Depresija ir pykčio priepuoliai: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Pyktis, kaip ir nerimas, yra natūralus ir normalus jausmas. Geriausiai jis apibūdinamas kaip nemalonus jausmas, lydimas raumenų įtampos ir emocinio atsako. Pykčio priepuoliai yra tokie pat dažni kaip nerimas ar depresija, tačiau žmonės nepastebi, kad tai yra problema, arba nesuvokia, kad yra galimybė ją gydyti. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ir pykčio priepuolių sąsajas, jų simptomus, priežastis ir gydymo būdus.

Kas yra pyktis ir pykčio priepuoliai?

Pyktis yra viena iš daugelio žmogaus emocijų, elementari kaip džiaugsmas, liūdesys, nerimas ar nuostaba. Tai nėra nei bloga, nei gera emocija, pyktis - natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą. Pati emocija nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su ja susitvarkome. Žmogus gali pykti, kai jis (jo artimas žmogus) jaučiasi įžeistas, išprovokuotas ar pažemintas. Tai priklauso nuo situacijos, lyties, streso lygio ir kitų veiksnių.

Pykčio priepuoliai - tai staigūs, intensyvūs pykčio sprogimai, kai emocijų nebeįmanoma suvaldyti. Jie gali pasireikšti rėkimu, daiktų daužymu, fiziniu agresyvumu ar savęs kaltinimu. Tokie epizodai dažnai kyla dėl užspaustų emocijų, streso, nuovargio ar neišmokto emocijų valdymo. Nevaldomo pykčio priežastis slypi fiziniame atsake į šį jausmą. Kūnas išskiria hormoną, žinomą kaip adrenalinas, dėl kurio širdis plaka greičiau, padidėja prakaito gamyba ir kvėpavimas.

Pykčio priepuolių priežastys

Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje. Pagrindinės priežastys:

1. Aplinka. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
2. Genetika.
3. Kiti psichologiniai sutrikimai. ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
4. Praeities traumos.

Depresija ir jos ryšys su pykčiu

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Ne taip jau retai pasitaiko ir vadinamoji „atipinė depresija“ - nuotaika būna nedaug pažeminta, ar net normali, o pacientas atvirkščiai gali būti net perdėtai aktyvus. Toks žmogus lyg bėga nuo savo išgyvenimų, tačiau tuomet sustiprėja dirglumas, atsiranda impulsų kontrolės sutrikimai, pykčio priepuoliai, ypač sustiprėja nerimas, nemiga, ir pan. Panašiai žmogus itin sunkią vidinę savijautą milžiniškomis pastangomis gali kompensuoti, o neretai ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių, atrodyti linksmas ir pasitempęs, todėl depresija turi ir savo „besišypsantį veidą“.

Depresijos simptomai

Kiti dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Sezoninė depresija

Geografiniu požiūriu mes gyvename tamsiojoje zonoje. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių, sergančių depresija. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse. Šis biologinis mechanizmas skirtas reguliuoti natūralius cikliškus fiziologinius procesus (miego/būdravimo ritmą, bendrą aktyvumą, seksualinį elgesį, mitybą ir kt.). Esant tamsiajam laikotarpiui daugiau žmonių skundžiasi prislėgta nuotaika, nedarbingumu, jaučiasi nuolat pavargę. Kai aplink pilka ir niūriu, keičiasi ir žmogaus nuotaika.

Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas. Paprastai pacientas priauga svorio, nes nuolatos nori maisto, praturtinto angliavandeniais. Tiesa, būna ir tokių atvejų, kai depresija užklumpa ir pavasarį bei vasarą. Pavasarinę ir vasarinę depresiją lydi irzlumas, nemiga, nerimas, apetito praradimas, sumažėjęs svoris ir seksualiniai poreikiai. Kartais pacientams, kurie serga sezonine depresija, vasarą pasireiškia ir manijos simptomai. Tiesa, būna atvejų, kai sezoninei depresijai būdingas ir hiperaktyvumas, perdėtas noras bendrauti, nepagrįsta euforija ir puiki nuotaika, kuri neatitinka realios situacijos. Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Atipinė depresija

Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų. Dirglumas tik dar labiau sustiprėja, gali atsirasti pykčio priepuolių ir impulsų kontrolės sunkumų.

