Depresija: Simptomai, Verkimas ir Nenoras Gyventi

Depresija yra rimta psichikos sveikatos problema, paveikianti daugelį žmonių visame pasaulyje. Ji pasireiškia įvairiais simptomais, įskaitant nuolatinį liūdesį, verkšlenimą, nenorą gyventi ir kitus neigiamus jausmus. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia liga.

Kas yra pogimdyminė melancholija ir depresija?

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai, kurie gali sukelti įvairius jausminius svyravimus. Pogimdyminė melancholija, pasireiškianti iki 80 procentų gimdyvių, yra lengviausia depresijos forma, kuriai būdingas didesnis nuovargis, dirglumas, nuotaikų kaita ir negatyvios mintys. Svarbu paminėti, kad pogimdyminė melancholija nėra pavojinga, jei trunka ne ilgiau nei dvi savaites ir paprastai praeina savaime.

Tačiau pogimdyminė depresija yra sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyminės melancholijos. Ji pasireiškia maždaug 10-20 procentų moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo, dažniausiai 5-7 savaitėmis po gimdymo.

Pagrindiniai pogimdyminės depresijos simptomai

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie kiekvienai moteriai gali būti skirtingi. Dažniausi simptomai yra šie:

• Didelis nuovargis ir energijos stoka.
• Apatija - nenoras nieko daryti.
• Gyvenimo džiaugsmo praradimas.
• Nevilties jausmas.
• Dažnas verkimas be aiškios priežasties.
• Panikos priepuoliai.
• Nenoras rūpintis savo vaiku.
• Nenoras bendrauti su aplinkiniais.
• Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis).
• Pastovus nerimas ir dirglumas.
• Prastas savęs vertinimas (pvz., mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs).
• Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės.
• Mintys apie savižudybę (pradedant svarstymais apie sunkų gyvenimą ir norą nebūti, pereinant į konkretų planavimą ir realius veiksmus).

Svarbu suprasti, kad žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas yra vyraujantys pogimdyminės depresijos požymiai. Šis sutrikimas yra sveikatos problema, o ne asmeninis trūkumas. Todėl nereikėtų kaltinti savęs, jei po gimdymo viskas vyksta ne taip, kaip tikėtasi, ar jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Pogimdyminės depresijos priežastys

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių:

1. Fiziologiniai pokyčiai ir diskomfortas:
   • Miego trūkumas ir didelis nuovargis, išbalansuojantis hormonų koncentraciją.
   • Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas.
   • Komplikacijos gimdymo metu, sukeliančios diskomfortą (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t. t.).
   • Sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas.
   • Galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros.
   • Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t. t.).
2. Psichologiniai pokyčiai:
   • Didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti.
   • Naujos rutinos kūrimas ir savęs pažinimas mamos vaidmenyje.
   • Mažai laiko sau dėl didelio dėmesio vaikui.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

Pogimdyminė depresija nepraeina savaime, todėl būtina kreiptis į specialistus arba keisti kasdienybę. Laiku suteiktas tinkamas gydymas yra svarbus ne tik motinos, bet ir kūdikio fizinei bei psichologinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.

Gydytojas geriausiai atsakys, kaip gydyti pogimdyvinę depresiją. Kreiptis pagalbos reikėtų, jei jaučiate bent kelis iš šių simptomų:

• Slogi ir liūdna nuotaika nesikeičia daugiau nei 2 savaites.
• Daugėja depresijos ir slogios nuotaikos simptomų - jie intensyvėja.
• Jėgų stygius - moteris gali praleisti visą dieną lovoje.
• Kyla tokios mintys, kaip savižudybė, naujagimio žalojimas, kūdikio atidavimas kitiems.
• Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku.

Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į moters būklę, ankstesnes ligas, vartojamus vaistus ir psichologinę būklę.

Galimi pogimdyminės depresijos gydymo būdai

1. Psichologinė pagalba: psichologo arba psichoterapeuto konsultacijos, padedančios suprasti save, savo jausmus ir išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo.
2. Medikamentinis gydymas: antidepresantai, kurie gali būti derinami su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Kai kurie medikamentai gali būti vartojami žindymo metu.
3. Bendras geros sveikatos būklės palaikymas: poilsis, sveika mityba, sportas ar aktyvesnis laisvalaikis, pvz., pasivaikščiojimas gryname ore ar bendravimas su artimais žmonėmis.

