Diazepamas, Lietuvoje dažniausiai žinomas pavadinimu „Diazepeks“, yra benzodiazepinų grupės vaistas, dažnai naudojamas nerimui, nemigai, raumenų spazmams ir traukuliams gydyti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, diazepamo išrašymą reglamentuoja griežtos taisyklės, siekiant užtikrinti tinkamą vaisto vartojimą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime diazepamo recepto išrašymo taisykles Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir reglamentais.
Bendrosios nuostatos
Lietuvoje vaistų, įskaitant diazepamą, išrašymo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai ir kiti teisės aktai. Svarbu paminėti, kad 1991 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1, Lietuvoje pripažinti negaliojančiais kai kurie TSRS sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, taip pat Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai. Tai rodo, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys vaistų išrašymą, nuolat tobulinami ir pritaikomi prie šalies poreikių.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įskaitant diazepamą, yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Šios medžiagos dėl savo kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis gali sukelti sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe, arba kelti pavojų sveikatai.
Diazepamas priskiriamas psichotropinėms medžiagoms, kurios, laikantis nustatytų reikalavimų, sveikatos priežiūros tikslams vartoti nedraudžiamos.
Receptų blankų pildymo tvarka
Vaistai Lietuvoje išrašomi ant unifikuotų receptų blankų (forma Nr. 148/a), o narkotiniai vaistai - ant specialių receptų blankų. Diazepamas, priklausomai nuo jo koncentracijos ir formos, gali būti išrašomas ant skirtingų tipų receptų blankų.
Taip pat skaitykite: Diazepamo naudojimas ir poveikis
Narkotiniams vaistams, tiek grynams, tiek ir mišiniuose, išrašyti naudojami griežtos apskaitos dokumentais laikomi 2 formos specialiųjų receptų blankai. Išrašant kompensuojamuosius narkotinius vaistus, gydytojas taip pat užpildo 3 formos recepto blanką.
Recepte atlikti įrašai negali būti taisomi. Užpildytas, pasirašytas ir asmeniniu spaudu patvirtintas receptas turi būti įskaitomas ir tikslus. Recepte turi būti nurodyta:
- Ligonio vardas, pavardė, gimimo metai, adresas arba ambulatorinės kortelės numeris.
- Recepto serija bei numeris.
- Recepto išrašymo data.
- Receptą išrašiusio gydytojo telefono numeris.
- Pažymėta, kam vaistas skiriamas: vaikui (iki 18 metų) ar suaugusiajam.
Išskyrus lotyniškai rašomą gydytojo kreipimąsi į vaistininką dėl vaisto gamybos ir išdavimo, receptas rašomas lietuvių kalba. Narkotinių vaistų dozuočių skaičius receptuose rašomas žodžiais.
Viename recepto blanke galima išrašyti tik vieną narkotinį ar psichotropinį vaistą, taip pat tik vieną ekstemporalų vaistą, kurio sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių vaistinių medžiagų.
Vaistų išrašymo ypatumai
Recepte vaisto pavadinimas ar vaisto sudėtis, vaisto forma ir gydytojo kreipimasis į farmacijos specialistą dėl vaisto pagaminimo ir išdavimo rašomi lotynų kalba. Vaistų pavadinimo trumpinti negalima. Vaistų vartojimo būdas rašomas lietuvių kalba, esant reikalui - ir kita kalba. Nepakanka rašyti „Išviršiniai“, „Injekcijoms“ ir pan.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie Diazepamo šalutinį poveikį
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad narkotiniai vaistai (įsakymo 6 priedas), gryni ar mišiniuose, išrašomi ant specialių receptų blankų, o paskyrimas įrašomas ligonio medicininėje dokumentacijoje. Kodeinas, kodeino fosfatas ir etilmorfino hidrochloridas mišiniuose su kitomis nenarkotinėmis vaistinėmis medžiagomis fabrikinės gamybos vaistuose išrašomi ant recepto blanko F Nr.
