Dydis yra fundamentali matematinė sąvoka, apibrėžianti objekto ar reiškinio išmatuojamą savybę. Tai apima ilgį, plotą, tūrį ir laiko trukmę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai suvokia dydį įvairiais amžiaus tarpsniais, nuo kūdikystės iki pradinės mokyklos.
Kaip kūdikiai ir vaikai suvokia dydį
Vaiko ir suaugusiojo dydžio suvokimo mechanizmai iš esmės yra panašūs. Tačiau kūdikių šis mechanizmas dar tik vystosi. Nors naujagimio akies tinklainė yra tokia pati kaip suaugusiojo, vien tik vaizdas tinklainėje neleidžia spręsti apie daiktų dydį. Kūdikiai iš pradžių nemoka suvedinėti regėjimo ašių į vieną tašką ar perkėlinėti jų nuo vieno taško prie kito. Šis gebėjimas formuojasi ir tobulėja patirties kaupimo procese.
Maži vaikai dažnai netiksliai suvokia daiktų matmenis, nes sprendžia apie juos tik iš atspindžio tinklainėje. Svarbią reikšmę suvokimui turi žodis - jis padeda formuoti mokėjimą skirti daiktus pagal matmenis ir tinkamai jį nusakyti. Vaikai mokosi lyginti daiktus, pavadinti juos, nustatyti, kuris didesnis, kuris mažesnis, per daugybę suvokimų apie įvairaus dydžio daiktus ir jų dalis, siejant šiuos suvokimus su daiktų ir jų matmenų pavadinimais. Šie vaizdiniai tikslinami ir lytėjimo pojūčiais, kurie suvokimo procese jungiasi su regėjimo pojūčiais.
Suvokimo konstanta
Gebėjimas suvokti įvairiai padėtų daiktų matmenis iš nevienodo atstumo psichologijoje vadinasi suvokimo konstanta. Daugelis tyrinėjimų parodė, kad ji formuojasi tik pirmųjų metų gale, kai vaikas jau yra sukaupęs šiek tiek patirties, ir plėtojasi veiksmų su daiktais procese. Antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas dar nemoka sąmoningai kalbėti, gali atsirasti reakcija ne tik į nevienodus daiktų matmenis, bet ir į įvairaus didumo objektų santykius. Tačiau didumo skyrimo patirtis ilgą laiką yra lokališka. Suvoktas didumo požymis vaiko sąmonėje įsitvirtina per konkrečius daiktus kaip absoliutus, o ne santykinis požymis. Daug kartų pasitaikanti daiktų suvokimo konstanta pamažu tampa palyginti stabili.
Dydžio suvokimas ikimokykliniame amžiuje (3-7 metai)
Trejų - septynerių metų vaikai jau skiria daugelio pažįstamų daiktų matmenis. Trejų - ketverių metų vaikai be klaidų atlieka užduotį atnešti didelį sviedinį arba ilgą pagalį. Neklysdami vaikai iš tolo skiria suaugusiojo ir vaiko figūras. Tai rodo, jog vaikams jau susiformavo dažnai jų matomų daiktų matmenų suvokimo konstanta. Turint galvoje mažų vaikų matmenų vaizdinių lokališkumą, reikia, kad savo aplinkoje jie vis matytų tuos pačius skirtingų matmenų daiktus.
Taip pat skaitykite: Investicijų Priklausomybė Lietuvoje
Ikimokyklinio amžiaus vaikai jau pajėgūs atskirti vieno daikto kelis matmenis: ilgį ir plotį, ypač tada, kai daiktų ilgis viršija plotį. Svarbu atkreipti vaikų dėmesį, kad ilgis visuomet didesnis už plotį. Metodinėje literatūroje pažymima, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams lengviau suvokti daiktų ilgį. Nuo jo ir pradedami formuoti kiti dydžio vaizdiniai.
Daug sunkiau vaikams rasti aukštį. Pavyzdžiui, jie greitai parodo aukštą bokštą, tačiau iš įvairaus didumo dėžučių, kurių aukštis nekrinta į akis, ne visada parodo aukščiausią. Jie sako: "Čia nėra aukštos dėžutės". Net penkerių metų vaikai, atlikdami šią užduotį, susiduria su nemažais sunkumais. Klaidų priežastis - sudėtingesnės nustatymo iš akies operacijos ir neįsisavintos dydžių reikšmės. Vaikai dažnai aukštį laiko tik viršutinę daikto dalį. Būtina parodyti, kad aukštis - tai dydis nuo daikto pagrindo iki pat viršaus. Siūloma vaikams patiems išmatuoti skaičiais daikto ilgį plotį aukštį ir pagal tai diferencijuoti daiktus.