Kiti depresijos simptomai ir požymiai

Be pogimdyminės depresijos, yra ir kitų depresijos formų, kurios pasireiškia įvairiais simptomais ir požymiais.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Dažni depresijos simptomai

• Nuolatinis liūdesys ir bloga nuotaika: nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės.
• Interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimas: sumažėjusi motyvacija, energija, produktyvumas bei socialinis aktyvumas.
• Sunkumai susikaupti ir atlikti užduotis: skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas ir savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas: dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai.
• Pasikeitęs apetitas: sumažėjęs ar padidėjęs, tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos atpažinimas

Depresija yra dažnai pasitaikanti liga, tačiau ne visada greitai atpažįstama. Kartais sergantieji kreipiasi į gydytojus, skųsdamiesi įvairiais somatiniais (kūno) sutrikimais, kurių priežastys nenustatomos. Dažnai depresija pasireiškia kartu su kitais sutrikimais, pvz., priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų sindromu, žalingu šių medžiagų vartojimu, kuris trukdo nustatyti depresiją.

Tačiau dažniausiai pagrindiniai požymiai, kurie leistų įtarti šią ligą, yra:

• Sudribusi laikysena.
• Liūdnas veidas ir abejingas žvilgsnis.
• Suglamžyta, netvarkinga apranga.
• Svorio priaugimas arba, atvirkščiai, svorio netekimas.
• Sumažėjusi energija bei darbingumas.
• Nesidomėjimas anksčiau džiaugsmą ir malonumą teikusia veikla.
• Nenoras bendrauti, užsisklendimas savyje.
• Kartais be aiškios ar rimtos priežasties atsiradęs verkimas.
• Savigrauža, savęs nuvertinimo, nepasitikėjimo, beviltiškumo ir kaltės jausmai.

Visa tai gali nuvesti į savižudybę, todėl svarbu laiku atpažinti depresijos požymius ir kreiptis pagalbos.

Verbalinės ir elgesio reakcijos, rodančios savižudybės riziką

Žmonės, kurie planuoja pasitraukti iš gyvenimo, dažniausiai tam ruošiasi ir mums palieka tam tikrus netiesioginius „signalus“. Šie signalai gali būti verbalinės (žodinės) arba elgesio reakcijos:

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Verbalinės reakcijos:

• „Greitai bus nebesvarbu“.
• „Geriau, kai manęs nėra“.
• „Pasaulis būtų be manęs tobulesnis“.
• „Daugiau nebeištversiu“.
• „Vis tiek aš niekam tikęs“.
• „Aš jiems parodysiu“.
• „Aš nežinau, kaip jaučiuosi“.

Elgesio reakcijos:

• Savo turto išdalinimas.
• Raštelis apie savižudybę.
• Fizinių simptomų atsiradimas be apibrėžtų medicininių priežasčių.
• Ginklų, nuodų ar virvių įsigijimas.
• Nesilaikymas vaistų vartojimo režimo, medikamentų ar narkotikų kaupimas perdozavimui.
• Pakartotiniai piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais atkryčiai.
• Rizikingas elgesys, pvz., vairavimas dideliu greičiu, klajojimas pavojingose miesto vietose be tikslo, lankymasis izoliuotose ar pavojingose vietose, pvz., ant aukštų pastatų, tiltų.
• Nuotaikos pokyčiai su irzlumo ir pykčio protrūkiais.
• Depresijos požymiai.

Depresijos priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

• Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Aplinkos faktoriai: gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.): 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Depresijos gydymas

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

1. Palaikymas: pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukacija.
2. Psichoterapija: darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
3. Medikamentinis gydymas.

Kaip elgtis, jei pastebėjote vaiko ar paauglio depresijos požymius?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Kitos psichikos sveikatos būklės, susijusios su depresija

Be depresijos, yra ir kitų psichikos sveikatos būklių, kurios gali būti susijusios su depresijos simptomais.

Ūminės manijos būsena

Tai būklė, priešinga depresijai. Šiai būklei būdinga pakili nuotaika, pagreitėjusi minčių eiga, hiperaktyvumas, padidėjęs energinis potencialas, savikontrolės stoka, sumenkęs savikritikos jausmas, todėl žmogus savo būsenai būna nekritiškas, neigia ligą ir gydymo reikalingumą.

