Apie depresiją kalbama daug ir nuolat, tačiau retai susimąstoma, kad ja gali sirgti ir vaikai. Vaikystė asocijuojasi su žaismingumu, nerūpestingumu, bet taip nutinka ne visada. Vaikų depresija - psichikos sveikatos problema, paveikianti mąstymą, nuotaiką ir elgesį. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, ypač po trauminių patirčių, tokių kaip smurtas, skyrybos, katastrofos.
Kodėl vaikai serga depresija?
Depresija - rimta sveikatos būklė, kuri negydoma didina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių depresijos epizodų riziką, gali kelti savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau vaikų depresija neretai sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama. Dažnai vaiko būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei, neįsigilinant į traumuojančias gyvenimo patirtis. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų remtis. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai gali susirgti depresija ir be akivaizdžios priežasties.
Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
- Patyčios
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai (pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.)
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
- Genetinis polinkis į depresiją, kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.
Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją?
Vaikai kartais jaučiasi prislėgti, irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei vaikas serga depresija, jam gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti. Tačiau vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė.
Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys - pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Simptomai, galintys padėti atpažinti depresiškumą ar depresiją:
- Liūdesys ar slegianti nuotaika (bent 2 savaites)
- Elgesio problemos mokykloje
- Dingęs susidomėjimas dalykais, kurie visad patikdavo
- Tapimas neryžtingu, trūksta pasitikėjimo savimi
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima
- Tuštumos jausmas, negali jausti emocijų
- Mintys apie savižudybę arba savęs žalojimą
- Savižala (rizikingas elgesys, įvairios priklausomybės, pjaustymasis, perdozavimas ir t.t.)
- Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
- Dėmesio koncentracijos problemos
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis
- Pakitęs apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
- Svorio pokyčiai
- Kiti fiziniai simptomai
Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams.
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresija svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.
Kaip padėti vaikui ir paaugliui, kuris serga depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Depresija paauglystėje: iššūkiai ir ypatumai
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Vaikams išgyvenant paauglystę, jų migdolinis kūnas - smegenų sritis, susijusi su emocinėmis reakcijomis - išsivysto anksčiau už priekinės kaktinės skilties žievę - smegenų sritį, kuri reguliuoja elgesį ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Dėl to paaugliai dažnai gali būti pernelyg emocingi, per daug jautriai reaguoti arba elgtis kitaip nei buvo įprasta. Vieną akimirką vaikas gali būti linksmas ir laimingas, o staiga ši būsena per trumpą laiką gali tapti pernelyg pikta ar liūdna. Nuotaikos svyravimai yra dažni paaugliams, tačiau tėvams dažnai kyla klausimas, kaip į juos reaguoti. Ar jų vaiko nuotaikos pokyčiai ir elgesys yra tokie, kaip įprasta paauglystėje, ar jie kelia rimtesnį susirūpinimą, nes vaiko nuotaika ir elgesys pasikeitė, pavyzdžiui, dėl depresijos?
Depresijos paplitimas paauglystėje
Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.
Kodėl sudėtinga atskirti depresiją nuo paauglystei būdingo nuotaikos svyravimo?
Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime. Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių. Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Simptomai, kuriais dar gali pasireikšti depresija paauglystėje:
Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.
Tėvų ir vaikų ryšio vaidmuo depresijos vystymuisi
Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.
Kaip padėti paaugliui, sergančiam depresija?
Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.
Patarimai tėvams:
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui.
- Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą.
- Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai.
- Nuolat ieškokite ryšio.
- Stebėkite.
Depresija: bendras supratimas
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos priežastys:
- Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.)
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją.
- Kai kurie vartojami vaistai: kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Depresijos gydymas:
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukacija.
- Psichoterapija: darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.