Depresija - tai dažnas ir sekinantis psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Laimei, yra įvairių veiksmingų gydymo metodų, kuriuos siūlo psichologai, siekiant padėti žmonėms įveikti šią ligą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Vienas iš tokių būdų - kognityvinė biblioterapija, paremta kognityvinės elgesio terapijos principais.
Kognityvinės teorijos pagrindai
Kognityvinė teorija atmeta biheviorizmo postulatus ir teigia, kad žmonės gali būti įtakojami ne tik grubiais mechanizmais, kuriuos aprašo bihevioristai. Vienas svarbiausių aspektų siekiant suvokti žmogų šioje paradigmoje - informacijos apdorojimo vaidmuo žmogaus reakcijoms ir prisitaikymui, kuris yra itin pabrėžiamas. Kognityvinėje psichoterapijoje asmenybė suvokiama kaip formuojama temperamento ir kognityvinių schemų. Taigi, čia esti 2 aspektai: įgimtas ir įgytas (arba išmoktas).
Svarbu pažymėti, kad kognityvinės psichologijos šalininkas nebūtinai teiks pirmenybę biologiniams procesams, kaip pamatiniams, redukuodamas į juos visus kitus (psichinius ar socialinius fenomenus). Bihevioristai teigia, kad didelė dalis žmonių elgesio (kaip ir jo sąlygojamų emocijų ir kitų psichologinių reiškinių) yra išmokstama.
Albertas Bandura, vienas žymiausių visų laikų psichologų, sukūrė socialinę kognityvinę teoriją, kuri yra organiškas socialinio mokymosi teorijos tęsinys. Pagrindiniai teorijos aspektai: 1) dauguma žmogaus minčių ir veiksmų yra socialinės kilmės (įgyjami socialiniu būdu); 2) kognityvūs procesai ir dariniai yra svarbūs motyvų, emocinių išgyvenimų ir veiksmų šaltiniai. A. Banduros socialinio mokymosi ir socialinė kognityvi asmenybės teorija yra grindžiama trijų dėmenų reciprokinio (abipusio) determinizmo modeliu, pagal kurį žmogaus elgesį lemia nuolatinė vidinių (kognityvių, emocinių ir biologinių), elgesio ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika.
Kognityvinės krypties psichikos sveikatos specialistai teigia, kad kiekvienas žmogus turi būtent jam būdingų pažeidžiamumo ir jautrumo savybių, o jos ir nulemia žmogaus psichologinį distresą. Tie pažeidžiamumo veiksniai gali būti biologiniai, raidos, neurocheminiai, išmokti. Tačiau vienas svarbiausių aspektų, kalbant apie psichikos sutrikimus, yra pažintiniai iškraipymai. Kaip nurodo Beckas, tai yra sisteminės mąstymo klaidos, kurios pasireiškia psichologinio distreso atveju.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kognityvinė biblioterapija: kas tai?
Kognityvinė biblioterapija - tai įrodymais pagrįstas gydymo būdas, kurį taiko psichikos sveikatos specialistai, bendradarbiaudami su bibliotekininkais. Kognityvinė elgesio terapijos teorija teigia, kad visas mūsų elgesys yra išmoktas, todėl galima iš naujo išmokti mąstyti bei elgtis. O šios terapijos tikslas - padėti perimti informaciją, išmokti naujų įgūdžių su specialisto pagalba ar be jos.
Geros patarimų knygos perteikia konkrečias ir praktiškai patikrintas pagalbos sau strategijas. Jos suteikia drąsos ir vilties, kad galima kažką padaryti, jog problema būtų įveikta. Knygos gali padėti geriau suprasti save ir savo rūpesčius. Siūloma skaityti savarankiškai, aptariant temą su specialistu arba grupėse. Specialistas tik rekomenduoja tinkamą knygą iš šimtų savipagalbos knygų, nes toli gražu ne kiekviena savipagalbos knyga tinka biblioterapijai. Tokių knygų yra labai nedaug.
JAV bei Didžiojoje Britanijoje jau populiarėja įrodymais pagrįstos medicinos savipagalbos knygų sąrašai, kuriuos paskiria kaip receptą bendrosios praktikos gydytojai. Visas knygas iš sąrašų galima rasti vietinėje bibliotekoje. Sąrašuose net nurodomas lentynos numeris, kur konkrečią knygą galima rasti.
Kaip tai veikia?