Inkurabiliems ligoniams narkotinių medžiagų normas leidžiama viršyti iki 3 kartų. Gydytojas, skirdamas vaistus ligoniams, sergantiems užsitęsusiomis lėtinėmis ligomis, turi teisę išrašyti receptus, galiojančius iki 1 metų ir suteikiančius ligoniui teisę gauti vaistus pakartotinai pagal tą patį receptą. Ant recepto papildomai pažymima „Ilgalaikiam gydymui“, nurodomas vaistų išdavimo iš vaistinės periodiškumas (išduoti kas savaitę, kas mėnesį ir t.
Diazepamo išrašymo trukmė ir kiekis
Narkotinių vaistų vienu kartu leidžiama išrašyti ne ilgesniam kaip 7 dienų gydymo kursui. Geriamosios modifikuoto atpalaidavimo formos, transderminiai pleistrai - neviršijant 30 dienų kurso vaikams, sergantiems lėtiniais hiperkineziniais sutrikimais. Ligoniams, sergantiems lėtinėmis ligomis, grynų psichotropinių vaistų (migdomųjų, trankviliantų) ir jų mišinių su kitomis vaistinėmis medžiagomis, recepte pažymint „Specialus paskyrimas“, galima išrašyti tik iki 30 dienų gydymo kursui.
Vienam ligoniui vienu kartu leidžiamas išrašyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis turi neviršyti Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių nuostatose patvirtintų leistinų ribų. Vis dėlto, jei kitais būdais numalšinti skausmo negalima, jų viršijimas leidžiamas. Iki trijų kartų galimas nustatytų ribų peržengimas, recepte pažymint „Ypatingas paskyrimas“, gydytojo parašu bei asmeniniu spaudu tvirtinamas papildomai.
Recepto galiojimo laikas
Narkotinių vaistų receptai, įskaitant recepto išrašymo dieną, galioja 5 dienas. Tačiau konkrečiu atveju apie recepto galiojimo laiką gali spręsti pats gydytojas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Diazepamą
Vaistų išdavimo tvarka vaistinėse
Reikalingų narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų gyventojai gali įsigyti bet kurioje licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba turinčioje šalies vaistinėje.
Narkotinių ir psichotropinių vaistų galima išduoti ne daugiau, negu leidžiama išrašyti vienam ligoniui vienu kartu. Vaikams iki 18 metų vaistų, kuriais piktnaudžiaujant gali išsivystyti priklausomybė ar toksikomanija, tarp jų ir narkotinių ir psichotropinių vaistų, vaistų, turinčių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), apskritai negalima nei išduoti, nei parduoti. Dėl to asmuo, norėdamas jų įsigyti, vaistinėje pateikdamas gydytojo receptą, vaistininko paprašytas, privalo pateikti ir savo amžių patvirtinantį dokumentą.
Psichotropinių vaistų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų I kategorijos pirmtakų (prekursorių) receptai, išdavus vaistus, ligoniui negrąžinami. 2 formos blankuose, pagal kuriuos išduoti narkotiniai vaistai ir vaistai, kurių sudėtyje yra narkotinių vaistinių medžiagų, išrašyti receptai vaistinėse saugomi 3 metus. Pasibaigus saugojimo terminui, kartą per metus jie turi būti naikinami.
Pasibaigus recepto galiojimo laikui vaistai neišduodami. Išimties tvarka vaistai, išskyrus narkotinius, gali būti išduoti.
Vaistų, išvardintų šio įsakymo 1 priedo 16, 17 ir 18 punktuose, vienu kartu galima išduoti ne daugiau, negu leidžiama išrašymo vienam ligoniui vienu kartu norma.
Visų kitų vaistų leidžiama išduoti recepte išrašytą kiekį. Jeigu recepte išrašyto vaisto kiekis yra mažesnis, negu originali pakuotė, leidžiama ją išardyti.
Išdavus vaistus, ant recepto dedamas spaudas „Vaistai išduoti“, pažymint išdavimo datą ir vaistinės pavadinimą, pasirašoma.
