemonės ir kad būtų galima taikyti atlikti plaučių ventiliaciją.
Vaistiniame preparate yra benzilo alkoholio, kuris naujagimiams, ypač neišnešiotiems, gali sukelti nepraeinančių pokyčių. Jiems diazepamo galima skirti tik tada, kai gydyti kitokiu būdu neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Diazepamą
1 ml šio vaistinio preparato yra 100 mg etanolio. Būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir didelės rizikos grupės (pvz., sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija) pacientams. Kenksmingas sergantiems alkoholizmu.
Tirpale yra natrio benzoato. Gali didinti naujagimių geltos riziką.
Pacientams, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistiniais preparatais, benzodiazepinų būtina skirti ypač atsargiai.
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Jeigu diazepamu gydoma kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie daro poveikį centrinei nervų sistemai (antidepresantais, antipsichoziniais, raminamaisiais, nerimą mažiančiais, migdomaisiais, antiepilepsiniais preparatais, narkotiniais analgetikais, anestetikais ar raminamai veikiančiais antihistaminiais preparatais), gali sustiprėti raminamasis poveikis. Jei kartu vartojama opioidinių analgetikų, stiprėja jų sukeliama euforija, todėl gali sustiprėti psichologinė priklausomybė. Minėtų preparatų vartojant parenteriniu būdu kartu su į veną švirkščiamu diazepamu, galimas sunkus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas bei širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimas. Senyvų pacientų būklę būtina atidžiai stebėti.
Jei reikia kartu vartoti diazepamo ir narkotinių analgetikų, pvz., odontologinių procedūrų metu, diazepamo rekomenduojam švirkšti po analgetikų pavartojimo, kad būtų skirta paciento poreikį atitinkanti pastarųjų preparatų dozė.
Gydantis diazepamu, alkoholio rekomenduojama nevartoti, kadangi gali sustiprėti raminamasis poveikis. Gali pakisti gebėjimas vairuoti bei valdyti mechanizmus.
Farmakokinetinių tyrimų metu vertinta galima diazepamo ir kitokių vaistinių preparatų nuo epilepsijos (įskaitant valproinę rūgrštį) sąveika. Gauti duomenys prieštaringi. Veikliosios medžiagos koncentracija sumažėdavo, padidėdavo arba nepakisdavo. Jei vartojama diazepamo ir kartu vaistinių preparatų nuo epilepsijos, stiprėja nepageidaujamo bei toksinio poveikio pavojus (ypač jei vartojama hidantoino darinių, barbitūratų ar kombinuotųjų preparatų, kuriuose yra minėtų veikliųjų medžiagų). Gydymo pradžioje tinkamą dozę reikia parinkti ypač atsargiai.
Nustatyta, kad kepenų fermentus slopinantys vaistiniai preparatai, pvz., cimetidinas, fluoksetinas, fluvoksaminas bei omeprazolas, mažina benzodiazepinų klirensą bei gali sustiprinti jų poveikį. Kepenų fermentus sužadinantys preparatai, pvz., rifampicinas, gali didinti benzodiazepinų klirensą. Yra duomenų, kad diazepamas keičia fenitoino eliminaciją.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Duomenų, įrodančių nėščių moterų gydymo diazepamu saugumą, nėra. Tokių duomenų negauta ur tyrimų su gyvūnais metu. Vaisiui, kurio motina paskutiniaisiais trimis nėštumo mėnesiais vartojo dideles benzodiazepinų dozes ar ilgai vartojo mažą dozę, buvo neritmiško širdies plakimo, o naujagimiams - arterinės hipotenzijos, čiulpimo reflekso susilpnėjimo, kūno temperatūros sumažėjimo bei vidutinio stiprumo kvėpavimo funkcijos susilpnėjimo atvejų. Būtina turėti omenyje, kad naujagimių, ypač neišnešiotų, organizme fermentinė sistema, dalyvaujanti metabolizuojant veikliąją medžiagą, dar nebūna visiškai susiformavusi. Be to, moterų, kurios vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu nuolat vartojo benzodiazepinų, naujagimiams gali atsirasti fizinė priklausomybė bei netrukus po gimimo kilti nutraukimo sindromo pavojus.
Diazepamo patenka į moters pieną, todėl žindyves juo gydyti nerekomenduojama.
Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Pacientus reikia įspėti, kad diazepamas, kaip ir kitokie tokio tipo vaistiniai preparatai, gali bloginti paciento gebėjimą atlikti sudėtingus veiksmus. Raminimas, amnezija ir gebėjimo susikaupti sumažėjimas bei raumenų veiklos sutrikimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jei miegama nepakankamai, tikimybė, kad budrumas pablogės, gali padidėti. Pacientą būtina įspėti, kad alkoholis stiprina minėtą poveikį, ir patarti, kad gydymo metu alkoholio nevartotų.
Galimas šalutinis poveikis
Ypač didelis toliau paminėto nepageidaujamo poveikio pavojus kyla senyviems bei tokiems žmonėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Tokių ligonių gydymo poveikį būtina stebėti reguliariai ir kaip įmanoma anksčiau preparato vartojimą nutraukti.
