Depresijos Gydymas Žolelėmis: Mokslinių Tyrimų Apžvalga ir Natūralios Priemonės

Įvadas

Depresija yra rimta psichikos sveikatos būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors vaistai ir psichoterapija yra įprasti gydymo būdai, daugelis ieško natūralių alternatyvų, įskaitant gydymą žolelėmis. Šiame straipsnyje apžvelgiame mokslinius tyrimus apie žolelių naudojimą depresijai gydyti, aptariame jonažolės naudą ir riziką, taip pat kitas natūralias priemones, kurios gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.

Jonažolė: Populiari Žolė Depresijai Gydyti

Jonažolė (Hypericum perforatum) yra laukinis augalas, tradiciškai naudojamas depresijai ir su ja susijusioms ligoms gydyti. Auga sausuose miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose. Liaudiškai vadinamas brandžole, joninžole, joniuku, Jėzaus žaizdų žole, kiaurine, kiauriu, laurinžole, Marijos žoliuke, raudonuke, strudenėliu, švento Jono žole.

Jonažolės Veikimo Mechanizmas

Manoma, kad jonažolė veikia panašiai kaip antidepresantai, didindama cheminių pasiuntinių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, kiekį smegenyse. Šie hormonai reguliuoja nuotaiką ir emocijas. Jonažolėje esančios medžiagos, ypač hipericinas ir kira, sustiprina saugumo jausmą, ramina vegetacinę nervų sistemą.

Moksliniai Tyrimai apie Jonažolės Efektyvumą

Tyrimai rodo, kad jonažolė gali būti veiksminga gydant lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją.

  • 2016 m. atlikta 35 tyrimų apžvalga parodė, kad jonažolė sumažino lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos simptomus labiau nei placebas, panašiai kaip receptiniai antidepresantai, tačiau su mažesniu šalutiniu poveikiu.
  • Kitoje analizėje, kurioje buvo išnagrinėti 27 tyrimai, nustatyta, kad jonažolės poveikis lengvos ir vidutinio sunkumo depresijai buvo panašus į antidepresantų poveikį, o tyrimų metu jonažolės vartojimą nutraukė mažiau žmonių.
  • Kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 241 žmogus, parodė, kad 68,6 % žmonių, vartojusių jonažolę, simptomai sumažėjo, palyginti su 70,4 % žmonių, vartojusių antidepresantą.

Įrodyta, jog po gydymo jonažole pagerėja nuotaika, padidėja atidumas ir susitelkimas, grįžta darbingumas, nyksta silpnumas, drovumas, vidinė baimė, galvos skausmai ir nemiga.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Kaip Vartoti Jonažolę

Žydėjimo pradžioje (birželio-liepos mėnesį) pjaunamos 25-30 cm ilgio jonažolės viršūnės. Žaliava džiovinama greitai, kad nepajuoduotų, pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiuvusi kartoko skonio, balzamo kvapo. Laikoma tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Jonažolės yra įvairių formų, įskaitant tabletes, kapsules, arbatas, ekstraktus ir aliejus. Standartinis stiprumas yra 0,3 % hipericino. Daugumoje tyrimų buvo naudojama 300 mg dozė tris kartus per dieną (900 mg per parą).

Norintiems pasigaminti jonažolių žiedų aliejaus, patariama 20 g šviežių jonažolės žiedų užpilti 200 ml saulėgrąžų aliejaus. Kaskart pamaišant laikyti 2-3 savaites tamsioje vietoje. Tada perkošti ir supilti į tamsaus stiklo butelį. Tokiu aliejumi tepami iššutimai, pragulos, opos, žaizdos. Aliejus taip pat gali būti lašinamas į nosį slogai gydyti.

Jonažolės Šalutinis Poveikis ir Atsargumo Priemonės

Nors jonažolė atrodo palyginti saugus maisto papildas, prieš pradedant ją vartoti, reikia apsvarstyti keletą dalykų.