Išdavus vaistus pagal receptus „Ilgalaikiam gydymui“, receptas grąžinamas ligoniui, pažymint kitoje recepto pusėje vaistą išdavusios vaistinės pavadinimą, išduoto vaisto kiekį ir išdavimo datą, pasirašoma.
Vaistus nemokamai ar su nuolaida pagal atitinkamai įformintus gydytojų ir medicinos felčerių receptus leidžiama išduoti iš vaistinių ir felčerio - akušerės punktų.
Vaikams iki 10 metų vaistinėje vaistai neparduodami.
Narkotinių ir psichotropinių vaistų vežimas
Narkotinių ir psichotropinių vaistų vežimas yra nacionalinio lygio kontrolės objektas. Tai reiškia, kad jokių tarptautinių kontrolės taisyklių, kurios įtvirtintų vienodus vaistų įvežimui/išvežimui keliamus reikalavimus, nėra. Todėl, prieš vykstant į kitą šalį ir norint apsidrausti nuo joje galimų kilti nepatogumų, patartina susisiekti su tos valstybės atstovybe.
Pagal LR įstatymus, gyventojams narkotinius ar psichotropinius vaistus vežtis per Lietuvos Respublikos sieną leidžiama tik asmeniniam vartojimui sveikatos priežiūros tikslams. Jeigu vykstama į Šengeno valstybę, privaloma turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nustatytos formos pažymą, o, vykstant ne į Šengeno valstybę, - oficialaus tvirtinimo nereikalaujančias vežamų vaistų receptų kopijas.
Asmuo, norintis gauti Pažymą, asmeniškai, siunčiant registruotu laišku arba kitais teisės aktuose nustatytais dokumentų pateikimo būdais privalo kompetentingai institucijai pateikti prašymą ir vaistinės ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintą recepto arba išrašo kopiją. Vaistų, kurie privalo būti laikomi originaliose pakuotėse, galima vežtis tik tiek, kiek yra nurodyta pažymoje arba recepte.
Psichotropiniai vaistai vežami ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, tuo tarpu narkotiniai - atsižvelgiant į tai, kur vykstama, t.y. jeigu ne į Šengeno valstybę - ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, į Šengeno - 30 dienų.
Kompensavimas
Kai vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kaštai kompensuojami iš Valstybinio socialinio draudimo ar Valstybės biudžeto pagal ligų sąrašą, recepto blanką, skirtą išrašyti vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms su nuolaida, pilnai užpildo gydytojas, t. y. patikrina ir į recepto blanką įrašo atitinkamo dokumento pavadinimą, seriją, numerį.
Kai vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kaštai ambulatoriniam gydymui kompensuojami iš Valstybinio socialinio draudimo ar Valstybės biudžeto pagal gyventojų grupę, gydytojai recepto blanke užpildo visas grafas iki kompensavimo procento, t. y. patikrina gyventojų grupę patvirtinantį dokumentą, įrašo jo pavadinimą, seriją, numerį, o invalidams nurodo invalidumo grupę.
Rašydamas receptus ligoniams, turintiems teisę gauti vaistus nemokamai ar su nuolaida, gydytojas privalo parašyti ir ligonio gyvenamosios vietos adresą arba medicininės kortelės (ligos istorijos) numerį.
Kiekviename recepte turi būti nurodyta kompensacijos skyrimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, serija (Ser.), numeris (Nr.). Pvz., apdraustasis pateikia SD pažymėjimą, pensininkas - pensininko pažymėjimą ar knygelę, invalidas - invalido pažymėjimą ir kt.
Skiriant vaistą vaikui, pateikiamas vieno iš tėvų atitinkamas dokumentas.
Būtinuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių visa ar dalis kainos kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo ar valstybės (savivaldybių) biudžetų, nuo 1994 m. spalio 1 d. gydytojai išrašo ant Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1994 09 15 įsakymu Nr.
Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybės (savivaldybių) biudžeto, taikomas kombinuotas kompensavimas.
