Įvadas
Mokslai, aprašantys žmogaus raidą, ugdymą gyvenimo tarpsniais, pripažįsta žmogaus unikalumą ir specifiškumą kiekvienam amžiaus tarpsnyje. Edukacinė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie susidaro mokymo, mokymosi ir ugdymo procese. Ji taip pat nagrinėja mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės subjektų elgesį, veiklą bei tarpusavio sąveiką. Ši sritis yra itin svarbi siekiant suprasti, kaip vaikai mokosi, vystosi ir kaip galima veiksmingiausiai juos ugdyti. Šiame straipsnyje panagrinėsime edukacinės psichologijos svarbą vaikams, jos taikymo galimybes ir praktinius aspektus, ypatingą dėmesį skiriant vaikų motyvacijai.
Vaikų Raidos Ypatumai
7-11 vaiko gyvenimo metai - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kada didžiausi vaiko sugebėjimai atskleidžiami mokantis. Vaikas laikosi disciplinos ir vykdo tam tikrus suaugusių nurodymus. Šiuo laikotarpiu vaikas turi išmokti būti darbštus. Svarbu, kad vaikas žaistų turinčius ugdymo funkciją žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną.
Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą ir susiduria su sistemingo mokymosi pradžia. Vaikai vis dar yra priklausomi nuo tėvų, bet jau labiau orientuojasi į bendraamžius. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas kartu su kitais klasės draugais mokinasi bendrus dalykus, atlieka tokius pat namų darbus - taip vaikas pradeda jaustis klasės dalimi. Vyrauja nuomonė, kad egzistuoja vaikų visuomenė, kurios centras - mokytojas. Ji vėliau perauga į paauglių visuomenę.
Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Jie išmoksta pasirinkti drabužius ir juos sutvarkyti, pasigaminti pusryčius. Jei yra pateikiama užduotis visai klasei - tik vaikai, turintys aukštesnį atsakomybės laipsnį, pergalvoja, kaip ją atlikti. Mokyklinio amžiaus vaikų svarbiausias užsiėmimas yra mokymasis, bet vis dar svarbūs tebėra žaidimai su draugais, kurių neturėdami vaikai būna labai nelaimingi. Žaidimas - tai manipuliavimas žaislais, socialinių vaidmenų mokymasis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto, kuria.
Edukacinės Psichologijos Esmė ir Tikslai
Pedagoginė psichologija susistemina turimą informaciją apie kokį nors mokymo(si) reiškinį (pavyzdžiui, mokymosi motyvaciją, intelektą, nerimą, pažangumą), tiria ryšius tarp įvairių psichologinių kintamųjų (pavyzdžiui, paauglio nerimo ir tėvų auklėjimo). Ji padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius (pavyzdžiui, mokiniai geriausiai įsimena pamokos pradžioje ir pabaigoje), ieško mokymo(si) būdų. Pagal tyrimų objektą skiriama mokymo(si) ir ugdymo psichologija. Jos abi grindžiamos idėja, kad vaiko psichika formuojasi jam perimant socialinį patyrimą. Daugelis psichologų mokymąsi laiko specifine veikla, kuri padeda susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiklostyti pažiūroms, perimti dorovės normas, įsisavinti praktinius veiksmus ir kita.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Edukacinė psichologija apima psichologinius žmogaus ypatumus, susijusius su ugdymu(si), mokymu(si) ir auklėjimu(si). Svarbu paminėti tai, jog pedagoginė psichologija apima beveik visus raidos tarpsnius Vadinasi, toks darbas, kaip dažnai galvojama, vien vaikais neapsiriboja, kadangi bendradarbiaujama ir su mokytojais bei mokinių tėvais (globėjais). Taip pat toks platus amžiaus spektras pateikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose mažiau ar daugiau liestose pedagoginės psichologijos nišose.
Pagrindiniai edukacinės psichologijos tikslai:
- Mokymosi procesų supratimas: Ištirti, kaip vaikai įgyja žinių, formuoja įgūdžius ir tobulina gebėjimus.
- Individualių skirtumų įvertinimas: Nustatyti, kaip skirtingi vaikai mokosi skirtingai, atsižvelgiant į jų kognityvinius, emocinius ir socialinius ypatumus.
- Efektyvių ugdymo metodų kūrimas: Parengti ir įgyvendinti ugdymo strategijas, kurios būtų pritaikytos konkretiems vaikų poreikiams ir mokymosi stiliams.
- Mokymosi sunkumų prevencija ir įveikimas: Identifikuoti vaikus, patiriančius mokymosi sunkumų, ir teikti jiems reikiamą pagalbą bei paramą.
- Emocinės gerovės užtikrinimas: Kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir motyvuoti mokytis.