Kognityvinė biblioterapija remiasi prielaida, kad mūsų mintys, jausmai ir elgesys yra tarpusavyje susiję. Depresijos atveju, neigiamas mąstymas gali sustiprinti neigiamus jausmus ir elgesį, sukuriant užburtą ratą. Kognityvinė biblioterapija padeda asmeniui identifikuoti ir keisti šiuos neigiamus mąstymo modelius, naudojant savipagalbos knygas ir kitą literatūrą.
Kokiais atvejais taikoma biblioterapija?
Biblioterapija taikoma įvairiais atvejais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Priklausomybes
- Valgymo sutrikimus
- Smurtą bei konfliktus šeimoje
- Netektis
- Skyrybas
- Depresiją
- Save žalojantį elgesį
- Agresyvumą
- Nemigą
Beje, negrožinė bei savipagalbos literatūra iki 2000 metų kognityvinės terapijos specialistų darbe buvo laikoma pagalbine, o ne pagrindine priemone. Tačiau po 2000-ųjų metų vykusiuose biblioterapijos efektyvumo tyrimuose atsispindi jau kita tendencija. Pasaulyje vyksta daugybė tyrimų apie biblioterapijos naudą psichikos sveikatai. Bene daugiausia buvo tirtas biblioterapijos efektyvumas gydant depresiją, nerimo bei panikos priepuolius.
Vis dėlto biblioterapija padeda turbūt ne visiems? Kai kurie tyrimai rodo, kad biblioterapija beveik neturi įtakos kenčiantiems dėl dėmesio sutrikimo bei impulsyvumo. Savarankiškas skaitymas reikalauja paties žmogaus atsakomybės. Jis turi mokėti dirbti savarankiškai. Menkiau išsilavinę pacientai gana dažnai nutraukia terapiją. Savipagalbos literatūros skaitymas reikalauja intelektualinės brandos, be jos gali būti sunku teisingai, be iškraipymų suvokti tekstą.
Kiti depresijos gydymo būdai
Nors kognityvinė biblioterapija yra veiksmingas gydymo būdas, svarbu žinoti ir kitus galimus metodus.
Farmakoterapija
Vaistai nuo depresijos, dar žinomi kaip antidepresantai, yra vienas iš efektyvių depresijos gydymo būdų. Jie veikia normalizuodami cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, pusiausvyrą smegenyse.
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra dažniausiai skiriami antidepresantai ambulatoriniam depresijos gydymui. Šie vaistai, tokie kaip citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas ir sertralinas, veiksmingai šalina depresijos simptomus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Kitos antidepresantų grupės
Be SSRI, yra ir kitų antidepresantų grupių, tokių kaip NARI (noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai), SNRI (serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai), NaSSA (noradrenerginiai ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai) ir NDRI (noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai). Šie antidepresantai taip pat veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras.
Tricikliai antidepresantai (TCA)
Tricikliai antidepresantai (TCA), tokie kaip amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas ir doksepinas, yra gerai ištirta grupė, kurios veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės yra gerai žinomos.
Vaistinės žolelės
Nuo seno depresijai gydyti naudojama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai.
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Jos metu siekiama keisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie prisideda prie depresijos simptomų.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską matyti tamsiomis spalvomis.
Humanistinė psichoterapija
Tai nedirektyvi psichoterapija, besiremianti humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Racionalioji psichoterapija
Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento.
Tarpasmeninė psichoterapija
Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą.
Kiti gydymo metodai
Be farmakoterapijos ir psichoterapijos, yra ir kitų gydymo metodų, kurie gali būti veiksmingi gydant depresiją.
Elektroimpulsų terapija (EIT)
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė.
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir TMS veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs.
Šviesos terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
Miego deprivacija
1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu.
Alternatyvūs metodai
Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Taip pat yra alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija.
Savigalba ir artimųjų palaikymas
Be profesionalaus gydymo, savigalba ir artimųjų palaikymas yra labai svarbūs depresijos įveikimo procese.
Savigalbos strategijos
- Dienos režimo laikymasis
- Fizinis aktyvumas
- Mityba
- Miego higiena
- Sąmoningumo praktikos
- Buvimas saulės šviesoje
Artimųjų palaikymas
Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai, nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, negalite susikaupti darbe ar mokykloje, jaučiate nuolatinį nuovargį arba pradedate vengti socialinių veiklų, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat kreipkitės pagalbos, jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai.
Išvados
Kognityvinė biblioterapija yra veiksmingas ir prieinamas būdas įveikti depresiją. Ji padeda asmeniui identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie prisideda prie depresijos simptomų. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl gydymo metodas turėtų būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus ir vyraujančius simptomus.
tags: #depresija #kognityvine #biblioterapija