Pvz., pacientas - 6 metų vaikas invalidas dėl ligos, neįrašytos į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą sąrašą, vaiko tėvai dirba pagal darbo sutartį - apibraukiama kompensavimo rūšis Nr. 1 ir Nr. 5. Taip pat šiuo atveju apibraukiamas SODROS kompensavimo procentas - 80 bei įrašoma Valstybės biudžeto - 20. Jeigu pacientas nedirbantis pensininkas virš 85 metų - apibraukiama kompensavimo rūšis Nr. 3 ir Nr. E. Vaistai iš benzodiazepinų grupės jau daugelį metų yra vieni iš dažniausiai skiriamų nerimo, streso, raumenų įtampos ir net kai kurių traukulių sutrikimų atvejais.
Diazepamo išrašymo apribojimai ir atsargumo priemonės
Nors diazepamas yra veiksmingas vaistas, jo išrašymas ir vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas dėl galimų šalutinių poveikių ir priklausomybės rizikos. Gydytojai turėtų atidžiai įvertinti paciento būklę, anamnezę ir galimas kontraindikacijas prieš skirdami diazepamą.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Prieš skiriant diazepamą, būtina įsitikinti, kad pacientui nėra kontraindikacijų:
- Padidėjęs jautrumas benzodiazepinams.
- Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
- Miego apnėja.
- Sunki kepenų liga.
- Glaucoma.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais anamnezėje.
Specialios pacientų grupės
- Senyvi pacientai: Senyviems pacientams diazepamo vartoti rekomenduojama atsargiai ir mažesnę dozę, nes kyla kvėpavimo sustojimo pavojus. Gali atsirasti paradoksinių reakcijų.
- Pacientai su inkstų funkcijos sutrikimais: Jei inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama skirti mažesnę dozę.
- Vaikai: Diazepamas vaikams turėtų būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus rizikos ir naudos santykį.
- Nėščiosios ir žindyvės: Diazepamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu nerekomenduojamas, nebent tai yra absoliučiai būtina. Diazepamas prasiskverbia į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu jį vartoti nerekomenduojama.
Galimas neigiamas poveikis
- Dažnas vartojimas: Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui.
- Priklausomybė: Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
- Psichologinė priklausomybė: Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
- Kognityviniai sutrikimai: Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą.
- Motorikos sutrikimai: Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais.
- Sąveika su alkoholiu: Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
- Paradoksinės reakcijos: Gydant benzodiazepinais, ypač vaikus ir senyvus žmones, kartais pasireikšdavo paradoksinė reakcija, pavyzdžiui, nerimas, baimingas susijaudinimas, dirglumas, agresija, manija, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, nenormalus elgesys ar kitokie suvokimo sutrikimai.
- Amnezija: Po diazepamo suleidimo praėjus kelioms valandoms, gali pasireikšti amnezija (atminties netekimas).
- Kiti šalutiniai poveikiai: Dažniausiai atsirandantis nepageidaujamas poveikis yra nuovargis, stiprus mieguistumas ir raumenų silpnumas.
Įspėjimai
- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.
- Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Sąveika su kitais vaistais
Diazepamas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus, vitaminus ir žolinius preparatus.
Vaistai, kurių reikėtų vengti vartoti kartu su diazepamu:
- Alkoholis: Alkoholis stiprina diazepamo poveikį, todėl kartu jų vartoti negalima.
- Kiti raminamieji ir migdomieji vaistai: Diazepamas gali sustiprinti kitų raminamųjų ir migdomųjų vaistų poveikį, todėl kartu jų vartoti reikia atsargiai.
- Vaistai nuo epilepsijos: Jei diazepamo vartojama kartu su vaistais nuo epilepsijos, gali sustiprėti nepageidaujamas bei toksinis jų poveikis.
- Tam tikri vaistai depresijai gydyti (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Spitomin“). Šiuos vaistus vartojant kartu su Spitomin, gali pasireikšti serotonino sindromas - būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei (žr.
- Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), pvz., moklobemidas ir selegilinas (jų vartojama depresijai gydyti).
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vartojant šio vaisto galintis atsirasti stiprus slopinimas, atminties netekimas ir gebėjimo susikaupti bei raumenų veiklos pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jei miegama nepakankamai, tikimybė, kad budrumas pablogės, gali padidėti. Alkoholis dar labiau pablogina gebėjimą atlikti minėtus veiksmus, todėl gydymo metu jo vartoti nerekomenduojama.
Alternatyvūs gydymo būdai
Prieš pradedant gydymą diazepamu, verta apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus, tokius kaip psichoterapija, relaksacijos technikos, mankšta ir sveika gyvensena.
Diazepamo vartojimo nutraukimas
Nutraukti diazepamo vartojimą reikia palaipsniui, mažinant dozę, kad būtų išvengta abstinencijos simptomų. Staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali sukelti nerimą, nemigą, dirglumą, traukulius ir kitus nemalonius simptomus.
Benzodiazepinų vartojimo problema Lietuvoje
Benzodiazepinų neracionalus vartojimas Lietuvoje yra didelė problema. 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė tokių vaistų vartojimo trukmė - net 86 mėnesiai, o beveik pusė apklaustųjų nurodo juos geriantys kasdien.
Lietuvoje benzodiazepinus vartoja apie 4 proc. gyventojų, kas mėnesį parduodama apie 200 tūkst. šių vaistų pakuočių, vartojimas 2-3 kartus lenkia Šiaurės regiono šalių vidurkį. Įprasta, bet liūdna praktika Lietuvoje - depresijos ir nerimo simptomus ilgus metus slopinti BZD, ligai progresuojant toliau, užuot realiai ir veiksmingai gydant ją ankstyvame etape.
SAM siekia užtikrinti, kad dėl lengvų nerimo, nemigos ar depresijos simptomų, dėl kurių dažnai skiriami benzodiazepinai, gyventojams nebūtų ribojamos jiems svarbios galimybės ir teisės - vairuoti, dirbti darbą (verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, dirbti teisingumo srities profesijose (teisėjais, prokurorais, advokatais, anstoliais, notarais), statutinėje tarnyboje ir kt.), laikyti ginklą ir kt.
Skatindama racionalesnį benzodiazepinų vartojimą, SAM praėjusiais metais parengė šių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodines rekomendacijas, organizuoja mokymus gydytojams. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pirminiams Psichikos sveikatos centrams bus skirta papildomai 2,5 mln. eurų, kurie leis sukurti 118 papildomų medicinos psichologų etatų visoje šalyje. Tai reiškia, kad šių specialistų skaičius Lietuvoje padidės daugiau kaip 60 proc.
Atliekamais pakeitimais taip pat siekiama spręsti 1 formos receptų blankų padirbinėjimo problemą. SAM vykdytos vaistinių apklausos duomenimis, vaistininkai dažnai arba kartais (65 proc. respondentų) susiduria su padirbtais receptais, kuriuose išrašomi BZD. Kadangi šiuolaikinės technologijos leidžia labai gerai padirbti receptą arba padirbamas gydytojo spaudas, nemaža dalis šių nusikaltimų yra latentiniai ir lieka nepastebėti.
Nauja raminamųjų vaistų išrašymo tvarka
Nuo liepos 1 d. migdomieji ir raminamieji vaistai išrašomi elektroniniuose receptuose arba specialiame popierinio recepto blanke - rožiniame recepte. Jų skyrimo ir išrašymo tvarka iš esmės nesikeičia.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką visi vaistai, įskaitant ir psichotropinius vaistus, turėjo būti išrašomi elektroniniuose receptuose, o tik išimtinais atvejais (pvz. lankant pacientą namuose, laikinai neveikiant e. sveikatai ir kt.) jie galėjo būti išrašomi ant paprastųjų popierinių recepto blankų.
tags: #diazepamas #recepto #tvarka