Diazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, dažnai naudojamas įvairioms medicininėms būklėms gydyti, įskaitant epilepsiją. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas diazepamo vaidmuo epilepsijos gydyme, jo veikimo mechanizmas, vartojimo būdai, galimas šalutinis poveikis ir kita svarbi informacija.
Kas yra diazepamas?
Diazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, kuris veikia centrinę nervų sistemą (CNS). Jis pasižymi raminamuoju, nerimą slopinančiu, raumenis atpalaiduojančiu ir prieštraukuliniu poveikiu. Veiklioji RELANIUM medžiaga yra diazepamas, kuris priklauso benzodiazepinų grupės preparatams.
Kaip veikia diazepamas?
Diazepamas veikia stiprindamas gama-amino sviesto rūgšties (GABA) - pagrindinio slopinančiojo neurotransmiterio smegenyse - poveikį. GABA mažina nervų ląstelių sužadinimą, todėl diazepamas padeda slopinti traukulius, mažinti nerimą ir atpalaiduoti raumenis.
Diazepamo naudojimas epilepsijos gydyme
Diazepamas yra veiksmingas vaistas epilepsijos priepuoliams kontroliuoti, ypač esant užsitęsusiems ar pasikartojantiems priepuoliams. Jis dažnai naudojamas kaip skubios pagalbos vaistas priepuoliams nutraukti.
Kada diazepamas naudojamas epilepsijos gydyme?
- Epilepsinė būklė (status epilepticus): Tai gyvybei pavojinga būklė, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 5 minutes arba kartojasi be pertraukos. Diazepamas yra vienas iš pirmos eilės vaistų, naudojamų šiai būklei gydyti.
- Ūminiai priepuoliai: Diazepamas gali būti naudojamas ūmiems priepuoliams nutraukti, ypač jei jie užsitęsia arba kartojasi.
- Židininių priepuolių klasteriai: Clobazamas: židininių priepuolių klasteriams, jei ligonis sąmoningas ir gali nuryti.
- Premedikacija: Diazepam Polta vartojamas premedikacijai (vaisto vartojama nuraminti pacientui prieš operaciją ar nemalonią diagnostinę procedūrą, pvz., endoskopiją).
Diazepamo formos ir vartojimo būdai
Diazepamas gali būti vartojamas įvairiomis formomis, priklausomai nuo situacijos ir paciento būklės:
Taip pat skaitykite: Diazepamo naudojimas ir poveikis
- Injekcinis tirpalas: RELANIUM visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Dažniausiai naudojamas skubios pagalbos atvejais, kai reikia greitai nutraukti priepuolį. Jis gali būti švirkščiamas į veną arba raumenis. Į veną arba raumenis švirkščiama 10-20 mg. Iš pradžių į veną leidžiama 0,1-0,3 mg/kg kūno svorio dozė. Vaistinio preparato galima infuzuoti į veną. Paros dozė - 3 ‑ 10 mg/kg kūno svorio. Ji parenkama atsižvelgiant į būklės sunkumą. Į veną švirkščiama 10-20 mg. Jei reikia, po 30-60 minučių tokią dozę galima pakartoti. Vartojama 0,2 mg/kg kūno svorio dozė. Suaugusiems žmonėms paprastai skiriama 10-20 mg dozė. Kad preparato dozė būtų minimali ir (arba) jo būtų vartojama kuo rečiau (t.y.
- Rektalinės žvakutės: Ši forma yra patogi vaikams ir žmonėms, kurie negali vartoti vaistų per burną.
- Nosies purškalas: Midazolamas: į/r (5-10mg), bukalinis, nosies purškalas (5-10mg).
- Tabletės: Tabletės dažniausiai naudojamos ilgalaikiam gydymui, tačiau epilepsijos atveju jos nėra tokios veiksmingos kaip injekcinės formos.
Dozavimas ir vartojimas
Dozavimas priklauso nuo paciento amžiaus, svorio, būklės sunkumo ir kitų vartojamų vaistų. Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamos dozės.