Vaiko Raidos Psichologijos Svarba
Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Psichikos raidos ir mokymosi santykį (išmokimą) tyrė Šveicarijos psichologas ir pedagogas J. Piaget, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas ir pedagogas J. S. Bruneris, rusų psichologas L. Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija yra svarbi edukacinės psichologijos dalis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis.
J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). Psichikos raidą apibūdino asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis). Vaikas turi prisitaikyti, tai yra adaptuotis prie aplinkos. Adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją tuo pačiu metu.
J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą. Pasak jo, pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika, normaliai intelekto raidai nepakanka vien gimti kultūringoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Vaikų Motyvacijos Skatinimas
Vaikų motyvacija yra sudėtingas reiškinys, kurį veikia daugybė veiksnių. Svarbu suprasti, kas motyvuoja vaikus mokytis, siekti tikslų ir tobulėti.
Išorinė ir Vidinė Motyvacija
Yra du būdai įtakoti žmonių elgesį - manipuliuoti arba įkvėpti. Išorinė motyvacija kyla iš išorės. Tai visi minėto botago-pyrago variantai - tokie išoriniai faktoriai, kurie veikia mūsų elgesį. Vidinė motyvacija tuo tarpu - tai noras daryti, nes tai įdomu, nes trokšti tai daryti, nes tau rūpi, nes tai kažkas tau svarbaus, tai tau teikia džiaugsmą.
Didžioji dalis tėvų nesupranta, kad dažniausiai išorinė motyvacija su savo gąsdinimais, apribojimais ar papirkinėjimais sukelia daugiau problemų nei jų išsprendžia. Tokie motyvavimo metodai vaikus tik įbaugina, suerzina, verčia pasijusti menkesniais, sugėdintais ar maištingais.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad yra situacijų, kai išorinė motyvacija iš tiesų veikia. Ji tinka mechaninėms užduotims ar laikinam tikslui pasiekti, kol suformuojamas koks nors reikalingas įgūdis. Tačiau ji visai netiks ten, kur reikia kūrybinio mąstymo, aukštesnių mąstymo gebėjimų.
Savi-ryžto Teorija
Dr. Edward Deci ir Richard M. Ryan, tyrinėję motyvacijos temą daugiau nei 30 metų, kalba apie Savi-ryžto teoriją (Self-Determination Theory), pagal kurią trys pagrindiniai psichologiniai poreikiai yra PRIERAIŠUMAS, AUTONOMIJA ir KOMPETENCIJA. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas turi jaustis gebantis kažką padaryti, gebantis pats pasirinkti ir būti prisirišęs prie kitų, kad jaustųsi saugus, priimtinas ir mylimas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kai vaikai jaučiasi saugūs, gebantys, pasitikintys savimi, t.y. yra užtikrinami pagrindiniai vaiko poreikiai ir jie yra gerbiami, įsijungia teigiamos emocijos: džiaugsmas, pasitenkinimas, įkvėpimas, komfortas ir meilė. Kai vaikai yra kupini šių emocijų, aktyvuojasi aukštesni jų mąstymo sugebėjimai. Jie tampa pajėgūs daug lengviau spręsti problemas, sustiprėja jų kūrybiškumas, jie tampa labiau atsidavę, pajunta mokymosi džiaugsmą, noriai bendradarbiauja ir klauso. Kitaip tariant, jie tampa savi-motyvuoti.
Praktiniai Patarimai Tėvams ir Mokytojams
Ryšio Sukūrimas
Pagrindiniu prioritetu turi būti laikas, skirtas vaikams. Jei išsikeltume vieną pagrindinį tėvystės uždavinį, tai be abejonės būtų ryšio su vaiku sukūrimas.
Ką daryti, jei laiko vaikams galite skirti labai minimaliai? Tuomet tegu tas laikas, kurį skyrėte, būna kuo kokybiškesnis:
- Kartu juokitės ir žaiskite, dūkite. Bet kurio amžiaus vaikai mėgsta juoktis ir žaisti.
- Klausykitės. Visi vaikai vertina, kai jūs ne tik kalbate, bet ir klausotės.
- Mokykitės kartu ko nors naujo. Vaikai yra natūraliai smalsūs, todėl jiems patinka mokytis ko nors naujo.
Aplinkos Įtaka
Besiformuojantį žmogų veikia du pagrindiniai faktoriai - genai ir aplinka. Genai įtakoja charakterį, aplinka - asmenybę. Vietoj to, kad kaltintume vaikus dėl jų problemų, turėtume pirmiausiai atkreipti dėmesį į tai, kaip mes su jais elgiamės ir kalbame. Tai tarsi trąšos, vanduo ir saulė salotai.