Pogimdyvinė depresija

Taip pat vadinamas „maniakine depresija”. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuri nesirenka žmogaus nei pagal lytį, nei pagal amžių. Tai dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka. Moteris jaučiasi vieniša, sunkiai apsipranta su nauju motinos vaidmeniu ir pareigomis, atsiranda baimė būti bloga mama. Daugelis moterų jaučiasi verksmingos ir nerimastingos pirmomis savaitėmis po gimdymo, tai normalu. Tačiau, jei ir vėliau šie jausmai nedingsta arba blogėja, tai gali būti pogimdyvinės depresijos požymis. Didelė dalis moterų nesupranta, kad jos susiduria su pogimdyvine depresija, nes ji gali išsivystyti labai palaipsniui.

Kaip valdyti pyktį?

Pyktis yra natūrali emocija, su kuria tenka susidurti kiekvienam. Jaučiant didžiulį streso kiekį, net ir ramiausias žmogus gali pratrūkti pykčiu, tačiau nevaldomi pykčio priepuoliai, mediciniškai vadinami Kintančių protrūkių sutrikimu (angl. Intermittent Explosive Disorder - IED), gali būti pavojingi.

Štai keletas būdų, kaip valdyti pyktį:

1. Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui. Užvirus jausmams dažnai pasakome tai, ko net negalvojame ir vėliau gailimės.
2. Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti.
3. Išreikšti pyktį tik nurimus.
4. Atpažinti pykčio ženklus. Gali atrodyti, kad pykčio protrūkis prasideda netikėtai ir be jokio perspėjimo, tačiau kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
5. Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui.
6. Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius.
7. Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
8. Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“.
9. Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas.

Pykčio išraiškos būdai

1. Išreiškimas. Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų. Asertyviai pyktį išreiškiame, kai esame kantrūs, nekeliame balso, pasitikime savimi ir savo nuomone, bet išliekame atviri ir kitos pusės nuomonei, pagalvojame prieš šnekėdami.
2. Slopinimas. Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla.
3. Nusiraminimas. Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti.

Jei nei vienas iš šių pykčio išraiškos būdų neveikia ir jausmus išreikšti mokate tik agresyviu ir nevaldomu protrūkiu - būtina pasidomėti apie pykčio valdymą.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Depresijos gydymas

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas. Antidepresantai - tai medžiagos, kurios veikdamos tam tikrus ląstelių receptorius galvos smegenyse atstato dėl ligos sumažėjusią nuotaiką gerinančių medžiagų koncentraciją ir dėl to depresijos simptomai laipsniškai ima blėsti. Raminantys vaistai - šalina nerimo sukeliamą diskomfortą ir padeda užmigti. Raminantys preparatai skiriami gydymo pradžioje, paprastai iki 2 mėn., o antidepresantus tenka vartoti ilgai, trumpiausiai 6-8 mėn. Padeda ir pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu.

Lengvesniais atvejais gerai padeda poilsis bei sistemingas ir kruopštus individualios „savęs mylėjimo programos“ įgyvendinimas. Nereikia pamiršti, jog laikas praleistas su draugišgais ir mylinčiais žmonėmis yra sveiko sielos gyvenimo pagrindas.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei jaučiate, kad pykčio priepuoliai ar depresija trukdo Jums gyventi visavertį gyvenimą, kreipkitės į specialistą. Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras gali padėti nustatyti problemos priežastis ir parinkti tinkamą gydymo būdą.

tags: #depresija #pykcio #priepuoliai