- Suaugusiems:
- Į veną arba raumenis leidžiama 10-20 mg.
- Iš pradžių į veną leidžiama 0,1-0,3 mg/kg kūno svorio dozė.
- Paros dozė - 3 ‑ 10 mg/kg kūno svorio.
- Jei reikia, po 30-60 minučių tokią dozę galima pakartoti.
- Vaikams:
- Vartojama 0,2 mg/kg kūno svorio dozė.
- Esant epilepsinei būklei, 0,2 - 0,3 mg/kg kūno svorio dozė (arba 1 mg kiekvieniems paciento amžiaus metams) sušvirkščiama į veną. Jeigu reikia, dozę galima kartoti praėjus 30 - 60 minučių. Šio vaisto neturėtų būti skiriama naujagimiams.
- Senyviems žmonėms: Senyvo amžiaus žmonės yra jautresni šio vaisto poveikiui. Dėl šios priežasties, skiriama dozė neturėtų viršyti pusės įprastinės dozės.
- Pacientams su inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimais: Jei inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama skirti mažesnę dozę. Lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ar lėtine kepenų liga sergantiems pacientams gali tekti mažinti dozę. Jei inkstų funkcija nepakankama, pusinės diazepamo eliminacijos laikas nepakinta, todėl tokiems pacientams dozės mažinti nereikia. Gydytojas kiekvienam pacientui dozę nustato individualiai, priklausomai nuo inkstų arba kepenų veiklos sutrikimo laipsnio.
Svarbios pastabos dėl vartojimo
- Preparato rekomenduojama švirkšti į stambią veną alkūnės duobėje. Pacientas per visą injekcijos laikotarpį turi gulėti. Jei laikomasi nurodytų preparato injekavimo į veną rekomendacijų, arterinės hipotenzijos bei apnėjos pavojus labai sumažėja.
- Preparato švirkščiant į veną, visada turi dalyvauti antras žmogus (išskyrus atvejus, kai teikiama skubi pagalba), turi būti parengtos gaivinimo priemonės. Po diazepamo injekcijos gydytojas pacientą turėtų stebėti dar bent valandą. Į namus išleidžiamą ligonį visada turi lydėti už jį atsakingas suaugęs žmogus. Ligonį reikia perspėti, kad po šio vaistinio preparato injekcijos 24 valandas draudžiama vairuoti bei valdyti mechanizmus.
- Preparato skiesti nerekomenduojama, išskyrus atvejus, kai į veną lėtai infuzuojamas dideliu 0,9% natrio chlorido ar gliukozės tirpalo kiekiu atskiestas diazepamas, pvz., gydant teteaniją ar epilepsinę būklę. 500 ml infuzinio tirpalo negali būti daugiau kaip 40 mg (8 ml) diazepamo. Tirpalą būtina paruošti prieš pat vartojimą ir sušvirkšti per 6 valandas.
- Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais preparatais viename infuziniame maišelyje ar švirkšte. Jei šio nurodymo nesilaikoma, nurodomas preparato stabilumas negarantuojamas.
- Jei preparato švirkščiama į veną raminimui sukelti, tam, kad nepageidaujamo poveikio rizika būtų minimali, diazepamo reikia leisti lėtai (0,5 ml tirpalo per pusę minutės), kol pasireikš somnolencija, ptozė bei kalba taps neaiški, o pacientas dar galės atlikti paliepimus.
Galimas šalutinis poveikis
Kaip ir bet kuris kitas vaistas, diazepamas gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra:
- Nuovargis
- Stiprus mieguistumas (somnolencija)
- Raumenų silpnumas
- Ataksija (judesių koordinacijos stoka)
- Konfūzija (sumišimas)
- Anterogradinė amnezija (atminties praradimas po vaisto pavartojimo)
- Galvos svaigimas
- Kalbos sutrikimai (neaiški kalba)
- Regėjimo sutrikimai (susiliejęs ar susidvejinęs vaizdas)
- Pykinimas
- Burnos džiūvimas
- Šlapimo susilaikymas arba nelaikymas
- Kraujospūdžio sumažėjimas
Retais atvejais gali pasireikšti sunkesnis šalutinis poveikis, pvz., kvėpavimo slopinimas, alerginės reakcijos, paradoksinės reakcijos (nenustygstamumas, ažitacija, agresija).