Esant manijai, ypač didelis pasitikėjimas savimi, per daug aktyvus įsitraukimas į tikslo siekiančią veiklą (pvz., visuomeninę veiklą mokykloje ar darbe, padidėjęs seksualinis aktyvumas), nerūpestingas elgesys ir per dažnas pramogavimas, kuris gali turėti skaudžias pasekmes (pvz., pinigų švaistymas parduotuvėse, netinkamas seksualinis elgesys ir neprotingos investicijos), persivalgymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikais. Taip pat šios būklės žmonės lengvai išblaškomi, jie yra kalbūs, flirtuojantys, mažai miega naktimis, moterys dažnai būna per daug išsipuošusios, per daug pasidabinusios papuošalų (ypač dažnai būna perdėtas galvos puošimas, taip pat gali būti netvarkingas, per ryškus makiažas).

Psichozė - sunki ir pavojinga būklė

Terminas „psichozė“ reiškia, kad sutrinka realybės suvokimas. Tuomet žmogus gali būti pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams, visai to pats nesuprasdamas. Todėl svarbu laiku atpažinti šią būklę ir kuo anksčiau suteikti pagalbą. Psichozė gali išsivystyti daugelio somatinių ir psichinių ligų metu. Galima sakyti, kad psichozė išsivysto, kai stresorius viršija žmogaus galimybes jį įveikti, ir tuo metu įvyksta emocinis lūžis.

Tokiu atveju gali atsirasti:

• Haliucinacijos: nesamų dalykų jutimas be išorinio dirgiklio. Gali būti klausos (žmogus girdi balsus arba garsus, kurių iš tikrųjų nėra), regos (mato žmones, gyvūnus arba negyvus daiktus), uoslės (užuodžia kvapus, kurių tuo metu neįmanoma užuosti), taktilinės (jų metu žmogus ant odos, odoje arba po oda jaučia lietimą, spaudimą, taip pat gali jausti, kaip ant odos, kūno šliaužioja skruzdės, gyvatės, kirmėlės, vabzdžiai ir pan.) haliucinacijos.
• Kliedesiai: liguistos, neatitinkančios tikrovės mintys ar samprotavimai dėl klaidingo realybės suvokimo. Nors šie samprotavimai, sprendimai neatitinka tikrovės, tačiau pacientas labai jais tiki, nepaisydamas faktų, įrodančių šių minčių klaidingumą. Pvz., ligonis mano, kad keli policininkai ir šalies prezidentas laukia jo prie įvažiavimo, kad pagautų darant ką nors neteisėto ir pašalintų iš bendruomenės. Kliedesių gali būti įvairių, pvz., persekiojimo kliedesys (ligonis galvoja, kad jį nuolat seka, stebi, nori pakenkti), pavydo kliedesys (ligonis įsitikinęs, kad jo žmona neištikima), hipochondrinis kliedesys (ligonis įsitikinęs, kad serga sunkia ir nepagydoma liga), bylinėjimosi kliedesys (ligonis kreipiasi į įvairias instancijas, bylinėjasi dėl tariamai pamintų jo teisių) ir kt.
• Sutrikęs mąstymas: pasireiškia mąstymo formos ir turinio sutrikimai. Pvz., minčių fuga (mintys šokinėja nuo vienos temos prie kitos, kurios yra tarpusavyje nesusijusios), mąstymo trūkis (staiga išnyksta mintys, galvoje atsiranda absoliuti tuštuma), perseveracija (tam tikros frazės ar temos kartojimas pasibaigus pokalbiui), nerišlus mąstymas arba kitaip „žodžių mišrainė“ (ligonis sako tarpusavyje nesusijusius žodžius, pvz., „truputis lietaus sukuria vakar dainas“), paranojinis mąstymas (mano, kad visi nori jam pakenkti).

Pagyvenusių žmonių liga - demencija

Demencija yra labai sunki ir stipriai luošinanti liga. Kai demencija pražiūrima, jos pasekmės gali būti katastrofiškos. Tačiau daugeliu atvejų šios ligos neatpažįsta nei pats sergantis žmogus, nei jo šeimos nariai, kartais net ir gydytojai. Patys ligoniai dažniausiai nepastebi todėl, kad sutrinka jų kognityvinės (pažintinės) funkcijos, o šeimos nariai mano, kad pasireiškiantys sutrikimai yra nulemti fiziologinio senėjimo proceso. Be to, ligos pradžia yra laipsniška, kognityvinės funkcijos blogėja palaipsniui, taip pat palaipsniui sutrinka socialinis, darbinis ir kasdieninės veiklos funkcionavimas.