Dažniausiai atsirandantis nepageidaujamas poveikis yra nuovargis, somnolencija ir raumenų silpnumas. Nuovargis, somnolencija, fizinė ir psichinė priklausomybė (net ir vartojant gydomąsias dozes, žr. 4.4 skyrių), konfūzija, emocinių reakcijų susilpnėjimas, budrumo sumažėjimas, anterogradinė amnezija, depresija (vartojant benzodiazepinų, gali pasireikšti depresinė būklė, kurios anksčiau nebuvo), kalbos sutrikimas, neaiški kalba, galvos svaigimas, paradoksinė reakcija (pasireiškianti nenustygstamumu, ažitacija, dirglumu, agresija, manija, pykčio priepuoliais, košmariškais sapnais, haliucinacijomis (jos gali būti seksualinio pobūdžio), psichoze, netinkamu elgesiu bei kitokiu jo sutrikimu (žr. 4.4 skyrių), piktnaudžiavimas benzodiazepinais.
Senyvi žmonės šiam vaistiniam preparatui jautresni, todėl gali būti slopinama jų centrinė nervų sistema. Parenkant dozę tokiems pacientams būtina atsiminti, kad ji negali būti didesnė nei pusė kitokiems suaugusiems žmonėms skiriamos dozės.
Perdozavimas
Perdozavus benzodiazepinų, paprastai atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimas (jo stirpumas svyruoja nuo somnolencijos iki komos). Lengvais atvejais gali atsirasti somnolemcija, konfūzija ir letargija. Sunkesniais atvejais pasireiškia ataksija, arterinė hipotenzija, kvėpavimo slopinimas, retai koma, labai retai ligonis miršta.
Dializės veiksmingumas iki šiol nenustatytas. Specifinis priešnuodis yra flumazenilis, jo švirkščiama kritiniais atvejais (tokiu atveju paciento būklę būtina atidžiai stebėti, ligonis turi gulėti ligoninėje). Flumazenilio reikia atsargiai švirkšti epilepsija sergantiems ir benzodiazepinų vartojantiems žmonėms.
Kaip elgtis ištikus priepuoliui?
Po priepuolio galima sumišimo (dezorientacijos) būsena arba ligonis gali užmigti. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje:
- Nelaikyti jėga.
- Kalbėti ramiai, negarsiai.
- Jei sutrikęs kvėpavimas, pirštu išvalyti burną.
- Užduoti klausimus, padedančius orientuotis: „Kokia šiandien savaitės, mėnesio diena?" Jei neprisimena - parodyti 3 daiktus, tarp kurių yra jau rodytas. Tas pats testas iki priepuolio arba neanksčiau nei 1 val.
- Clobazamas: židininių priepuolių klasteriams, jei ligonis sąmoningas ir gali nuryti.
- Midazolamas: į/r (5-10mg), bukalinis, nosies purškalas (5-10mg). Jei 24 val. Jei >1val.
Gyvenimo būdo rekomendacijos sergantiesiems epilepsija
Sergantiesiems epilepsija svarbu laikytis tam tikrų gyvenimo būdo rekomendacijų, siekiant sumažinti priepuolių riziką ir užtikrinti saugumą:
- Prausimasis: Dušas yra saugesnis nei vonia. Jei maudomasi vonioje, durys turi atsidaryti į išorę, ir kas nors turi būti namie, nes nuskęsti galima labai greitai.
- Virtuvė: Mikrobangų krosnelė - saugiausia. Vengti atviros ugnies.
Alternatyvūs vaistai
Įvairioms epilepsijos formoms ir sindromams gydyti vartojami skirtingi antiepilepsiniai vaistai: dalinei (židininei) epilepsijai ir generalizuotiems toninio‑kloninio (grand mal) tipo traukuliams - karbamazepinas, valproatas, fenitoinas, fenobarbitalis, lamotriginas, primidonas; absansams (petit mal) - valproatas, etosukcimidas, klonazepamas; miokloniniams ir astatiniams priepuoliams - valproatas, klonazepamas. Pagal efektyvumą antiepilepsiniai vaistai skirstomi į pirmos eilės (karbamazepinas, valproatas, fenitoinas) ir antros eilės (fenobarbitalis, primidonas, vigabatrinas, lamotriginas, gabapentinas) antiepilepsinius vaistus. Plačiausiu veikimo spektru pasižymi valproatas. Gydant epilepsinę būseną (besikartojantys priepuoliai, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės) vartojami parenteraliniai benzodiazepinai (diazepamas, midazolamas, lorazepamas, klonazepamas), fenobarbitalis. Gydymas antiepilepsiniais vaistais yra ilgalaikis. Gydyti pradedama maža vieno antiepilepsinio vaisto doze, kuri didinama, kol priepuoliai tampa kontroliuojami ar pasireiškia vaisto pašalinis veikimas.
tags: #diazepamas #epilepsijai #gydyti