Suvokti daiktų matmenis labai padeda žodis, reiškiantis tam tikrą daikto matavimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasyvioje kalboje jau yra daiktų matmenų didumo skirtumus reiškiančių žodžių ir vaizdinių. Universalus ikimokyklinio amžiaus vaikų suvokiamo didumo rodiklis yra žodžiai didelis - mažas. Tokio amžiaus vaikai dažnai, spręsdami apie daiktų dydį, mėgsta sakyti “didelis-mažas”, „daugiau-mažiau“. Čia dažniausiai kalti suaugusieji, kurie nesupažindina vaikų su ilgiu, pločiu, aukščiu. Vietoj šių terminų pasako bendrai - “didelis”-“mažas”. Tačiau neturėdami tikslaus žodžio kurios nors rūšies matavimui nusakyti (ilgas - trumpas, platus - siauras, aukštas - žemas ir t. t.), vaikams sunku tiksliai įvardinti dydį.
Vizualinio erdvės suvokimo raida
Kūdikio vizualinis erdvės suvokimas vystosi tyrinėjant ir mėginant. Tėvų įsitraukimas į žaidimus ir tinkamų ugdančių žaislų pasirinkimas labai svarbūs, kad šis įgūdis susiformuotų.
- Nuo gimimo iki trijų mėnesių: Kūdikis iš esmės gali vienu metu matyti tik vieną objektą.
- Iki trečiojo mėnesio: Smegenų žievė, kontroliuojanti akių ir galvos judesius, išlavėja, todėl kūdikis atranda gebėjimą nukreipti dėmesį kitur. Jį ima dominti ir juodai balti, ir spalvoti (geltoni bei raudoni) daiktai.
- Iki penkto - šešto mėnesio: Kūdikis išmoksta apžiūrinėti daiktus, kuriuos turi rankose. Jis akimis tyrinėja aplinką ir gali lengvai nukreipti žvilgsnį nuo artimesnių objektų link tolimesnių. Jis gali tyrinėti daiktus, kurie yra 1 metro atstumu.
- Tarp šešto ir devinto mėnesio: Labai greitai gerėja rega - ji beveik subręsta.
- Tarp devinto mėnesio ir pirmojo gimtadienio: Vaikas gali netoliese pastebėti mažą, 2-3 mm objektą. Jis stebi veidus ir mėgina kartoti jų išraiškas. Ieško paslėptų daiktų, pamatęs, kad vyko jų slėpimas. Atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones.
- Iki antrojo gimtadienio: Pilnai subręsta optinis nervas. Visi vizualiniai gebėjimai veikia sklandžiai ir koordinuotai, rega normali.
- Tarp 2 ir 5 metų: Vaiko smegenys ima apdoroti vaizdą beveik taip, kaip suaugusiojo. Tačiau ir toliau vystosi smegenų mechanizmai, padedantys analizuoti sudėtingus vaizdinius, specifinius objektus ir veidus.
- Iki 5-7 metų: Pagrindinių pojūčių apdorojimui skirtų smegenų žievės plotų funkcijos jau išsivysčiusios.
Kaip lavinti vizualinį erdvės suvokimą
Yra daugybė būdų, kaip tėvai gali padėti vaikams lavinti vizualinį erdvės suvokimą. Štai keletas idėjų:
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama pensija Lietuvoje?
- Žaidimai: Ieškokite knygose pasislėpusių herojų, baiginėkite pradėtas piešti figūras, sujunkite taškus, žaiskite atminties ir pojūčių žaidimus, konstruokite, atpažinkite daiktus liesdami. Taikyti geometrines figūras prie juos atitinkančių kiaurymių.
- Uoslė ir skonis: Lavinama natūraliai susidarius situacijai.
- Ko neliko? Išdėliojus 2-3 žaislus, vaikui siūloma juos įsiminti, po to vienas daiktas nuimamas, prašoma pasakyti, ko neliko. Analogiškai žaidžiama: kas pasislėpė? Kur nuvažiavo mašinėlė? Kur pasislėpė šuniukas? Ko nėra spintoje? Kur pasislėpė batukai? Kur padėjau kepurę, pirštines? Kas spintelėje? Ką paslėpė? Sudėk paveikslėlius kaip buvo. Padėk iš kur paėmei.
Svarbu riboti laiką, kurį vaikas leidžia prie ekrano, ir ugdyti žaismingai.