  • Kai kurie žmonės praneša apie šalutinį poveikį, įskaitant miego sutrikimus, skrandžio sutrikimus, dirglumą, nuovargį ir odos bėrimus. Retais atvejais jonažolė gali sukelti odos ir akių jautrumą saulės šviesai.
  • Dėl įrodymų trūkumo negalima galutinai pasakyti, ar jonažolės saugu vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
  • Jonažolė sąveikauja su daugeliu dažniausiai vartojamų vaistų, įskaitant antidepresantus, kontraceptines tabletes, varfariną, vaistus nuo vėžio ir Xanax.

Kam ir kada negalima vartoti jonažolės: Jonažolės nepatariama vartoti jei aukštas kraujospūdis, užkietėję viduriai, nėštumo metu, taip pat turintiems jautrią odą. Jokiu būdu negalima vartoti prieš kaitinantis saulėje ar švitinantis kitais spinduliais. Netinka vartojant hormoninę kontracepciją. Net sveikiems žmonėms stipri jonažolių arbata gali sukelti gastrito simptomus, o sergantiems skrandžio opa išprovokuoti stiprius spazmus ir žarnyno skausmus. Piktnaudžiavimas jonažolėmis gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

Svarbu: Prieš pradedant vartoti jonažolę, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitų vaistų arba turite sveikatos problemų. Jei gydomės jonažole, tai ir naudokime vien jos preparatus, nes kiekvienas vaistinis augalas pasižymi skirtingu poveikiu organizmui.

Kitos Vaistažolės ir Natūralios Priemonės Depresijai Gydyti

Be jonažolės, yra ir kitų vaistažolių ir natūralių priemonių, kurios gali padėti sumažinti depresijos simptomus:

  • Levandos: Levandų eterinis aliejus pasižymi raminančiu poveikiu, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
  • Ramunėlės: Ramunėlių arbata taip pat turi raminantį poveikį, gali padėti pagerinti miego kokybę.
  • Rozmarinai: Rozmarinų kvapas tonizuoja ir gerina nuotaiką.
  • Valerijonas: Valerijonas padeda atsipalaiduoti ir pagerinti miegą.

Svarbu: Nors šios žolelės gali būti naudingos, jos neturėtų būti naudojamos kaip pagrindinis depresijos gydymo būdas. Būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo gydymo plano.

Kitos Natūralios Priemonės Depresijai Įveikti

Be vaistažolių, yra ir kitų natūralių priemonių, kurios gali padėti sumažinti depresijos simptomus:

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, B grupės vitaminais ir antioksidantais, gali pagerinti smegenų funkcijas ir nuotaiką. Kuo daugiau žalio maisto ir kuo mažiau cukraus bei kitų žalingų įpročių - tai dažniausiai kelias į kur kas kas geresnė ir pozityvesnę savijautą.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie natūraliai gerina nuotaiką ir suteikia energijos. Net vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, kaip pasivaikščiojimas, bėgiojimas ar plaukimas, gali žymiai sumažinti depresijos simptomus. Taip pat galima išbandyti jogą arba pilatesą, kurie ne tik stiprina kūną, bet ir padeda atsipalaiduoti bei sukurti vidinę harmoniją.
  • Meditacija: Meditacijos praktikavimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę savijautą. Reguliari meditacija gali padėti sumažinti nerimą, depresijos simptomus ir pagerinti miego kokybę.
  • Šviesos terapija: Sezoniškai besikartojančiai depresijai gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
  • Masažas: Masažas padeda atsipalaiduoti ir suaktyvina laimės hormonų vystymąsi.
  • Socialinis palaikymas: Bendravimas su šeima, draugais ar paramos grupėmis gali padėti jaustis mažiau izoliuotiems ir suteikti reikalingą emocinę paramą.
  • Miegas: Užtikrinkite pakankamą miego kiekį, kad pagerintumėte nuotaiką ir energijos lygį.

Psichoterapija

Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Pagrindiniai psichoterapijos tipai:

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”.
  • Metakognityvinė terapija (MKT): MKT seansų metu gydytojas stengiasi pakeisti ne pačias mintis ir jų turinį, o jų kontroliavimo procesus, kurie dėl depresijos tapo šališki.
  • Tarpasmeninė psichoterapija: Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą.

Elektroimpulsų Terapija (EIT) ir Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)

Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo. Elektros impulso terapijos ir transkranialinės magnetinės smegenų stimuliacijos (TMS) veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą.

tags: #depresijos #gydymas #zolelemis