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti diazepamą, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei:
- Sergate kepenų arba inkstų liga
- Sergate kvėpavimo ligomis
- Sergate psichikos ligomis (pvz., depresija)
- Piktnaudžiaujate alkoholiu arba narkotikais
- Esate nėščia arba žindote kūdikį
Sąveika su kitais vaistais
Diazepamas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus ir maisto papildus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiuos vaistus:
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie Diazepamo šalutinį poveikį
- Centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai (antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, raminamieji vaistai, migdomieji vaistai)
- Alkoholio
- Vaistai nuo epilepsijos (antiepilepsiniai preparatai)
- Narkotiniai analgetikai
- Anestetikai
- Antihistamininiai preparatai
- Cimetidinas, omeprazolas (vaistai nuo skrandžio opaligės)
- Rifampicinas (antibiotikas)
Specialūs įspėjimai
- Priklausomybė: Ilgalaikis diazepamo vartojimas gali sukelti priklausomybę.
- Nutraukimo sindromas: Staigus diazepamo vartojimo nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą, pasireiškiantį nerimu, nemiga, dirglumu, traukuliais.
- Vairavimas ir mechanizmų valdymas: Diazepamas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.
- Nėštumas ir žindymas: Diazepamas nerekomenduojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Alternatyvūs vaistai epilepsijos gydymui
Be diazepamo, yra ir kitų vaistų, naudojamų epilepsijos gydymui, įskaitant:
- Karbamazepinas
- Valproatas
- Fenitoinas
- Lamotriginas
- Levetiracetamas
- Topiramatas
- Etosuksimidas
- Klonazepamas
- Fenobarbitalis
Gydytojas parinks tinkamiausią vaistą, atsižvelgdamas į epilepsijos tipą, priepuolių dažnumą ir paciento individualias savybes.
Pirmoji pagalba priepuolių metu
Svarbu žinoti, kaip elgtis priepuolio metu, kad apsaugotumėte žmogų nuo sužalojimų:
- Apsaugokite galvą nuo sužalojimų, padėdami minkštą pagalvę po galva.
- Atsukite drabužius aplink kaklą, kad būtų lengviau kvėpuoti.
- Neleiskite žmogui nieko dėti į burną.
- Nestabdykite traukulių jėga.
- Stebėkite priepuolio trukmę.
- Po priepuolio paguldykite žmogų ant šono, kad jis neužspringtų.
Kada kviesti greitąją pagalbą?
- Priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes.
- Netrukus prasideda dar vienas priepuolis.
- Žmogus nesąmoningas ir neatgauna sąmonės po priepuolio.
- Per priepuolį atsirado sužalojimų.
- Traukuliai prasidėjo vandenyje.
- Priepuolis įvyko nėščiai moteriai.
- Tai pirmas toks įvykis žmogaus gyvenime.
- Jei įtariama kita rimta sveikatos problema (pavyzdžiui, širdies liga ar diabetas).
Gyvenimas su epilepsija
Epilepsija yra lėtinė liga, tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint, žmonės su epilepsija gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai vartoti vaistus, vengti priepuolius provokuojančių veiksnių (pvz., alkoholio, streso, miego trūkumo) ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Patarimai gyvenant su epilepsija
- Laikykitės reguliaraus miego režimo.
- Venkite streso.
- Venkite alkoholio ir narkotikų.
- Informuokite artimuosius ir draugus apie savo ligą ir kaip elgtis priepuolio metu.
- Dėvėkite medicininę apyrankę arba nešiokitės kortelę su informacija apie savo ligą ir vartojamus vaistus.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Diazepamą
tags: #diazepamas #epilepsijos #metu