Objekto pastovumo suvokimas
Augdamas kūdikis įgyja įgūdžių, žinių, pradeda suvokti, kaip veikia jį supantis pasaulis. Vienas iš svarbesnių pažintinių gebėjimų, kurį kūdikis išsiugdys pirmaisiais gyvenimo metais - tai objekto pastovumo suvokimas. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai dar neturi pakankamai pažintinių gebėjimų ir negali suprasti, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Kūdikiai nesugeba įvertinti ne tik daiktų, bet ir žmonių bei kitų gyvų padarų pastovumo.
Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradės suvokti sulaukęs maždaug 7-8 mėnesių. Maždaug 10 mėn. sulaukęs kūdikis jau turėtų visiškai suprasti objekto pastovumą. Pavyzdžiui, jei paslėpsite žaislą po pledu, kūdikis žinos, kad reikia traukti pledą ar lįsti po juo ir ieškoti žaislo.
Kaip lavinti objekto pastovumo suvokimą
- Slėpynės: Užsidenkite veidą delnais arba mažu rankšluosčiu ir staiga veidą atsidenkite. Taip pat kaskart atsidengdami veidą galite keisti veido mimikas. Galite į ranką paimti mėgstamą kūdikio žaislą.
- Knygelės: Įsigykite knygelių, kur paveikslėliai yra paslėpti: reikia atversti ir užversti langelius.
- Žaislai: Įsigykite specialių lavinamųjų žaislų, lavinančių objekto pastovumo suvokimą. Pavyzdžiui, labai tinka žaidimai, kur į ertmes reikia įmesti kamuoliuką, jis ridenasi, kurį laiką kūdikis jo nemato, po to kamuoliukas išrieda. Galima į dėžutę su stalčiuku įdėti mažą žaisliuką, stalčiuką uždaryti ir mokyti kūdikį žaislą išsiimti.
- Mokymasis pabūti vienam: Mokykite kūdikį trumpam pasilikti vieną (tik prieš tai įsitikinkite, kad aplinka jam - visiškai saugi). Eidami į kitą patalpą ir būdami joje, kalbinkite kūdikį. Ilgainiui jis supras, kad esate namuose, niekur nedingote.
Žaidimai, ugdantys dydžio suvokimą
Štai keletas paprastų žaidimų, kuriuos galite žaisti su vaiku namuose, naudojant kasdienius daiktus:
- Kojinių rūšiavimas: Surūšiuokite kojines pagal dydį ir spalvą.
- Sagos ir užtrauktukai: Suraskite spintoje įvairių rūbų su skirtingo dydžio sagomis. Pradėkite nuo didžiausių, skaičiuokite, kiek sagučių susagstė mažylis.
- Kolakas: Reikės laikraščių ar žurnalų (tinka ir parduotuvių reklaminiai leidiniai) ir popieriaus lapo, balto arba spalvoto. Galite sugalvoti temą - pvz., vaisiai, drabužiai, pieno produktai ir kt. Nepamirškite paklausti: ką rinksime, ką klijuoji, ką užklijavai?
- Vėrimas: Raskite įvairesnių batraiščių, kad ant jų galėtumėte suverti skirtingų dydžių daiktus: sagas, veržles, sukarpytus šiaudelius, karoliukus, makaronus ir kitus daiktus, kuriuos tik norisi užverti.
- Dangtelių paieška: Suraskite krūvoje dangtelį ir uždarykite juo tinkamą indelį. Vaikams labai smagu ieškoti, bandyti, vertinti - tinka ar ne, rasti ir net pačiam uždaryti.
- Burbuliavimas su šiaudeliu: Puikus pratimas, lavinantis kalbinį kvėpavimą. Svarbu, kad stebėtumėte, kaip vaikas kvėpuoja: įkvėpimas per nosį, iškvėpimas per burną. Kitas žaidimas - su šiaudeliu galite žaisti pūtimo lenktynes.
- Skalbinių segtukai: Iškirpkite iš lapo įvairių formų ir sekite segtukus taip, kad jie papildytų paveikslėlį. Parinkite, įvardykite spalvas ir dydį, klauskite vaiko, ką jam primena.
- Daiktų slėpimas: Vienas iš žaidėjų turi nežiūrėti, o kitas - slėpti. Pvz.: šis daiktas yra pirmame aukšte, prieškambario spintoje, viduriniame stalčiuje.
- Dėžė su daiktais: Pasiruoškite dėžę ir surinkite namuose besimėtančius daiktus. Tuomet užmerktomis akimis traukite daiktą, apibūdinkite, ką ištraukėte (dydis, tekstūra, forma ir pan.). Spėkite, kas tai. Galiausiai reikia nusakyti, kur yra šio daikto vieta ir kam jis naudojamas.
Taip pat skaitykite: Geometrija ir kampo dydis
tags: #dydzio #suvokimas #priesmokykliniame #amziuje