Todėl pagrindiniai požymiai bei simptomai, kurie padėtų įtarti demenciją, būtų šie:

• Nesugebėjimas sekti minčių sekos, tvarkyti čekių knygelės arba nesugebėjimas pasigaminti maisto, pavalgyti, apsirengti, nueiti į tualetą.
• Nesugebėjimas sudaryti problemų sprendimo planų.
• Sunku vairuoti automobilį, surasti reikiamą kelią pažįstamoje vietoje.
• Sunku surasti žodžius savo mintims išreikšti bei pokalbiui palaikyti.
• Padidėjęs pasyvumas bei nesidomėjimas supančia aplinka.
• Padidėjęs dirglumas ir įtarumas.
• Klaidingas vaizdinių bei garsinių dirgiklių interpretavimas.

Kaip įveikti baimes ir nerimą?

Baimė yra natūralus žmogaus jausmas, tačiau liguista baimė gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Svarbu suprasti, kad baimės nėra savisaugos instinktas, o veikiau stresas, kurį sukelia nežinomybė ir nepasitikėjimas savimi.

Mokyklos fobija

Mokyklos fobija nėra apsimetinėjimas, kaip mano daugelis tėvų. Mokyklos fobiją reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Mokyklos vaikai nenori, tingi eiti į mokyklą, blogai mokosi. Pernelyg prisirišę prie mamos. Nepriklausomas. Baimė persiduoda vaikui. Galimų pavojų. Stresoriai dažnai sutampa su atskyrimo nerimo atsiradimu. 11-tą kl.). Asmens buvimo. Likti ilgus metus. Mokyklos, veikti savarankiškai. Procedūrų. Negali įgyti reikiamos socialinės patirties. Renginiuose. Fobijos paprastai susijusios su maža saviverte ir kritikos baime. Pykinimu, širdies plakimu, staigiu poreikiu šlapintis. Nerimo sutrikimo, fobijų gydymas yra kompleksinis. Įtraukiami tėvai, vaiko bendraamžiai, mokykla. Terapija. Nuraminti ir padrąsinti savo vaikus. Savarankiškas, jam norisi patirti nuotykių, rizikuoti? Pasistenkite suprasti - jūsų vaikas bręsta.• Neperlenkite lazdos globodami savo vaiką, netrukdykite jam pažinti pasaulį, patirti baimės ir vienišumo jausmus.• Neparodykite, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia. Savo susirūpinimu. Nupiešti įsivaizduojamas pabaisas.

Kitos baimės ir nerimas

Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Viešumos, permainų, tuštumos ir nežinomybės. Nėra savisaugos instinktas. Stresą. Pasyvia aplinkybių auka. Pakliūti. Iš baimės galima net pastoti, tik nėštumas bus netikras. Kas nori nugalėti baimę, reikia susipažinti su ja artimiau. Numirti. Tokia baimė dėl savo kūno gali apimti tiek jauną, tiek seną. Žmonių bijo likti vieni. Suvokiama, jog idealiai atitinkančio mus - nėra. Psichologija, skausmingai reaguoja į nesėkmes. Likti vienam tuokiamasi, artimiau nepabendravus su kitu žmogumi. Tiksliai nežino, kas bus ateityje - nei rytoj, nei po metų. Pranašystėmis, burtais. Nebepakeičiama. Kitų žmonių baimė. Vieni bijo apkalbų, kiti - išdavystės. Skiepija savo baimę vieni kitiems. Manija. Išgyventi, išlikti įvykių centre, tenka daugybę kartų prisitaikyti. Žmonių, kurie bijo tiek vidinių, tiek išorinių permainų. Save kuria griežtą ir nuobodų pasaulį. Anksčiau ar vėliau žlunga, ir žmogus ima kentėti. Ar galite įsivaizduoti žmogų, nepažįstantį liguistos baimės ? Jis laisvas ir tobulas. Toks juk galite būti ir jūs!

Nenustygimas vietoje

Nenustygimas vietoje - tai elgesys, kai žmogus negali ramiai sėdėti ar išlikti vienoje vietoje ilgesnį laiką. Dažniausiai tai pasireiškia nuolatiniu judėjimu, pavyzdžiui, sukimusi, vaikščiojimu arba rankų ar kojų judinimu. Nors kartais tai yra natūralus elgesys, kai jis tampa dažnas ir intensyvus, tai gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus, reikalaujančius dėmesio.

Galimos nenustygimo vietoje priežastys:

• Dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
• Stresas ir nerimas.
• Depresija.
• Fiziniai sutrikimai.
• Vaistų šalutiniai poveikiai.
• Miego trūkumas.

Kaip elgtis, kai pastebimas nenustygimas vietoje?

• Streso valdymo technikos - Meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga.
• Tinkama mityba ir poilsis.
• Fizinė veikla.
• Kreipimasis į specialistą.

tags: #depresija #verkimas #nenoras #gyventi