Autonomijos Skatinimas
Paauglystėje vaikai išgyvena sudėtingą ir dažnai anaiptol nelengvą savęs pažinimo ir augimo etapą. Tai laikas, kai jiems pradeda ypač rūpėti, kas jie, kokie jie ir kaip jie atrodo kitų žmonių akyse. Tėvai ir ugdytojai turėtų padėti vaikams įgyti daugiau autonomijos, kompetencijos ir ryšių, sustiprinsiančių jų vidinę motyvaciją tiek klasėje, tiek už jos ribų.
Tikslų Nustatymas
Tie moksleiviai, kurie patys nusistato trimestro ar visų metų tikslus ir užsirašo, kaip ketina jų siekti ir kodėl svarbu juos pasiekti, geba geriau kontroliuoti savo mokymosi procesą ir jaučiasi labiau už jį atsakingi.
Pomėgių Puoselėjimas
Neužkirsdami kelio vaikams gilintis į jų mėgstamas sritis, padėtume jiems susieti tai, ką jie mokosi mokykloje, su tuo, kuo jie domisi po pamokų, ir taip įžiebtume jiems dar didesnį norą sužinoti ir patirti daugiau.
Mokymosi Sunkumų Įveikimas
Svarbu stiprinti mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėt vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją. Naudinga vaikui padėti susisteminti medžiagą, ją atpasakoti, įsiminti, daryti planus.
Edukacinės Psichologijos Taikymas Praktikoje
Edukacinės psichologijos žinios ir principai gali būti sėkmingai taikomi įvairiose srityse:
- Švietimo įstaigos: Mokyklose ir darželiuose edukacinės psichologijos specialistai padeda mokytojams suprasti mokinių mokymosi ypatumus, kurti individualizuotas ugdymo programas, spręsti elgesio problemas ir gerinti bendrą klasės atmosferą.
- Šeimos konsultavimas: Psichologai konsultuoja tėvus, kaip efektyviai bendrauti su vaikais, spręsti auklėjimo sunkumus, motyvuoti mokytis ir kurti harmoningus santykius šeimoje.
- Specializuotos pagalbos centrai: Vaikų raidos centruose ir klinikose edukacinės psichologijos specialistai teikia pagalbą vaikams, turintiems mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų, atlieka psichologinį įvertinimą ir sudaro individualius intervencijos planus.
- Moksliniai tyrimai: Edukacinės psichologijos srityje nuolat vykdomi tyrimai, siekiant geriau suprasti mokymosi procesus, nustatyti veiksmingiausius ugdymo metodus ir kurti naujas intervencijos programas.
Psichikos Sveikata ir Vaikų Gerovė
Vaikui saugumo jausmą kuria tėvai nuo pat jo gimimo. Stiprūs neigiami išgyvenimai šeimoje neabejotinai turi įtakos vaiko asmenybei ir kartu ugdymo procesui mokykloje. Skyrybos sunkus procesas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Vaikams tėvų skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga. Kiekvienas vaikas savaip reaguoja į tėvų skyrybas. Tai priklauso nuo tėvų konflikto stiprumo, vaiko amžiaus, charakterio savybių, emocinės patirties, vaiko atsiskyrimo nuo draugų ar bendraklasių.
Mokytojui: vaikui būtina suprantamai paaiškinti skyrybų priežastis. Reikėtų vaikui leisti išreikšti savo jausmus - pyktį, liūdesį, skausmą saugiai, kad vaikas žinotų, jog už tai nebus nubaustas. Vaikui būtina žinoti, kad net po skyrybų jis turės abu tėvus ir galės juos mylėti. Būkite kartu su vaiku, neslėpdami savo išgyvenimų ir tiesos. Suteikite galimybę kalbėtis apie mirusį žmogų. Atsakykite į vaiko klausimus. Jei vaikas nori dalyvauti laidotuvėse, būtų gerai jam paaiškinti laidotuvių apeigas.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 14 - 20 proc. vaikų kenčia nuo psichikos sutrikimų. Labiausiai paplitę yra dėmesio, aktyvumo ir nuotaikų sutrikimai. Nerimo ir depresiniai sutrikimai dažniausiai pasitaiko tarp paauglių mergaičių nei tarp berniukų.
Reikėtų stiprinti mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėt vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją.
Edukacinės Psichologijos Studijos Lietuvoje
Norint tapti edukacinės psichologijos specialistu, būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą šioje srityje. Studijų programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos - teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis.
Programoje nuosekliai derinama teorinės psichologijos žinios, tyrimai ir praktika Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 m. (turintys specialiuosius ugdymo poreikius), jų šeima, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančios institucijos, bendruomenė. Holistiškas požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus.
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą ir įsivertinimą. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas.
tags: #vaiku #motyvacija #pagal #zymius #psichologus